Neringos Janulevičienės gyvenimiška patirtis byloja, kad
svarbiausia – ne kiek moteris pagimdo vaikų, bet kiek sugeba išdalyti savo
meilės kitiems. Vis dėlto vien Panevėžyje savo tikrųjų mamų negalės pasveikinti
net 144 joms nereikalingi globos namų auklėtiniai.
Staigmena vyrui – globotinė
Aštuoniolika bendro gyvenimo metų skaičiuojantys panevėžiečiai Neringa ir Mindaugas Janulevičiai į savo šeimą jau yra priėmę keturis svetimus vaikus, tačiau neabejoja, kad jų bus ir daugiau. „Tos, kurios žudo savo vaikus, geriau juos atneštų prie mano butų durų. Visus paimčiau ir auginčiau. Neįsivaizduoju gyvenimo tuščiuose namuose“, – tvirtai įsitikinusi N.Janulevičienė.
Viena šeimoje augusi ponia Neringa juokauja, kad net vaikystėje visi maži kiemo vaikai buvo jos. Dėl sunkios mamos ligos nuo septyniolikos metų dirbti kūdikių namuose pradėjusi N.Janulevičienė į namus atlyginimo nedaug parnešdavo – beveik visus užsidirbtus pinigus paauglė jau tada išleisdavo tėvų paliktiems kūdikiams.
Ir tuokdamiesi Janulevičiai neabejojo: jų namuose augs nors trys keturi vaikučiai.
Porą metų po vedybų Neringa, nieko nesakiusi vyrui, užsuko į kūdikių namus. Šeima, tuomet gyvenusi bendrabučio vos 16 kvad-
ratinių metrų kambarėlyje, savo vaikų neturėjo. Vyrui buvo didžiulė staigmena, kai vieną dieną žmona į ankštus namus parsivedė be tėvų globos augusią dvejų metukų Eglę. Sutuoktinis į tokį netikėtumą reagavo labai geranoriškai, tačiau mažylė ilgokai bijojo vyrų, netgi iš Mindaugo stumiamo vežimėlio šokdavo.
Išsirinko sesutę
Vietos Janulevičių namuose pakakdavo ir A.Bandzos globos namuose augusiam Eglės broliukui. Vėliau berniukas buvo perkeltas į Obelių globos namus Rokiškio rajone. Ir tik tada visi sužinojo, kad ten augo dar vienas Eglės brolis ir vyresnė sesuo Kristina. Visi keturi tikriesiems tėvams nereikalingi vaikai Janulevičiams tapo savi. Per vasaros atostogas jie žinojo, kad yra laukiami Panevėžyje. Po vieno tokio paviešėjimo Kristina išvažiuoti nebenorėjo. Janulevičiai tapo oficialiais dar vienos mergaitės globėjais. Dabar ji jau pati sukūrusi šeimą ir turi savo namus, o ponia Neringa – jau močiutė.
Šešiolikmetė Eglė vėl liko vienintele šeimos atžalėle. „Po trejų metų ji išvažiuos studijuoti, namai visai ištuštės. Be to, ir jai vienai negera“, – vardijo priežastis N.Janulevičienė, kaip namuose vos prieš tris savaites atsirado dar viena mažylė. Dvejų metukų Aušrinė – šeimos gyvsidabris, iš karto pelniusi visų meilę.
Aušrinę Janulevičiai pasiėmė globoti Eglės dėka. Šeima, iki šiol auginusi tik mergaites, šį kartą jau svarstė galimybę iš globos namų pasiimti berniuką. „Dauguma berniukų pasiutę. Kam tėvams užkrauti dar daugiau problemų?“ – savo pasirinkimą pagrindė Eglė. Keista, kad globos namuose į svetimus žmones nepatikliai žvelgusi Aušrinė pirmą kartą pamačiusi Neringą apsikabino. Net auklėtojos negalėjo atsistebėti tokiu mažylės elgesiu.
Pinigai – ne rodiklis
N.Janulevičienė neslėpė: ne vienas į jų šeimą, dalijančią meilę svetimiems vaikams, žvelgia gana įtariai. Teko išgirsti ir skaudinančių kalbų, neva globėjais jie tampa siekdami materialinės naudos. „Man juokas ima iš tokių šnekų. Tie penki šimtai litų, valstybės skiriami globojamam vaikui, yra labai nedaug. Vien už Eglės mokslus muzikos mokykloje 200 litų per mėnesį mokame“, – pavydiesiems aiškino Neringa.
Plačiau kaitykite gegužės 6 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Savo vaikų nesusilaukusi N.Janulevičienė (dešinėje) nebeįsivaizduoja namų be globotinių Eglės (kairėje) ir Aušrinės.
