Neturėjo jokių
Smurtą patyrusiosioms pernai liepą duris atvėrę Panevėžio moterų namai iš miesto valdžios gauna administracines patalpas. Panevėžio moterų namų asociacijos prezidentė ir direktorė Virginija Radžiūnienė ir jai pavaldžios sekretorė bei iždininkė galės įsikurti Savanorių a. 12. Savivaldybės tarybai pritarus, miesto centre esančios patalpos pelno nesiekiančiai organizacijai bus skirtos neatlygintinai panaudos būdu iki 2013 m. spalio 31 d.
„Smurtas bet kokia forma, ypač prieš moterį, vaiką, – didelė mūsų šalies, o kartu ir miesto, problema. Kuo daugiau institucijų veiks ranka rankon ir sieks mažinti prievartą, tuo geriau. Todėl džiaugiuosi, kad mieste atsiras dar viena kilnų tikslą užsibrėžusi organizacija“, – teigė Panevėžio meras Povilas Vadopolas.
„Sekundės“ kalbinta V.Ra-džiūnienė patvirtino, kad iki šiol Panevėžio moterų namai neturėjo jokių patalpų. Įstaiga registruota Panevėžio r. Miežiškių sen. Stipruolių k. – pagal vienos darbuotojos adresą.
„Prašymą dėl patalpų miesto valdžiai pateikėme dar gegužę. Tas klausimas buvo sprendžiamas tikrai ilgai. Jau apžiūrėjome vietą, kur turėtume įsikurti. Panevėžio moterų namams tai bus didžiulė paspirtis. Dabar į mus norinčios kreiptis moterys turės kur ateiti, pasikalbėti, paaiškinsime joms, kur ieškoti teisinės, psichologinės pagalbos. Juk sunkiu momentu žmogui būtina, kad kas nors išklausytų, paguostų, reikalinga ne tik materiali pagalba. Be to, bandysime įsivesti ir nemokamą telefono liniją, tokią turi kiti didieji Lietuvos miestai“, – sakė V.Radžiūnienė.
Bus kur prisiglausti
Panevėžio moterų namų asociacijos prezidentė informavo, kad netolimoje ateityje prie Bernatonių turėtų iškilti šeimoje nukentėjusioms moterims su vaikais apgyvendinti skirtas pastatas.
„Rengiame projektą, kreipsimės į Europos Sąjungą dėl finansavimo, galbūt padės miesto valdžia, verslininkai. Sklypą pastatui jau turime įsigiję netoli Bernatonių. Planuojama, kad pas mus atėjusios moterys apsigyventi galės iki trijų dienų, kol bus suteikta reikalinga psichologinė, juridinė ir kitokia būtina pagalba“, – ateities planus pasakojo V.Radžiūnienė. Moterų namų direktorės teigimu, iki šiol telefonu galėjusios pasikonsultuoti moterys susiburdavo namuose – skaudžia patirtimi dalinasi aštuonios asociacijos narės.
Kol kas Panevėžio moterų namai nebendradarbiauja su vieninteliais skriaudžiamąsias apgyvendinančiais ir joms paramą suteikiančiais Panevėžyje, Rožių g. 19, esančiais Šeimos namais. Juos įkūrė Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Marija Zabulionienė. Tačiau Šeimos namų įkūrėja abejoja, ar toks bendradarbiavimas vyks ir ateityje. M.Zabulionienei nesuprantama, kokią realią pagalbą nukentėjusiosioms gali suteikti vien tik administracines patalpas teturėsiantys Panevėžio moterų namai.
„Apie tokią įstaigą nesu nieko girdėjusi, nežinau ir apie jos teikiamas paslaugas. Aišku, panašios organizacijos mūsų mieste tikrai sutilps, kad ir kiek jų atsirastų – moterims pagalbos per daug nebūna. Tačiau bendradarbiavimo neįsivaizduoju – jeigu jau moterys į mus kreipsis, tai joms ir padėsim, negi būsim kažkieno filialas. Panevėžio moterų namų darbo net neįsivaizduoju, nes, kaip suprantu, jie neturi jokio pagrindo, jokių šeimoms apgyvendinti reikalingų patalpų. Ar jie dirbs tik dispečerinį darbą?“ – stebėjosi M.Zabulionienė.
