Žinia, kad sergama vėžiu, visada pribloškia. Tokią diagnozę išgirdus reikia laiko suvokti, kad tai ne sapnas. Sveikiems ar manantiems, kad tokie yra, žmonėms dar sunkiau įsisąmoninti, kad gali susirgti onkologine liga.
Nepasinaudoja nemokamais tyrimais
Jau du dešimtmečius, nuo 2004-ųjų, šalyje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos programa 25–60 metų moterims. Dėl to daugybei moterų pavyko užbėgti vėžiui už akių, nes buvo nustatyta ikivėžinių pakitimų ir imtasi priemonių, kad neišsivystytų onkologinė liga. Ne vienam tūkstančiui jų liga aptikta pradinės stadijos, kai galimybė išgyti yra didelė.
Tačiau dalis moterų vis tiek numoja ranka ir nė karto nepasitikrina. Jos ignoruoja gydytojų įspėjimus, kad tai – viena piktybiškiausių ligų. Jeigu ji diagnozuojama vėlyvos stadijos, gydymas yra brangus, varginamas ir dažnai nesėkmingas.
Gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą diagnozuojama vėžio forma pasaulyje tarp jaunesnių nei 45 metų moterų ir trečia po krūties ir plaučių vėžio pagal mirtingumą. Lietuvoje kasmet gimdos kaklelio vėžiu suserga iki 500 moterų, miršta apie 300.
Psichologinis savęs apgaudinėjimas yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesitikrina dėl vėžio net ir tada, kai jiems siūlomi nemokami tyrimai.
Valstybė kasmet skiria vis didesnes sumas šios ligos prevenciniams tyrimams, ligonių kasos kontroliuoja gydymo įstaigas, kad jos informuotų moteris, bet vis tiek nepavyksta visų įtikinti išsitirti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas sako, kad kasmet lieka nepanaudotų pinigų, skirtų gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos tyrimams.
2013 metais Panevėžio TLK aptarnaujamoms Panevėžio ir Utenos apskritims buvo skirta 577 tūkst. 500 litų, iš jų panaudota 484 tūkst. 157 litai, 2014 metais buvo skirta 605 tūkst. 699 litai, panaudota 582 tūkst. 682 litai.
Panevėžietės tiriasi aktyviau
Panevėžio teritorinė ligonių kasa, kasmet sudarydama sutartis su gydymo įstaigomis, sutaria, kiek moterų jos patikrins dėl gimdos kaklelio vėžio. Šio amžiaus moterys turi tikrintis kas treji metai. Gerai programą vykdančios gydymo įstaigos nuo 2008-ųjų skatinamos finansiškai – už ligų prevenciją jos gauna papildomų lėšų.
Panevėžio TLK direktorius J. Narbutas sako, kad gydymo įstaigos apie galimybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio informuoja gerokai daugiau moterų, nei jų ateina išsitirti. P. Luko nuotr.
Pasak direktoriaus, analizuojant šios programos vykdymą atskirose savivaldybėse matyti, kad kaimo gyventojos, palyginti su miestietėmis, gana vangiai tikrinasi.
Panevėžio rajono poliklinikoje pernai planuota patikrinti 2 tūkst. 362 moteris, apie tai informuotos 877, citologiniai tyrimai (PAP) paimti 887, arba tik 37,55 proc.
Užpraeitų metų rodikliai buvo kiek geresni. Tyrimai paimti iš 43,57 proc. visų tais metais planuotų ištirti moterų.
Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centre praėjusiais metais dėl gimdos kaklelio vėžio grėsmės ketinta patikrinti 257 moteris, tyrimai paimti iš 94, arba 36,58 proc.
Panevėžietės tiriasi kur kas aktyviau. Didžiausioje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 2014-aisiais tyrėsi beveik 53 proc. visų tais metais planuotų patikrinti moterų, 2013 metais šis rodiklis siekė 59 proc.
Pernai šioje srityje tarp lyderių buvo Kniaudiškių šeimos klinika, ji patikrino beveik 58 proc. visų planuotų patikrinti pacienčių. Rožyno klinikoje buvo paimti tyrimai 58,67 proc. pacienčių, klinika „Aiskauda“ sugebėjo patikrinti 62,57 proc. moterų. Pastaroji įstaiga, palyginti su minėtomis, turi nedaug 25–60 metų pacienčių.
Tiesa, kai kurių miesto šeimos klinikų rodikliai nedaug skiriasi nuo minėtų rajono sveikatos priežiūros įstaigų. Pavyzdžiui, Respublikos gatvės šeimos klinikoje planuota patikrinti 579 moteris, tyrimai paimti iš 236, arba tik 40 proc., moterų.
„Kad kai kuriose gydymo įstaigose dėl gimdos kaklelio vėžio patikrinama mažai pacienčių, kaltinti vien medikų negalima. Mes matome, kad informuota buvo gerokai daugiau moterų, nei atvyko. Tai rodo, kad ne visos supranta tokių tyrimų svarbą. Rajono gyventojoms galbūt sunkiau atvykti pasitikrinti, tačiau norint tikrai galima rasti galimybių“, – kalbėjo J. Narbutas.
Panevėžio TLK veiklos zonoje 2014 metais informavimo paslauga suteikta 61,61 proc., o citologinio tepinėlio paėmimo paslauga – beveik 45 proc. tikrinamo amžiaus moterų.
Paaugles skiepys nuo ŽPV
Susirgus gimdos kaklelio vėžiu kaklelio gleivinėje pakitusios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis ir išplinta į aplinkinius audinius bei organus. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), jis perduodamas lytiniu būdu. Gydytojai teigia, kad užsikrėsti ŽPV galima jau per pirmus lytinius santykius ir rizika būna visą aktyvų moters lytinį gyvenimą.
Panevėžietė gydytoja ginekologė-onkologė Stasė Melaikienė atkreipia dėmesį, jog ne visada pakanka tik citologinio tyrimo (PAP), kad būtų galima visiškai atmesti vėžio tikimybę. Pasak jos, tam tikrais atvejais rekomenduojama pasidaryti ŽPV tyrimą, tai leidžia sužinoti, ar moteris turi ligą sukeliantį virusą. Taip pat kartais reikalinga atlikti PAP tyrimą skystoje terpėje.
S. Melaikienė sako, kad onkologai labai teigiamai vertina Valstybinės ligonių kasos (VLK) ketinimus nuo šių metų finansuoti ne tik citologinius PAP tyrimus, bet ir PAP tyrimus skystoje terpėje bei ŽPV.
VLK skelbia, kad šiais metais gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai numatyta dar daugiau lėšų nei pernai – 1,66 mln. eurų (5,7 mln. Lt, pernai buvo 1,4 mln. Lt).
Į šią programą planuojama įtraukti du papildomus minėtus tyrimus.
Teigiama, kad taip siekiama sudaryti sąlygas, jog gavus tam tikrą citologinio tepinėlio rezultatą būtų atliekamas tyrimas skystoje terpėje, leidžiantis net 10 kartų tiksliau nustatyti patologines būkles. Esant tam tikrai patologijai numatoma atlikti dar vieną svarbų tyrimą – nustatyti žmogaus papilomos virusą.
2016 metais planuojama 9–14 metų mergaites nemokamai skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos. Tikimasi, kad skiepai iki 70 proc. sumažins gimdos kaklelio vėžio atvejų. Bus skiepijama pagal dviejų arba trijų dozių schemą, priklausomai nuo amžiaus. Bus skiepijamos tik mergaitės, dar nepradėjusios lytinio gyvenimo.
Inga SMALSKIENĖ
