Eurostato apklausa rodo, kad penktadalis (20,3 proc.) Lietuvos moterų sako esančios blogos arba labai blogos sveikatos. Tyrimo duomenimis, tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Jis nedaug atsilieka nuo Portugalijos, kurios moterys jaučiasi blogiausiai visoje ES (23 proc.).
Geros ar labai geros sveikatos sakė esančios 45,4 proc. Lietuvos moterų. Šis rodiklis gerokai atsilieka nuo geriausiai ES besijaučiančių airių, tarp jų per 80 proc. moterų sako esančios geros sveikatos.
Moters sveikata yra labai susijusi su anatomija bei su įvairiais gyvenimo laikotarpiais, t. y. ankstyva menarche, vėlyva menopauze, gimdymu, hormoninės kontracepsijos vartojimu.
Kovai su vėžiu visame pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio, vienijamos mokslininkų, medikų ir įvairių organizacijų pastangos. Taigi ir visuomenė, ir medikai džiaugiasi kiekvienu pasiekimu, galinčiu padėti diagnozuoti kuo daugiau ankstyvųjų stadijų vėžio, sėkmingai pagydyti juo sergančiuosius.
Kas trečias vėžys, kuriuo suserga moteris, yra „moteriškas“, t. y. krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio ir gimdos kūno vėžys. „Moteriškas“ vėžys – itin paslaptingas, kaip ir pačios moterys, todėl laiku jį nustatyti galima tik reguliariai tikrinantis.
Norime akcentuoti, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys gimdos kaklelio ir krūties vėžio atsiradimą, bei kokia šių ligų prevencija.
Gimdos kaklelio vėžys – prasidedanti gimdos kaklelyje liga negydoma gali tapti mirties priežastimi. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris perduodamas lytiniu būdu.
ŽPV moterys dažniausiai užsikrečia būdamos 20–30 metų, ir daugeliui jų virusą sunaikina organizmo imunitetas. Tačiau ilgiau nei 2 metus ŽPV turinčios moters kūne prasideda ikivėžiniai pokyčiai, galintys sukelti gimdos kaklelio vėžį.
Gali praeiti net 20 metų, kol vėžys atsiras, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti.
2009 metais Panevėžio rajone užregistruota 8 nauji susirgimų atvejai gimdos kaklelio piktybiniais navikais. Tik vienas atvejis nustatytas pirmos stadijos, kiti – II–IV stadijos. Viena moteris mirė nuo šios ligos.
Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai:
• Lytinio gyvenimo ypatumai: daugiau kaip trys lytiniai partneriai, ankstyvas lytinis gyvenimas, netinkami higieniniai įpročiai.
• Lytiškai plintanti virusinė infekcija.
• Daugiau nei 5 nėštumai ir gimdymai.
• Ilgas hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (ilgiau nei 10 m.).
• Mityba (pvz., vitaminų stoka).
• Rūkymas.
Gimdos kaklelio vėžio prevencija:
• Pirminė prevencija – profilaktiniai skiepai, kurie apsaugo nuo infekcijos (šiuo atveju nuo ŽPV) atsiradimo. Kuo moteris jaunesnė (rekomenduojama skiepyti dar lytinių santykių neturėjusias mergaites), tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.
• Antrinė prevencija – atrankinė patikra ir ikivėžinių būklių gydymas (pvz., onkocitologinis tepinėlis, gydytojo apžiūra, kolposkopija ir kt.).
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Vėžio pradžia – mažytė pakitusi ląstelė, kuri dažniausiai dėl nepaaiškinamų priežasčių ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Taip krūtyje ar pažastyje ima kauptis „taisyklių nepaisančios“ ląstelės, iš kurių pertekliaus susidaro mazgas (navikas). Jis gali augti nesukeldamas jokių nemalonių pojūčių net 15 metų. Krūties vėžiu dažniausiai suserga 55–65 metų moterys, kai nuslopus kiaušidžių veiklai ir prasidėjus menopauzei krūtys tampa itin jautrios hormonų pokyčiams. Reguliariai tikrinantis krūtis vėžį galima nustatyti ankstyvos stadijos. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė pasveikti. 2009 metais Panevėžio rajone užregistruota 13 naujų susirgimų krūties piktybiniais navikais. I stadijos krūties vėžys diagnozuotas tik 2 moterims, kiti – II–IV stadijos. 9 moterys mirė 2009 metais dėl šios ligos.
Krūties vėžio rizikos veiksniai
• Krūties vėžys šeimoje.
• Didėjantis amžius.
• Atipinės hiperplazijos istorija.
• Vėlyvas gimdymas ar bevaikystė.
• Ankstyva menarchė (iki 12 m.), vėlyva menopauzė (po 55 m.).
• Kaitomoji hormonų terapija (ilgiau nei 5 m.).
• Ilgas hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (ilgiau nei 10 m.);
• Nutukimas.
• Alkoholio vartojimas, rūkymas.
Krūties vėžio prevencija
• Riziką mažina sveika mityba, reguliari mankšta, antioksidantai, alkoholio ir rūkymo vengimas.
• Antrinė profilaktika padeda anksti diagnozuoti pakitimus krūtyse. Tai savityra (krūtų apčiuopa ir apžiūra), klinikinis krūtų tyrimas, atliekamas gydytojo, bei mamografija (rentgeninis krūtų tyrimas). Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų. Tą reikėtų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj po menstruacijų. Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per trejus metus. Po 40 metų šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet.
Kovos su vėžiu priemonės
1. Mesti rūkyti.
2. Sumažinti raudonos mėsos ir daug kalorijų turinčio maisto.
3. Vengti ant žarijų kepto maisto. Degėsiai, pelenai, kurie nukrenta ant maisto bei liepsna produkuoja toksines medžiagas, žinomas kaip aromatiniai angliavandeniliai.
4. Reguliariai sportuoti.
5. Pasirengti modifikuoti dietą, pradėti vartoti kai kuriuos maisto produktus, turinčius antivėžinių molekulių – vienas iš šiuo metu žinomų galingiausių ginklų kovoje su vėžiu.
Priešvėžinis maistas
1. Lengvas virimas, garais paruošti kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, pomidorai.
2. Nuolat maistą paskaninkite česnaku ir svogūnu.
3. Gerti daugiau sojų pupelių sulčių, pieno, japoniškos žaliosios arbatos.
4. Geriau mažiau alaus, bet taurė raudonojo vyno;
5. Iš vaisių rinkitės uogas, apelsinus, greipfrutus, citrinas, mandarinus.
6. Savo stalui nepamirškite sardinių ar upėtakių.
7. Vietoj saldumynų valgykite juodojo šokolado.
Inga Žukaitė, Visuomenės sveikatos specialistė
