Kelią pas Kupiškio rajone, Pauliankoje, gyvenančią agronomę Renatą Montvilienę žino dažnas šalies bitininkas. Moteris vienintelė Lietuvoje augina nektaringų augalų kolekciją ir kai kurių sėklų galima įsigyti tik čia. Jau parengtas mokslinis darbas apie bites ir nektaringus augalus, tačiau žiemą susilaukusi trečio kūdikio disertacijos gynimą moteris nutarė atidėti.
Keliaujanti kolekcija
R.Montvilienė pasakoja esanti studentų vaikas – gimė tuometės Žemės ūkio akademijos, visų „žemke“ iki šiol vadinamos, bendrabutyje. Vaizdingomis apylinkėmis garsėjančioje Pauliankoje šeima apsigyveno, kai mergaitė buvo visai mažytė.
Tuomet čia veikė spirito gamyklos filialas ir Renatos tėtis atvažiavo dirbti jo direktoriumi. Subačiuje baigusi vidurinę mokyklą mergina pasirinko agronomijos studijas Lietuvos žemės ūkio universitete.
„Baigusi studijas pradėjau dirbti Lietuvos žemės ūkio instituto Bitininkystės katedroje, domėjausi nektaringais augalais, – pasakojo agronomė. – Pačiai pamėginti juos auginti mintis kilo per susitikimus su lenkų agronomais, iš jų gavau sėklų ir nutariau pabandyti“.
Prieš aštuonerius metus pradėta auginti kolekcija nuolat papildoma. „Mano kolekcija jau atkeliavo į trečią vietą. Naujų augalų ieškojimas tampa savotiška liga, – juokauja moteris. – Važiuodama mašina nuolat dairausi, ar nepamatysiu dar neturimo nektaringo augalo, radusi stengiuosi jį įsigyti. Skirtumas tik toks, ar naujas augalas atsidurs mano gėlynuose, ar nukeliaus į kolekcijos plantaciją“.
Priklausoma nuo gamtos
R.Montvilienės kolekcijoje yra 109 pavadinimų augalų. Agronomė sako žinanti, kad tokia gausi nektaringų augalų kolekcija yra vienintelė Lietuvoje. Bitininkai, norėdami prisukti daugiau medaus ir palengvinti darbą bitėms, paprastai sėja vienos ar dviejų rūšių augalų plantacijas. Tačiau tyrimus su tokia gausybe augalų atlieka tik R.Montvilienė.
Agronomė pasakoja pasisodinusi naują nektaringą augalą visada leidžianti išbirti sėkloms, mat norinti ištirti, kaip jis išgyvena natūraliomis sąlygomis. Be to, labai svarbu įsitikinti, ar augalas ištveria lietuviškas žiemas, nes nusipirkę užsienietiškų sėklų bitininkai neretai patiria nuostolių, kai sodiniai iššąla.
R.Montvilienė sutinka, kad užsiėmęs tokiais bandymais tampi labai priklausomas nuo gamtos sąlygų. „Užpernykštės šaltos žiemos neištvėrė apie 70 procentų augalų, jie paprasčiausiai nunyko, – apgailestauja agronomė. – Pernai buvo labai sausa ir karšta vasara, todėl buvau nuleidusi rankas ir viską palikusi likimo valiai, leidau sėkloms byrėti. Toks eksperimentas pasirodė visai vykęs – augalai puikiai pasisėjo ir šią vasarą kolekcija atkurta“.
Medaus prisuka po toną
Pradėjusi dirbti Žemdirbystės institute ir domėtis nektaringais augalais Renata suprato, kad reikėtų ir pačiai pamėginti laikyti bičių.
„Pradėjau mąstyti, kad dirbant su
nektaringais augalais, domintis bičių gyvenimu nėra kaip nelaikyti jų pačiai, –
prisimena moteris. – Dabar turiu jų devynias šeimas. Šeimos didelės, laikau jas
gulstiniuose aviliuose, juose telpa 25 rėmai. Paprastuose aviliuose yra po 16
rėmų“.
