Vyriausybės pasiryžimą sukurti trijų šalies energetikos įmonių susivienijimą ir padaryti jį atsakingą už naujos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) statybos projekto įgyvendinimą iš esmės sveikina daugelis rinkos ekspertų. Ir nors jie pripažįsta, kad prieš šešerius metus tokį nacionalinį investuotoją šalis turėjo (sprendimą išdraskyti SPAB „Lietuvos energija“ į gabalus įgyvendino A.Brazausko ministrų kabinetas), tačiau teigia, kad tas eksperimentas veikiau buvo naudingas nei ydingas šaliai. Senasis valstybės valdomas „monstras“ tikriausiai būtų išsigimęs ir dėl to būtų sumenkusios šalies galimybės dabar efektyviai dalyvauti naujos IAE projekte.
Kilo įtarimų banga
Kovą trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – premjerai pasirašė komunikatą, kad iš esmės sutaria, jog iki 2015 metų bendromis jėgomis bus pastatyta nauja Ignalinos atominė elektrinė. Vėliau prie jų prisijungė ir Lenkija.
Kai aiškiai buvo išsakytas valstybių noras kartu skaidyti atomą, netrukus paaiškėjo ir Lietuvos pasirinktas dalyvavimo projekte kelias. Tas pasirinkimas suskaidė viešąją nuomonę – pritariančiųjų ir prieštaraujančiųjų grupės jau telkia ekspertų gretas ir bando pagrįsti savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
Ignalinos AE įstatymo projekte numatyta, kad Lietuva valdys 34 procentų naujos jėgainės akcijų. Latvijai, Estijai ir Lenkijai teks po 22 procentus. Už projekto įgyvendinimą bus atsakingas nacionalinis investuotojas. Jis bus steigiamas valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ pagrindu įtraukiant valstybės valdomus Rytų skirstomuosius tinklus (RST) bei privačią skirstomųjų tinklų bendrovę VST.
Dėl pastarosios dalyvavimo iš esmės ir kilo daugiausia diskusijų, jos nusirito iki Lenkijos. Šios šalies valdžia išreiškė nepasitenkinimą, kad į projektą Lietuva įtraukia ir privatų kapitalą.
Vyriausybės derybininkams, atrodo, jau pavyko nuraminti Lenkijos kolegas.
Tačiau tikėtina, kad šalies Vyriausybės laukia dar sunkesnis darbas – nuraminti VST savininkų sąmokslą prieš Lietuvą įtariančius vietos politikus ir ekspertus. Tokius įsitikinimus ar spėjimus stiprina tai, kad už šios bendrovės stovi vienos stipriausių Baltijos šalyse „Vilniaus prekybos“ verslo grupės bendrovė NDX.
NDX savininkai dar nežino, ką galutinai jai pasiūlys šalies Vyriausybė. Tačiau yra įsitikinę, kad jeigu nesikeis būsimo holdingo steigimo principai, projektas bus sėkmingas. Jie atmeta kaltinimus sąmokslu ir tikina, kad jie prekybininkai ir jų pagrindinis tikslas dabar ir ateityje – parduoti kuo daugiau elektros energijos.
„Jeigu miegosime, ar turėsime pakankamai elektros energijos ir pigios, kad galėtume ja prekiauti ir po 2009 metų, kai bus uždaryta IAE?“ – klausia jie.
Visuomenė įerzinta
„Verslo vartų“ kalbinti ekspertai teigia, kad šalies visuomenė jautriai reaguoja į nacionalinio investuotojo būsimus ypatumus, nes yra įerzinta įvairių „rubikonų“.
Tačiau jie atmeta galimybę, kad genialios VP verslo grupės strategų galvos numatė kelis šalies energetikos ūkio ėjimus į priekį: 2003 metais VP grupė nusiperka VST, o jau mažiau nei po ketverių metų yra kviečiama prisijungti prie milžiniškus pelnus žadančio projekto.
„Jeigu VP grupė ir numatė tokią įvykių eigą, tai tas jų toliaregiškumas išeis į naudą ne tik jiems, bet ir valstybei. Nes akivaizdu, kad teisę administruoti nacionalinio investuotojo verslą bus patikėta privačiam kapitalui, kuris įrodė mokantis dirbti, – sako „Hansabanko“ finansų rinkos tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. – Kito varianto nematau, nes valstybė nepajėgi būti naujosios „Lietuvos energijos“ operatoriumi. VST savininkai bendrovė „NDX Nord“ į holdingą veikiausiai eina su sąlyga, kad valstybė pasiliks susivienijimo kontrolę, bet atiduos valdymo teises privačiam kapitalui“.