Valdžia nesidomi
Pasak agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovės, šiuo metu Šeimos namuose vietos pakanka visoms pagalbos prašančiosioms, nes buvo atsisakyta teikti „bendrabučio“ paslaugas – išgyvendinti visi nedrausmingi, netvarkingi, laisvą gyvenimo būdą mėgstantys namų gyventojai.
„Turėjom tokią kaip „bendrabučio“ paslaugą. Tačiau jos nebeliko. Patys pamatėm, kad dalis gyventojų tiesiog nesilaiko mūsų namų taisyklių, tvarkos, prasiskolina, pridaro daugybę bėdų. Sulaukę naujų gyventojų, dabar visuomet buvusių jų būstų šeimininkų pasiteiraujame, kaip gyveno prieš tai. Nes kai kurios pas mus atvyksta ne bėdos prispirtos, o laisvo gyvenimo būdo“, – kalbėjo M.Zabulionienė.
Tačiau Šeimos namų įkūrėją liūdina tai, kad pinigų kartkartėmis namams skirianti miesto valdžia ne itin domisi nuveiktais agentūros atstovų darbais.
„Liūdna, kad valdžios atstovai nesidomi mūsų darbu: tik kartą buvo atvykęs buvęs miesto meras Vitas Matuzas, o daugiau nesilankė niekas. Jeigu jie atveria kelius kitiems, tai galbūt tikisi, kad bus dirbama geriau. Bet juk mūsų darbas yra realus ir savanoriškas, nors užsiimame ne pramogine veikla. Mums irgi reikia daug dalykų, pavyzdžiui, papildomų etatų psichologams, socialiniams darbuotojams. O dabar gyvename iš projektų“, – tikino M.Zabulionienė.
Realybė kitokia
„Sekundės“ kalbinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė spaudai Regina Bučinskienė tvirtino, kad policijos pareigūnai smurtą patyrusias moteris nukreipia būtent į Rožių g. esančius Šeimos namus.
„O kurgi kitur, jeigu tik ten nukentėjusi moteris su vaikais gali gauti realią pagalbą? Lietuvoje daugelis didžiųjų miestų turi puikiai įrengtus motinoms ir vaikams skirtus namus, o pas mus tai yra problema“, – sakė komisariato atstovė.
Septynerius metus statistiką apie smurtą patiriančias moteris tvarkanti R.Bučinskienė informavo: 2001 m. į policiją kreipėsi 170, 2002 m. – 157, 2003 m. – 174, 2004 m. – 139, 2005 m. – 113, 2006 m. – 103, pernai – 109 nukentėjusios dailiosios lyties atstovės.
„Jeigu žvelgsime į policijos duotą statistiką, galime džiaugtis – neva moterys kenčia mažiau. Deja, reali situacija visiškai kitokia. 2002 m. buvo užregistruoti 4692 buitiniai konfliktai, per juos dažniausiai ir sužalojamos moterys bei vaikai, o į policiją kreipėsi tik 157 moterys. Galime iškelti ir pasitikėjimo valstybe, tikėjimo įstatymais klausimą. 2001 m. į policiją atėjo 47 esamo ar buvusio sutuoktinio sumuštos moterys, 2007-aisiais – tik 2. Ir tos pačios tik dėl to, kad atsidūrė ligoninėje, o medikai apie tai privalėjo pranešti policijai. O kur dar psichologinę prievartą patiriančiosios, prieš save ranką pakeliančiosios? Esame krikščionys, taip auklėjamos moterys yra nuolankios ir iš savo namų visokio purvo nešti į viešumą nenori, linkusios viską slėpti“, – tikino R.Bučinskienė.
Justė BRIEDYTĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ arch.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai R.Bučinskienė teigė, kad policijoje sudaroma smurtą patyrusių moterų statistika realybės neatspindi.