R.Montvilienė sako, kad turint šiek tiek žinių ir netingint dirbti medaus bitės prineša tiek, kad tik spėk sukti. Jei pasitaiko gera vasara, pašnekovė pasakoja prisukanti po toną medaus. Bene daugiausia jo gaunama iš šalia vasarinio rapso esančių bičių augalų. Bitininkė perspėja, kad norint daug gero medaus, bitės turi būti specialiai ruošiamos, nuolat laikomos prie medingų augalų plantacijos. Be to, būtina pasirūpinti ir drėgme.
Augina ir retus augalus
Nektaringų augalų sėklų bitininkams prireikia vis dažniau, retas kuris benori laikyti bites natūralioje pievoje ir tenkintis nedideliu medaus kiekiu. Kaip labai paprastą auginti ir itin nektaringą augalą Renata dažnai pasiūlo dvimetį keršulį. Šis iki dviejų su puse metro užaugantis augalas yra geriausia apsauga nuo nepageidaujamų pašalinių, nes augdamas pasidengia dygliais. Nektaringi ir kolekcijoje esantys daugiamečiai yzopai, dedešvos, mentūrinis ir vaistinis šalavijai, pikulės, melisos, rusmenės, ožiarūčiai, garšvos.
R.Montvilienės kolekcijoje galima pamatyti ir tokių retesnių augalų, kaip indikžolės, godos, rezedos, evodijos. Kai kurių sėklos atvežtos iš Lenkijos, tačiau jau sėkmingai žiemojančios Pauliankoje.
Nustebina kolekcijoje augančios rūtos. Agronomė sako, kad jose bitės randa labai daug nektaro ir žiedadulkių. Moteris žino savo kolekcijos augalų gydomąsias savybes. Pavyzdžiui, nervingiems žmonėms ir širdininkams ji pataria gerti sukatžolių arbatą, tai esantis pirmas vaistas nuo šių negalavimų. Čiobrelių arbatą visa Montvilų šeima gurkšnoja suskaudus gerklei, užpuolus kosuliui.
Miega po keturias
valandas
Dažnam žmogui Renatos Montvilienės darbai atrodo neaprėpiami: didžiuliai namai, gėlynai, nektaringų augalų kolekcija, devynios bičių šeimos ir trys vaikai. Būtent dėl jų, dar nedidelių ir daug laiko reikalaujančių, vis tenka atidėti daktarinės disertacijos gynimą. Vyriausiajai Renatos ir Roberto Montvilų dukrai Gojai septyneri metai, Matui ketveri, o mažajam Justui eina tik ketvirtas mėnuo. Suprasdamas, kad mama nuo ryto iki vakaro paskendusi darbuose, vaikas auga labai ramus. Renata sako, kad mokslinis darbas apie bites ir vasarinius rapsus jau baigtas rašyti, tereikia pasirengti gynimuisi.
„Tačiau apsiginti prisiruošiu ne anksčiau nei po dvejų metų, nes darbo dabar ir be to turiu daug, – šypsosi moteris. – Dažnai manęs klausia, kaip viską suspėju aprėpti. Tenka atsakyti, kad kai miegi po keturias valandas per parą, suspėti gali tikrai daug. Nieko nepadarysi, jei nori turėti, turi vargti“.
Mieste nebegyvens
Įsikūrusi sodyboje su daugybe gėlynų ir kieme esančiu didžiuliu tvenkiniu R.Montvilienė sako nė už ką nebenorėtų gyventi mieste. „Vaikai žiemą vasarą ilgai būna lauke, gal todėl visi esame labai sveiki, – džiaugiasi moteris. – Rimčiau vyresnieji sirgo tik pirmą žiemą pradėję lankyti darželį“.
Keletą metų gyvenusi Kėdainiuose Renata iš ten parsivežė ir vyrą Robertą. Jis taip pat agronomas, dirba su žemės ūkiui skirtais chemikalais. „Su reikalais dažnai tenka vykti į miestą, tačiau po kelių valandų traukia grįžti atgal į Paulianką, – pasakoja R.Montvilienė. – Vasarą mūsų namai būna pilni žmonių, visi turime panašaus amžiaus vaikų. Karštomis dienomis mus žavi maudynės tvenkinyje. Robertas pats rengia pirtį, taigi netrukus sodyboje turėsime ir šį malonumą“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Pauliankoje gyvenanti Renata
Montvilienė vienintelė Lietuvoje augina nektaringų augalų kolekciją.