Holdingo projekte numatyta, kad dabartiniai VST savininkai praras bendrovės kontrolę – jų akcijos teks įstatinį kapitalą didinančiai „Lietuvos energijai“. Su NDX, kitaip tariant, „Vilniaus prekybos“ grupe, už jų įmonės akcijas bus atsiskaitoma ne grynais pinigais, o naujos „Lietuvos energijos“ akcijomis. Valstybė valdys ne mažiau kaip 51 procentą nacionalinio energetikos investuotojo akcijų.
„Lietuvos energijos“, VST ir RST turto vertinimą joms jungiantis ir dalijantis akcijų dalis atliks nepriklausomi turto vertintojai. Konkursą juos išrinkti skelbs ir organizuos Vyriausybė, sumokės iš valstybės lėšų.
Netiki juoduoju scenarijumi
Tačiau ne visi stebintieji įvykius linkę manyti, kad NDX reikia holdingo akcijų. Yra spėjančiųjų, kad VST savininkai holdingo steigimo finišo tiesiojoje iškels Vyriausybei ultimatumą – arba ši nuperka iš jų bendrovę, arba jie pasitraukia iš projekto ir taip jį sugriauna.
Bandoma net skaičiuoti, kiek iš to VP grupė laimėtų. 2003 metais VP bendrovė NDX nupirko VST ir už tai sumokėjo valstybei 540 milijonų litų. 2004 metais ji, sumokėjusi 137 milijonus litų, dar įsigijo 19,5 procento VST akcijų.
2004 ir 2005 metų VST ataskaitoje skelbiama, kad buvo išsimokėta 128 milijonai litų ir 118 milijonų litų dividendų. Iš viso akcininkai pasidalino 246 milijonus litų pelno.
Kai kurie rinkos ekspertai skelbia, kad NDX šią įmonę valstybei galėtų parduoti ne mažiau kaip už 1,5-2 milijardo litų. Tokiam sandoriui nepavykus, verslo grupės atsitraukimas nebūtų jai nuostolingas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius sveikina Vyriausybę pakvietus dalyvauti projekte privatų kapitalą ir tvirtina nematąs priežasčių, kodėl pakviestieji turėtų atsisakyti.
„Gal kam pasirodys paradoksalu, bet įžvelgiu tik naudą dėl to, kad į naujosios IAE statymo projektą yra įtraukta VST, – tvirtina R.Šimašius. – Kol kas nematyti ženklų, kad VST savininkai planuotų bendrovę parduoti valstybei. Veikiau bus priešingai – valstybė ateityje pardavinės savo akcijas, taip prie elektrinės valdymo prileisdama vis daugiau privataus kapitalo“.
VP grupė, pasak pašnekovo, suinteresuota dalyvauti projekte, nes po susijungimo jie gaus vertingesnių „Lietuvos energijos“ akcijų, ir jeigu ateityje visos pusės bus suinteresuotos didinti akcijų vertę, dar daugiau pasipelnys.
Monstrą klijuoja iš naujo
Holdingo (nacionalinio energetikos investuotojo) steigimo idėja verčia grįžti ir dar į ankstesnį metą nei 2003-iuosius – VST privatizavimo metus.
2001-ųjų paskutinę dieną A.M.Brazausko Vyriausybė reorganizavo didžiausią šalyje valstybės monopoliją „Lietuvos energiją“ – išskaidė į kelias atskiras bendroves. Praėjus šešeriems metams monstrą vėl bandoma suklijuoti – tik šį kartą klijų ieško premjeras – įpėdinis Gediminas Kirkilas.
Iki šiol teigiama, kad 2001 metų A.M.Brazausko Vyriausybė padarė svarbius sprendimus energetikos srityje. Reorganizavus specialios paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos energija“ buvo įsteigtos dvi elektros energijos gamybos bendrovės (AB „Lietuvos elektrinė“ ir AB „Mažeikių elektrinė“), dvi skirstomųjų tinklų bendrovės (AB Rytų skirstomieji tinklai ir AB Vakarų skirstomieji tinklai) bei perdavimo tinklo akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ (kartu su Kauno HE ir Kruonio HAE).
Neatmetama, kad priimdama tokį sprendimą tuometė Vyriausybė žinojo, jog šalies mokslininkai rengia branduolinės energetikos tęstinumo Lietuvoje studiją. Galutinės išvados Ūkio ministerijai buvo pateiktos 2004 metų pradžioje praėjus vos keliems mėnesiams po VST privatizavimo.
