Seimūnas Algirdas Sysas mano, kad motinystės atostogos neturi atimti iš motinos (tėvo) galimybės dirbti ne visą darbo dieną neprarandant dalies valstybės pašalpos, ir siūlo keisti tai draudžiantį įstatymą. Naują įstatymo pataisą sveikina ir darbdaviai, ir esami bei potencialūs pašalpos gavėjai.
Spręs samdinys
Seimas iki vasaros turėtų nuspręsti, ar praverti darbo rinkos vartus vaikus iki vienerių metų auginančioms ir valstybės pašalpas gaunančioms mamoms (tėvams), ar palikti tuos vartus aklinai uždarus. Seimūnams jau pateiktos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios siūlo suteikti jauniems tėvams laisvę rinktis kokios dalies, nuo maksimalaus jiems priklausančio pašalpos dydžio, jie pageidauja iš valstybės.
Ši pašalpa skiriama po to, kai pasibaigia mamai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir yra mokama iki vaikui sueis vieneri metai. Dabar įstatymas pašalpos gavėjus visiškai atkerta nuo darbo rinkos. Kitaip tariant, leidžiama rinktis vieną iš dviejų: grįžti į darbo rinką – netenki pašalpos.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas mano, kad motinystės atostogos neturi atimti iš motinos (tėvo) galimybės dirbti ne visą darbo dieną neprarandant dalies valstybės pašalpos. Jo parengtai įstatymo pataisai liberalizuoti šią darbo rinkos nišą pritaria ir darbdaviai, ir, kaip rodo apklausos, didžioji dalis jaunų tėvų.
„Reikia lankstesnio – liberalesnio įstatymo. Jeigu darbo įstatymai apskritai leidžia dirbti ne visą darbo dieną, tokios pat teisės turi galioti ir vaikus iki vienerių metų auginančioms mamos (tėvams), – „Verslo vartams“ sakė A.Sysas. – Mano parengta įstatymo pataisa įteisintų galimybę rinktis: visiškai pasitraukti iš darbo rinkos motinystės atostogoms ar tik iš dalies“.
Mama ar tėvas, anot pašnekovo, galėtų dirbti pusę darbo dienos, o likusią dalį prižiūrėti vaiką ir už tai gauti pusė visos jam priklausančios valstybės pašalpos. Tarkime, motinystės atostogų išėjusi jauna mama, pasirinkusi teisę dirbti pusę darbo dienos, mėnesio pajamų gautų pagal formulę 4:4 – už keturias valandas jai mokėtų darbdavys, o už likusias keturias – „Sodra“.
„Įstatymo pataisa įteisintų teisę rinktis, bet ne darbdaviui. Tėveliai ir mamytės turėtų laisvą valią spręsdami, kaip jiems geriau, – sako Seimo narys A.Sysas.
– Dėl įvairių priežasčių jauni žmonės gali
norėti iš dalies likti darbo rinkoje – kai kas gali nenorėti prarasti darbo
įgūdžių, kai kam darbdavys gali pasiūlyti didesnį už pašalpą darbo užmokestį,
kiti turėtų kitų priežasčių neužsibūti namuose“.
Įstatymo pataisa nereikalauja iš jaunų tėvų rinktis, vos tik gimsta vaikas – minėta teise galima pasinaudoti kada tik panorėjus visų motinystės atostogų metu.
Mamos ir darbdaviai – už
„Verslo vartų“ šia tema šnekintos jaunos mamos tikino, kad tokia įstatymo pataisa svarbi jau vien tuo, kad leidžia rinktis gyventi kaip jos nori. Aštuonios iš dešimties moterų pareiškė, kad tikrai pasinaudotų teise dirbti kelias valandas. Didžioji jų dalis teigė, kad patogiausias ir geriausias laikas iš dalies sugrįžti į darbo rinką, – kai įpusėja motinystės atostogos.
„Būtent po pusmečio atsiranda noras nors kiek pakeisti aplinką, ir jeigu turėjai gerą darbdavį ir geras darbo sąlygas – kodėl gi tos kelios valandos negali būti skirtos darbo įgūdžių reabilitacijai ir ypač jeigu dėl to dar šeimos biudžetas pasipildys“, – sakė trijų mėnesių kūdikį auginanti Jolanta.
Darbdaviai taip pat atrodo patenkinti siūlymu keisti įstatymą.
„Nors ir nėra nepakeičiamų, tačiau vis sunkiau rasti kuo juos – išėjusius motinystės atostogų ar apskritai nutraukusius darbo sutartį – pakeisti. Ir ypač sudėtinga rasti pamainą geriems specialistams, – „Verslo vartams“ sakė vienas Panevėžio verslininkas. – Tokia įstatymo pataisa suteiktų galimybę neprarasti gero darbuotojo visiems metams – nors ir ne visai darbo dienai“. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas teigia jau sulaukęs darbdavių sveikinimų ir padėkos už pasiryžimą liberalizuoti Valstybinį socialinio draudimo įstatymą.
„Per metus motinystės (tėvystės) atostogų išeina apie 16 tūkstančių jaunų pačių darbingiausių žmonių (iš jų 760 vyrų). Ir tai yra nemenkas smūgis darbo rinkai, – sako jis. – Laikina darbo sutartis dirbti ne visą darbo dieną iki baigsis motinystės atostogos, kai to nori vaikus auginantieji, tikrai būtų nemaža paspirtis verslui“.
Apskritai darbo našumas, anot „Verslo vartų“ pašnekovo, ne visada susijęs su darbe praleistu laiku. Danijoje per pastaruosius 10 metų žmonių, dirbančių visą darbo dieną, sumažėjo net 20 procentų.
„Ten darbdaviai įsisąmonino, kad samdinys panorėjęs jam skirtą darbą gali atlikti per pusę darbo dienos. Toks lankstumas labai svarbus abiem pusėms, – sakė A.Sysas. – Mūsų darbdavių dar tik laukia toks psichologinis lūžis“.
Pašalpos augs
Vyriausybė jau paskelbė, kad nuo vasaros didins pašalpas vaikus iki metų prižiūrintiems tėvams. Tačiau permainos, kurias įteisintų įstatymo pataisos, vis tiek bus labai svarbios jauniems žmonėms.
Viena tokių, be anksčiau minėtųjų, – užsibuvusiems su mažu vaiku namuose teisė dirbti ne visą darbo dieną (dar nesibaigus atostogoms) gali padėti palaipsniui ir be didelio streso sugrįžti į darbo rinką.
Šiuo metu motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Apdraustajam, kuriam gimsta du ir daugiau vaikų, pašalpos dydis siekia 100 procentų uždarbio dydžio.
Nuo 2007 metų liepos 1 dienos pašalpa bus didinama. Tėvams, kol vaikui sukaks 6 mėnesiai, bus mokama 100 procentų, o likusi laiką iki vienerių metų – 85 procentai viso darbo užmokesčio.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Aštuonios iš dešimties panevėžiečių
teigia, kad būdamos motinystės atostogose pasinaudotų teise dirbti kelias
valandas. Didžioji jų dalis nurodė, jog patogiausias laikas iš dalies sugrįžti į
darbo rinką – kai įpusėja motinystės atostogos.
