Nepripažįsta gatvės
Daugeliui panevėžiečių Projektuotojų gatvė asocijuojasi su
daugiabučių namų rajonu. Mažai kam žinoma, kad už sankryžos su Molainių gatve ji
virsta maža gatvele, nutįsusia per sodų bendriją. Šios gatvės dalies gyventojai
jau kurį laiką kovoja dėl teisės vadintis ne sodininkais, o visateisiais
miestiečiais, nes būtent šios dalies Panevėžio valdžia nepripažįsta kaip miesto
gatvės ir vadina ją sodo dalimi.
Be to, nuosavybės teisę ir visas problemas priskiria vietos
gyventojams. Čia įsikūrę panevėžiečiai tikina, kad miestiečiais ir gatvės
gyventojais jie tapo maždaug prieš 30 metų, kai prie miesto buvo prijungtas
Navadolių kaimas. Jo namai buvo užregistruoti kaip Projektuotojų gatvės
dalis.
„Šioje vietoje prieš kelias dešimtis metų buvo kaimas. Žmonės,
kurie čia gyveno, gavo šaukimus persiregistruoti. Buvo grasinama, kad to
nepadariusiesiems grės baudos. Kaimui buvo suteiktas Projektuotojų gatvės
adresas. Dabar mums Savivaldybė aiškina, kad tai – ne miesto gatvė. Nors visi
žemėlapiai nurodo, kad gyvename Projektuotojų gatvėje“, – „Sekundei“ teigė
viename iš gatvelės namų įsikūrusi Vilma Ruzienė.
Dalis namų, stovinčių kitoje gatvės pusėje, oficialiai
priklauso „Klevo“ sodų bendrijai. Per nepriklausomybės metus sodų namukus čia
pakeitė privačių namų kvartalas.
Ir vienoje, ir kitoje gatvės pusėje gyvenantys panevėžiečiai
nori, kad miesto valdžia juos pripažintų visateisiais miestiečiais ir imtų
spręsti įsisenėjusias problemas.
Užtvarą išardė
Prieš keliolika metų su miesto valdžios palaiminimu įsirengę
užtvarą, draudžiantį pašaliniams įsukti į atokią gatvelę, vietos gyventojai
ėmėsi ją prižiūrėti – užlygindavo duobes, o kelią padengdavo skalda.
Kurį laiką gatvele naudojosi tik vietiniai žmonės. Tačiau prieš
keletą metų Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Leonas Alesionka užtvaro
pastatymo teisėtumą užginčijo, ir jis buvo pašalintas.
„Gatvė nemažai metų buvo uždaryta, tai padaryti buvo leidusi
tuometė miesto valdžia. Tačiau prieš keletą metų nepatenkinti sodininkai
pasiskundė, kad gatvė uždaryta, ir įsikišus Vyriausybės atstovui buvo nuspręsta
užtvarus nuimti. Buvo aiškinama, kad užtvėrus gatvę pažeidžiamas visuomenės
interesas, esą negali atvykti ugniagesiai ir medikai. Paklausėme specialiųjų
tarnyba, ar iš tikrųjų taip yra. Ugniagesiai teigė, kad nupjauti užtvarą yra
nesunku, o medikų šioje gatvėje niekada nesame matę. Visi žinojo, kad gatvė
uždaryta, niekas nevažiuodavo ir niekam nekildavo problemų“, – pasakojo
V.Ruzienė.
Pasak jos, kai užtvarai buvo nuimti, gatvele intensyviai
naudojasi vairuotojai, nuo Upytės kelio pusės vykdami į Kniaudiškių mikrorajoną
– nori sutrumpinti atstumą.
„Tvarkėme gatvę patys, kol joje nebuvo didžiulio eismo. Bet
kiek gali investuoti? Buvome supylę skaldą, dabar iš jos liko „makaliošė“.
Seniai būtume užsipylę sauso asfalto, bet kodėl turime pusei miesto už savo
lėšas tvarkyti gatvę? Kol užtvarai nebuvo nupjauti, per dieną čia važiuodavo vos
keliasdešimt automobilių“, – eismo intensyvumu piktinosi V.Ruzienė.
Sąlygos suprastėjo
Gatvelę atidarius, vairuotojams eismo sąlygos joje tapo labai
prastos. Didžiąją dalį dienos ir naktį automobilių eismas čia nėra didelis, bet
jis gerokai suintensyvėja rytais ir vakarais vykstant į darbą ir grįžtant iš jo.