Šalies mokslininkai tada pirmą kartą oficialiai pasiūlė statyti naują IAE konsorciumo idėjos pagrindu. Buvo akcentuojama, kad, įsteigus konsorciumą, išlaidas reaktoriaus statybai pasidalytų kelios valstybės.
Išardyti – reikėjo ar nereikėjo?
Vertindami šešerių metų senumo įvykius rinkos ir finansų ekspertai nėra vieningi. Banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka mano, kad 2001-aisiais buvo padaryta klaida. Pasak jo, norint turėti galių energetikos rinkoje, valstybei būtinas galingas nacionalinis investuotojas.
„Nereikėjo išskaidyti SPAB „Lietuvos energija“ – valstybė neturėjo prarasti elektros energijos rinkos valdymo kontrolės. Kad tai buvo klaida, įrodo ir dabartinės pastangos grąžinti šio ekonomikos sektoriaus statusą į tokį, koks jis buvo iki 2001 metų pabaigos, – įsitikinęs V.Titarenka. – Labai suprantama ir normalu, kad naujos IAE projektui įgyvendinti jungiamos dabartinė „Lietuvos energija“, RST ir VST. Tačiau dabar tik nuo VST pozicijos priklauso, ar tai pavyks“.
„Verslo vartų“ pašnekovas abejoja, tačiau neatmeta tikimybės, kad VST savininkai gali atsisakyti dalyvauti konsorciumo steigimo procese ir pasiūlyti valstybei nacionalizuoti bendrovę. Tada, anot jo, ir paaiškėtų, kiek kainavo ši klaida.
„Ir nebūtų joks stebuklas, jeigu VST savininkai parduotų bendrovę brangiau nei pirko, – sako „DnB Nord“ prezidento patarėjas. – Tačiau netikiu, kad „Vilniaus prekyba“ būtų surežisavusi šį spektaklį“.
Kad šaliai, kuri yra pagrindinė ašis naujos AE statybos projekte, reikia nacionalinio investuotojo, pripažįsta ir „Hansabanko“ finansų rinkos tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. Tačiau, jo manymu, bandymas suklijuoti tai, kas anksčiau buvo išardyta, nereiškia, kad buvo padaryta klaida.
„Arba būsi suvalgytas, arba valgyk kitus – toks šiuo metu galioja dėsnis globalioje rinkoje, todėl svarbu būti kuo didesniam. Nemanau, kad senosios „Lietuvos energijos“ išskaidymas į kelias smulkesnes bendroves turėjo ir turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai, – teigia T.Andrejauskas. – SPAB „Lietuvos energija“ reorganizacija leido kai ką suprasti – pavyzdžiui, kad privatus kapitalas efektyviau valdo verslą. Palyginkime VST su valstybinė RST“.
Valstybė – stogas
Be to, reorganizacijos eksperimentas, kaip jį pavadino ekspertas, aiškiai parodė, kad šaliai reikia galingo holdingo su moderniu privačioms bendrovėms būdingu valdymu ir valstybės stogu (kontrole), jeigu tik Lietuva nori bent iš dalies užsitikrinti energetinę nepriklausomybę.
Senoji „Lietuvos energija“, jeigu nebūtų išardyta dar 2001 metais, pasak ekspertų, neišvengiamai būtų mutavusi į neefektyvų junginį, kuriam ne tik kad neužtektų jėgų tapti nacionaliniu investuotoju, bet ir prie milijardinių kreditų niekas neprileistų.
„Vyriausybė negali efektyviai valdyti verslo, nes ji užprogramuota vidiniam konfliktui. Administruoti verslą ir uždirbti pinigų trukdo noras rinkėjams demonstruoti socialinį teisingumą ir politikavimas, – tvirtina T.Andrejauskas. – Privataus kapitalo dalyvavimas holdinge šį interesų konfliktą slopins, nes jų pagrindinis tikslas bus dirbti efektyviai ir uždirbti sau, o kartu ir valstybei“.
Jeigu valstybė oficialiai deklaruotų pasiliekanti naujosios „Lietuvos energijos“ operatoriaus teisę, anot pašnekovo, VST tikrai pasitrauktų iš proceso dar nė nepradėjus kurti holdingo.
