Vilniaus klinikinės ligoninės, prie kurios norima prijungti Universitetinę Antakalnio ligoninę, vadovybė, jau suplanavusi verčiau statyti naują korpusą.
Vilniaus savivaldybė nusileidžia Vyriausybei ir greičiausiai sutiks Vilniaus universitetinę Antakalnio ligoninę (VUAL), kurią ketino 25 metams išnuomoti privatininkams, prijungti prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (VKL). Vis dėlto sumanymo nuomoti šalia Neries upės įsikūrusią ligoninę kartu su didžiuliu parku, personalu, funkcijomis ir leidimais statyboms Vilniaus politikai neatsisako.
Pagal 2009 metais priimtą Vyriausybės nutarimą VUAL turi būti prijungta prie VKL, tačiau Vilniaus savivaldybės politikai planavo ją išnuomoti ir jau parengė konkurso sąlygų projektą. VUAL būtų pirmoji Lietuvoje privačiai įmonei išnuomota sveikatos įstaiga, tačiau Seimo Sveikators reikalų komitetas dėl to praėjusią savaitę pagrasino savivaldybei kreipimusi į prokurorus.
Pirmadienį ryte neformaliame pasitarime su miesto meru Artūru Zuoku, atsižvelgus į teisininkų išvadas, sostinės politikai vis dėlto nusprendė, kad privalo Vyriausybės sprendimo laikytis ir ligonines sujungti, IQ teigė mero pavaduotojas Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus. Tačiau, pasak jo, minties išnuomoti ligoninę vis vien neatsisakoma ir tai esą nėra prieštaraujančių Seimo Sveikatos komiteto narių pergalė. Nuomoti ligoninę, pasak J. Pinskaus, galėtų naujasis jos šeimininkas – VKL (kuri vėliau turėtų oficialiai vadintis Vilniaus savivaldybės ligoninė).
J. Pinskaus teigimu, oficialiai klausimą dėl sujungimo savivaldybėje dar ketinama aptarti trečiadienį ryte. Tuomet vyks ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, į kurio darbovarkę įtrauktas ir savivaldybės veiksmų dėl VUAL klausimas.
VUAL direktorius Adolfas Berūkštis, nepritariantis ketinimams išnuomoti jo vadovaujamą ligoninę, IQ teigė, kad nuomos konkursas „yra žemės gabaliuko klausimas“.
Šalia Neries įsikūrusi ligoninė turi didelį parką. Konkurso sąlygų projekte numatoma, kad nuomininkas teritorijoje galėtų statyti ir daugiau pastatų, tačiau ne gyvenamosios paskirties ir tik susijusių su medicinine veikla, o želdiniai galiausiai turėtų užimti ne mažiau 40 proc. sklypo.
A. Berūkštis, teigiantis, kad ligoninės turto ir paslaugų nuomai prieštarauja jos kolektyvas, užtarimo kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir šis jau dusyk Vilniaus savivaldybę įspėjo vykdyti Vyriausybės nutarimą, o praėjusią savaitę dar ir pagrasino dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Komiteto pirmininko Antano Matulo teigimu, savivaldybės planai išnuomoti ligoninę yra neracionalūs, kadangi į VUAL per pastaruosius kelerius metus yra investuota 14 mln. Lt Europos Sąjungos lėšų ir ji galėtų būti geras pastiprinimas VKL, kuriai trūksta lovų. Tačiau išnuomojus VUAL, A. Matulo teigimu, VKL būtų priversta pajėgumus didinti nebent naujų investicijų iš viešosios kišenės sąskaita.
J. Pinskus patvirtino, kad VKL išties trūksta lovų, tačiau vietoje VUAL panaudojimo jau yra parengti planai statyti dar vieną VKL korpusą. Pasak J. Pinskaus, pagal dabartines konkurso sąlygas išnuomojus VUAL būtų pasiekta daugiau naudos, nei jos pajėgumus atidavus VKL, kadangi konkurso nugalėtojas būtų įpareigotas be dabar esančių 225 iš Ligonių kasų finansuojamų lovų įrengti dar 75. Be to, būtų įrengta dar 300 ne viešaisiais pinigais finansuojamų lovų, prieinamų privačiai sveikatą besidraudžiantiems, atvykstantiems gydytis iš užsienio ir pan.
Svarbu tai, kad pati VKL iki šiol nebuvo suinteresuota prisijungti VUAL. Du iš šiol ligoninės direktoriaus pavaduotojų priklauso nuomos planą propaguojančiam A.Zuoko politiniam judėjimui. Vienas iš jų, Algimantas Vakarinas, „TAIP“ sąraše buvo išrinktas į sostinės savivaldybės tarybą.
Pasak jo, prasiskolinęs miestas neturi lėšų investicijoms į išnuomoti planuojamą VUAL, o nuomos modelis yra pasiteisinęs Vilniaus šilumos tinklų, kurie yra išnuomoti koncernui „Dalkia“, atveju. A. Vakarinas teigia, kad „nors ir ne viskas idealu“, sostinės šilumos ūkis veikia gerai, užtikrinamos investicijos, o priekaištai, jo teigimu, yra politizuoti.
Pirmadienį A. Vakarinas piktinosi, kad Vyriausybės nutarimas dėl ligoninių sujungimo apskritai yra neteisėtas, juo kišamasi į savivaldos reikalus ir galbūt pažeidžiama ES savivaldos chartija.
Tačiau J. Pinskus paaiškino, kad VUAL anksčiau apskritai nepriklausė Vilniaus savivaldybei – tai buvo Vilniaus apskrities ligoninė, po apskričių panaikinimo perėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Savivaldybei ją perduoti nuspręsta tik patvirtinus jos sujungimo su VKL planą, taigi, ko gero, turint galvoje prijungimo sąlygą, o ne nuomos ar dar kitokio panaudojimo galimybes.
Pagal Vyriausybės viziją Vilniuje turėtų susiformuoti trys medicinos paslaugų centrai – Santariškių klinikos, Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė Lazdynuose ir Vilniaus savivaldybės ligoninė Antakalnyje.