Kai kurie greičio mėgėjai gatvę pasirenka savo technikai išbandyti ir naudoja ją
tarsi motociklų kroso trasą. Gyventojai pasakojo, kad į gatvelę užklysta ir
sunkiasvorių automobilių, jų vairuotojai čia ilgokai užstringa. Kelią į šią
gatvę jiems nurodo turimi navigacijos prietaisai.
„Kol buvo užtvaras, galėjome apsaugoti save ir savo vaikus.
Dabar nebėra saugu, o ypač – žiemą, kai vaikai eina į mokyklą. Nors gatvė
nepatogi važiuoti, bet būna tokių „džigitų“, kurie ją šokte peršoka“, – apie
situaciją pasakojo Jonas Keldušis.
V.Ruzienė teigė, kad nepadėjo ir pastatyti ženklai.
„Yra ženklai, draudžiantys eismą, bet niekas jų nepaiso.
Policija atvyksta tik kartais, liepia mums fotografuoti pažeidėjus, bet juk
nestovėsime visą dieną gatvėje ir nefotografuosime, be to, sulaukiame
nepatenkintų vairuotojų grasinimų“, – skundėsi moteris.
Kita gyventoja tvirtino, kad rudenį ir pavasarį gatvė tampa
panaši į neišvažiuojamą pelkę, vasarą gyventojai nežino, kaip apsisaugoti nuo
dulkių. Organizuodami šventes, vietiniai užsako vandens ir pila jį į gatvę, kad
dulkės nesugadintų renginio.
„Gimtadienio proga mums vyrai dovanoja ne brangakmenius ar
auksą – jie mums vandens dovanoja, kad svečiams galėtume dulkėtą gatvę
nuplauti“, – tvirtino moteris.
Žada spręsti
Supratę, kad gatvės nebepajėgs sutvarkyti, vietos gyventojai
kreipėsi į miesto valdžią su prašymu, jog ši suformuotų gatvės dalį ir ją
įteisintų. Tačiau su miesto valdžia prasidėjęs bendravimas virto biurokratiniu
raštų siuntinėjimu.
„Liepos pradžioje dėl dulkių parašiau raštą Visuomenės
sveikatos centrui, jo darbuotojai skundą persiuntė Savivaldybei, ši atsakė, kad
tai – Visuomenės sveikatos centro reikalas, o šis po mėnesio išvardino punktus,
pagal kuriuos tai turi daryti Savivaldybė“, – apie užburtą ratą pasakojo
norėjusi likti nežinoma gatvės gyventoja.
Vietiniai užklausė Architektūros skyriaus, kad šio specialistai
jiems paaiškintų, kam priklauso gatvė, ir gavo atsakymą, kad ruožas, dėl kurios
pripažinimo jie kovoja, nuo V.Alanto iki J.Tilvyčio gatvių nurodytas kaip
kvartalinė gatvė ir nuosavybės teise priklauso Savivaldybei.
Tačiau Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės
Kristinos Vareikienės gyventojams atsiųstame rašte teigiama, kad patys
gyventojai turi pasitvirtinti gatvės detaliuosius planus, o Projektuotojų gatvės
tęsinys tik numatomas. Tą patį administracijos direktorė patvirtino ir
„Sekundės“ žurnalistams, tačiau pažadėjo, kad gatvės reikalų bus imtasi jau
kitąmet.
„Kitąmet, kai pagal detaliuosius planus formuosime sodų bendrijas, ši
problema bus išspręsta, bet kol kas nėra tokio sprendimo. Kadangi negalime
gatvių teisiškai įregistruoti kaip vieneto, tai ir tvarkyti mes jų negalime –
negalime patvirtinti gatvės plano, techninio projekto. Normalia gatve ji tampa
tada, kai būna suformuota pagal detalųjį planą ir teisiškai įregistruota, dabar
kol kas to nėra, neišspręstas žemės priklausomybės klausimas – ji yra juridinių
asmenų“, – paaiškino K.Vareikienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 26 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. SAUGUMAS. J.Keldušis
pasakojo, kad atvėrus gatvelę eismui ji tapo ne tik duobėta ir apleista, bet ir
pavojinga vietos gyventojams, nes mėgstantys greitį panevėžiečiai čia lekia
tarsi lenktynių trasa.