LLRI prezidentas R.Šimašius mano, kad tai nebūtų didelė bėda, nes Lietuvai nėra gyvybiškai svarbu IAE projekte dalyvauti būtent per „Lietuvos energijos“ holdingą. Tačiau vienas galingas Lietuvos „žaidėjas“ geriau nei keli.
„Dar neseniai ES buvo „davusi toną“ skaidyti stambias valstybines įmones, todėl priešingas procesas gali ir nepatikti Europos Komisijai. Bet pačioje ES pastaraisiais metais pastebimas būtent kapitalo stambinimo procesas, – tvirtina R.Šimašius. – Ypač tokie procesai matomi energetikos sektoriuje. Todėl į Lietuvos nacionalinio investuotojo atsiradimą Briuselyje gali pažiūrėti pro pirštus“.
Pasak jo, jeigu visos būsimo holdingo bendrovės būtų privačios, būtų mažiau spekuliacijų „skaidrumo-neskaidrumo“ tema apie telkiamą kapitalą. „Tačiau jeigu konsorciumas dirbs kaip privati bendrovė, trijų įmonių susijungimo procesą tikrai bus galima pavadinti sėkmingu“, – teigia R.Šimašius.
Konkursas nebūtinas
Seimui pradėjus svarstyti naujos atominės elektrinės Lietuvoje įstatymą, buvo nemažai kalbama apie naujo holdingo efektyvumą įgyvendinant valstybinės svarbos užduotis. Politikams rūpėjo, ar nacionalinio investuotojo steigimas bus skaidrus nuo pat pradžių.
Premjeras kalbėjo apie galimos korupcijos suvaldymą ir paminėjo, kad jau pačiame Ignalinos AE įstatymo projekte įdėti tam tikri saugikliai. Be to, privataus ir valstybinio verslo konkurencinis administravimas, jų susidūrimas irgi iš dalies užtikrins skaidrumą.
Jeigu politikų nepasitikėjimas nemažės, neatmetama tikimybė, kad bus pareikalauta keisti holdingo steigimo principus – skelbti konkursą ir padaryti atvirą priėjimą visoms verslo grupėms. Tačiau pats „trigalvio slibino“ steigimas – neprieštarauja įstatymams.
„Kai jungiasi trys įmonės, nereikia skelbti konkurso. Holdingo idėja – sugrąžinti valstybės kontrolę visame elektros energetikos sektoriuje. Tai nepavyktų, jeigu paskelbus konkursą imtų ir atsisakytų dalyvauti svarbi sudėtinė susivienijimo dalis – VST, – sako V.Titarenka. – Esu privataus verslo šalininkas, tačiau šį kartą pasisakau už valstybės kontrolę“.
Kad nebūtina keisti holdingo formavimo principų, sutinka ir LLRI prezidentas R.Šimašius.
Prašo STT tyrimo
Prieš gerą savaitę Seimo valdyba nutarė skelbti viešąjį pirkimą naujos atominės elektrinės įstatymo projekto ekspertams išrinkti. Toks sprendimas Seimo valdyboje priimtas gavus Ekonomikos komiteto patvirtintus klausimus, į kuriuos ekspertai turėtų pateikti atsakymus.
Nepriklausomi įstatymo projekto ekspertai turės išanalizuoti, ar tinkami naują atominę elektrinę Lietuvoje statysiančios nacionalinio investuotojo bendrovės įstatinio kapitalo formavimo principai. Be to, Seimo valdybos paprašyta, Specialiųjų tyrimų tarnyba imasi tirti, ar naujos atominės elektrinės įstatymo projektas nėra korupcinis. Išvadas dėl projekto pateiks ir Europos teisės departamentas.
Kokia akcijų dalis atiteks privačiai bendrovei NDX, kuri valdo elektros skirstymo įmonę VST, priklausys nuo visų trijų holdingo įmonių nepriklausomo vertinimo rezultatų.
Ekspertai sako, kad galimi įvairūs vertinimo principai, tačiau greičiausiai būtų vertinama ne pagal buhalterinį įmonių turtą, kuris visų trijų bendrovių yra maždaug vienodas, o pagal įmonių pinigų srautus. Taip vertinant mažiau investavusi VST būtų pranašesnė ir galėtų pretenduoti į didesnę akcijų dalį nei kitos dvi konsorciumo dalyvės.
Sąmokslo nebuvo
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Verslo vartams“ sakė, kad galimo brutalaus privataus kapitalo įsiviešpatavimo „Lietuvos energijos“ holdinge įmanoma išvengti stipriai įelektrinus visuomenę teorine tokios problemos nuojauta.
„Visuomenei spaudžiant būtų priimti geriausi sprendimai. Vyriausybė turi rasti sprendimą – kaip efektyviai valdyti holdingą išsaugojant valstybės interesus ir įtaką susivienijimui“, – įsitikinęs G.Nausėda.
Įvairių svarstymų, kad sprendimą steigti holdingą Vyriausybei pakišo privatus kapitalas, anot pašnekovo, dabar neįmanoma nei paneigti, nei patvirtinti. Tačiau kalbant apie įvairius variantus, G.Nausėda siūlo neužmiršti nekaltumo prezumpcijos.
„Privatus kapitalas holdingo projekte gali turėti didelę, neproporcingai turimoms akcijoms, įtaką. Tačiau viską stebint iš nekaltumo prezumpcijos – privatus kapitalas nebūtinai turi tikslą priremti valstybę prie sienos, – įsitikinęs G.Nausėda. – Kad VST norės gauti kuo daugiau už savo įnašą į naująją „Lietuvos energiją“, neturėtų nieko stebinti.
Privačiam kapitalui įstatymai nedraudžia rodyti tokios iniciatyvos“.SEB Vilniaus banko ekspertas netiki sąmokslo teorija, kad projektas buvo suplanuotas dar prieš VST privatizavimą ir apie tai žinojo „Vilniaus prekybos“ grupė.
Tikisi naujų vėjų
Kad būta ir kitų svarstymų, kaip Lietuva turėtų dalyvauti naujos IAE statybos projekte, yra pripažinęs ir šalies premjeras G.Kirkilas. Pati pasirinktos strategijos idėja, anot G.Nausėdos, nėra bloga, tačiau kelia tam tikro nerimo.
„Kaip rodo šalies patirtis, valstybės kapitalui visada buvo atstovaujama ne taip energingai, kaip derėtų („Mažeikių nafta“, „Alytaus tekstilė“). Valstybė įrodė, kad paskirtiems valdyti jos kapitalą klerkams patikėtas darbas pagal svarbą būdavęs ir vis dar yra paskutinėje vietoje, – teigia jis. – Be to, kai gamyba ir paskirstymas sugniaužiamas viename kumštyje, kyla grėsmė vartotojams tapti politikavimo įkaitais. Elektros kainos gali imti svyruoti priklausomai nuo trokštamo vienos ar kitos politinės partijos reitingo“.
Ekspertas pripažįsta, kad holdingas galėtų būti efektyviai valdomas tik atidavus valdymo svertus privačiam kapitalui.
„Aišku, valstybė pati galėtų pasamdyti aukšto lygio vadybininkus vadovauti „Lietuvos energijai“. Tačiau tokio precedento šalies istorijoje dar nebuvo“, – tikina G.Nausėda.
„Copy“ ir „paste“
VST valdybos pirmininkas ir įmonės generalinis direktorius Darius Nedzinskas taip pat mano, kad holdingo valdymas turi būti patikėtas profesionalams.
„Iki šiol valstybines įmones valdo iš įvairių ministerijų deleguoti šioms funkcijoms valdininkai. Taip supriešinama jų esybė. Kai tik valdininkų galvose kyla sumaištis, kuo būti – valdininku ar verslininku, jie pradeda bijoti imtis iniciatyvos. Dėl to nukenčia visos valstybės interesai, – sako D.Nedzinskas. – Todėl iš valstybinio ir privataus kapitalo sudaryto holdingo valdyboje turės dirbti profesionalai“.
Visų pirma, anot pašnekovo, turi būti tinkamai sudaryta stebėtojų taryba – joje turi dirbti visų akcininkų atstovai. Ši holdingo valdymo institucija privalo surasti gerų vadybininkų, skirti jiems užduotis ir stebėti, kaip jos vykdomos. Vadybininkų darbas turi būti brangiai mokamas.
„Antra – holdingas turi būti atviras investicijoms. Ir akcininkams turi būti patikėta spręsti, kas geriausiai gali atstovauti jų interesams, – tvirtina VST generalinis direktorius. – Pasaulyje efektyvesnio valdymo dar niekas nesugalvojo, todėl esu įsitikinęs, kad šį valdymo modelį derėtų taikyti ir nacionaliniam investuotojui. Tiesiog reikia padaryti – „copy“ ir „paste“.
Tokiu principu dirba, ir gerai dirba, Švedijos valstybės kapitalo bendrovės „Teo LT“ ir „Omintel“ bei valstybinės Norvegijos naftos bendrovės valdomas koncernas „Statoil“.
Kaip pavyzdį mūsų šalyje D.Nedzinskas pateikė Lietuvos bažnyčios turto valdymo ypatumus. Bažnyčia, anot jo, Vilniaus centre turi daugiausia turto, kurį sėkmingai nuomoja garsioms kompanijoms. Kunigai patys nebrenda į žemišką „purvą“ – šį darbą Bažnyčia patikėjusi profesionaliems vadybininkams.
„Mes per maža tauta ir per mažai turime laiko eksperimentams“, – dar kartą patvirtino savo nuostatą D.Nedzinskas.
Mąsto kaip prekybininkai
Šiuo metu žiniasklaidoje pasirodžiusius spėjimus, kad NDX yra pagrindinis režisierius, kuriantis nacionalinį investuotoją ir sumaniai manipuliuojantis Vyriausybe, D.Nedzinskas vadina tuščiažodžiavimu. „Mintis statyti naują Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje ruseno labai seniai ir dabar atėjo laikas apsispręsti, ką daryti. Vyriausybė labai protingai nusprendė, kad Lietuva ne tik turi likti atominių valstybių sąrašuose, bet ir išlaikyti energetikos sektoriaus lyderio Rytų Europoje poziciją, – sako D.Nedzinskas. – Lietuva ne tik gali apsirūpinti elektros energija, bet ir elektros tiltais eksportuoti jas į visą ES“.
Toks projektas, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, negalėjo nesudominti VST savininkės NDX, kurios pagrindinis tikslas parduoti kuo daugiau elektros energijos. „Jeigu mes miegosime, ar turėsime pakankamai elektros energijos ir pigios, kad galėtume ja prekiauti ir po 2009 metų, kai bus uždaryta IAE? – klausia D.Nedzinskas. – Labai svarbu turėti ne tik naują IAE, bet ir elektros tiltus, jungiančius mūsų elektros sistemą su Švedija ir per Lenkiją – su visa ES“.
Jeigu bus nieko nedaroma, tai jau po 2009 metų Rusija, anot pašnekovo, gali tapti ne tik žalios energetinės žaliavos – naftos, bet ir elektros energijos pagrindine tiekėja Lietuvai.
„Ir pabandyk pasiderėti su vienu pardavėju. Nesakau, kad Rusija yra mums priešiška šalis, tačiau pagunda pasinaudoti situacija kyla nemenka, – sako VST vadovas. – Dalyvaudami projekte siekiame užtikrinti savo investicijų saugumą ir užsitikrinti pajamas. Jeigu karvė žada užtrūkti, reikia dairytis kitos, kad turėtum pieno“.
Kiša pagalius konkurentai
Pastačius naują IAE ir elektros tiltus Lietuvai atsiveria galimybės tapti rimtu žaidėju ne tik ES, bet ir visos Rytų Europos rinkoje. Tai, be abejonės, negali patikti milžiniškiems tarptautiniams koncernams. „Tokie ne tik Lietuvą, bet ir visas Baltijos šalis norėtų matyti savo prekybos filialu. Konkurentams toks holdingas atrodo dar labiau pavojingas ir dėl to, kad jo užnugarį visada saugos pati valstybė, – tikina D.Nedzinskas. – Holdingas „Lietuvos energija“ realiai gali turėti galimybių įeiti į net ir labai galingų koncernų rinkas, nes jis bus sudarytas pagal sėkmingiausiai visose rinkose veikianti modelį“.
NDX savininkai dar nežino, ką galutinai jai pasiūlys šalies Vyriausybė. Tačiau yra įsitikinę, kad jeigu nesikeis būsimo holdingo steigimo principai, projektas yra „pasmerktas“ sėkmei.
„Pasaulyje ypač sėkmingai veikia būtent tokiu pagrindu – valstybė plius privatus kapitalas – sudaryti holdingai“, – tvirtina D.Nedzinskas.
Ažiotažą dėl neva neskaidrių ar net korupcinių procesų steigiant Lietuvos energetikos holdingą gali kelti ir įrengimus šalies elektros gamybos ir skirstymo sektoriui teikiančios užsienio kompanijos.
Darius SKIRKEVIČIUS
Nuotr. Numatoma, kad nauja IAE kainuos iki 22 milijardų litų
ir pradės veikti 2015 metais. Lietuva jau suskaičiavo, kad jos investicinis
indėlis viršys 7 milijardus litų, tačiau kol kas neapsisprendžia, kas bus
atsakingas už projekto vykdymą.
