Moters sveikata ir amžius

Dvidešimt ir daugiau metų

Spuogai

Spuogai ne visuomet išnyksta su amžiumi. Jei odos problemos
jūsų nepaleidžia, greičiausiai kalti hormonai. Savarankiškai spuogų atsikratyti
nepavyks, kreipkitės į odos gydytoją.

Kuo greičiau išgydysite odą, tuo didesnė tikimybė, kad joje
neliks randų. Gerų rezultatų pavyksta pasiekti vartojant retinoidus – vitamino A
produktus. Kartais odos būklę gerinti tenka net antibiotikais.

Veiksmingiausi yra hormoniniai preparatai (kontraceptinės
tabletės arba preparatai, stabdantys riebalų formavimąsi). Juos vartoti galima
tik gydytojui paskyrus. Nėštumo metu šių vaistų vartoti negalima.

Lytinės infekcijos

Negalavimai, susiję su brendimo laikotarpiu, gali užsitęsti.
Didelis seksualinis aktyvumas didina riziką kilti sveikatos problemoms. Tikimybė
susirgti lytiniu būdu plintančiomis ligomis didesnė, jei neturite nuolatinio
partnerio.

Dabar sifiliu ar gonorėja sergama rečiau, tačiau galima
užsikrėsti herpes virusu, ŽIV, žmogaus papilomos virusu, hepatitu B arba C. Kai
kurių ligų galima išvengti pasiskiepijus.

Dar labiau paplitusios bakterinės infekcijos. Sveikos moters
makšties išskyros turi būti bekvapės ir skaidrios. Jei jos atrodo kitaip, turi
nemalonų kvapą, jei lytinius organus niežti, degina – tai infekcijos požymiai.

Infekcija kyla dėl aktyvaus lytinio gyvenimo, antibiotikų
vartojimo, makšties sausumo, sukelto hormonų sutrikimų. Jei išskyros pilkšvai
balkšvos arba geltonos, vandeningos, turi nemalonų (žuvies) kvapą – tai uždegimo
požymiai. Jei išskyros baltos kaip varškės gumulėliai – grybelinė liga. Bet
kokią infekciją reikia gydyti kuo greičiau. Jeigu pastebėjote tokius požymius,
kreipkitės į gydytoją.

Gimdos kaklelio vėžys

Šios ligos galima išvengti. Statistika rodo, kad 70 proc.
moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, ligos priežastis buvo žmogaus papilomos
virusas. Įprastai organizmas geba pats susidoroti su šiuo virusu, tačiau būna,
kad jis dauginasi ir ląstelės nevaldomai dalijasi. Galima pasiskiepyti nuo šio
viruso. Injekcija įšvirkščiama ir susidaro imunitetas. Užsikrėtus ŽPV organizmas
iš karto jį atpažins ir sunaikins.

Hipotonija

Pernelyg mažas kraujospūdis. Jei jūsų kraujospūdis būna
mažesnis nei 69 ir 90, galite blogai jaustis. Nuo hipotonijos dažniausiai kenčia
jaunos, aukštos, plonos moterys. Toks kraujospūdis visą dieną nebūna.

Dažniausiai mažas spaudimas gali būti rytais – tuomet svaigsta
galva, būnate mieguista, šąla rankos ir kojos. Bėgant dienai kraujospūdis
padidėja ir savijauta pagerėja. Jei dažnai skauda galvą, trumpam netenkate
sąmonės, kreipkitės į gydytoją, jis paskirs reikiamus tyrimus, kad paaiškėtų
mažo kraujospūdžio priežastys.

Šlapimo pūslės uždegimas

Ši infekcija dažnai kartojasi. Uždegimą sukelia Escherichia
coli bakterijos. Jos gyvena storajame žarnyne, tačiau pavojingos tampa tada, kai
patenka į šlapimo pūslę. Moters anatomija (trumpi šlapimtakiai) palengvina jų
judėjimą. Infekcija gali kilti taip pat dėl makšties uždegimo, aktyvaus
seksualinio gyvenimo, per plonų drabužių (tuomet peršąlama).

Jei jūs šlapimo takų infekcijomis sergate retai ir lengvai
pasveikstate, susirgusios gerkite vitaminą C (per parą 10 tablečių). Gerkite
spanguolių sultis, darykite ramunėlių, šalavijų voneles. Laikykitės intymios
higienos. Jei infekcija nepraeina, kreipkitės į ginekologą.

Kartą per metus pasidarykite kraujo tyrimą, išsitirkite
gliukozės kiekį kraujyje, taip pat atlikite bendrą šlapimo tyrimą.

Jei gyvenate aktyvų lytinį gyvenimą, kartą per metus reikia
atlikti citologinį tyrimą. Kartą per mėnesį savarankiškai tikrinkitės krūtis.
Kartą per metus reikia atlikti lytinių organų echoskopiją per makštį.
Fluorograma – kartą per 2 metus, jei rūkote, kartą per metus. Pas okulistą
apsilankykite kartą per metus, pas odontologą – taip pat.

Trisdešimtmečių ligos

Migrena

Jos priepuolių numatyti neįmanoma. Kiekvienam žmogui šį baisų
galvos skausmą sukelia skirtingos priežastys. Dažniausia – stresas, tačiau gali
būti kvapai, pvz., parfumerijos priemonių arba maisto, kuriame esama natrio
glutamato. Šis maisto priedas dažnai vartojamas Rytų virtuvėje. Migreną gali
išprovokuoti tam tikri produktai: šokoladas, sūriai, riešutai.

Migrenos priepuoliai būna dvejopi. Pirmu atveju svaigsta galva,
sutrinka regėjimas, antru – bijoma šviesos, pykina, juntamas nuovargis.
Priepuoliai būna įvairaus sunkumo. Vieniems žmonėms trunka kelias valandas,
kitiems – kelias dienas. Niekas tiksliai nežino šios ligos priežasties. Tačiau
žinoma, kad moterys kenčia dėl migrenos sutrikus hormonų pusiausvyrai. Kartais
tai susiję su mėnesinių ciklu arba su kontraceptikų vartojimu. Paprasčiausias
gydymas – išgerti paracetamolio arba aspirino. Galima pamiegoti tamsiame
kambaryje. Kartais tenka gerti vaistų nuo pykinimo. Esant sunkiems migrenos
priepuoliams ir jiems ilgai tęsiantis gydytojas skiria vaistų.

Kiaušidžių policistitas

Šia liga serga kas dešimta lytiškai subrendusi moteris. Dėl
hormonų sutrikimų kiaušidės gamina per daug vyriškų hormonų (androgenų), o
ciklai vyksta be ovuliacijos. Kiaušidės nesubrandina kiaušialąsčių. Jose pilna
smulkių pūslelių ir jos pamažu virsta cistomis. Pirmiausia gydytojas paskiria
vidinių lytinių organų echoskopiją, o paskui skiria gydymą, atsižvelgdamas į
tai, ar moteris planuoja gimdyti. Išrašo hormoninių vaistų, kad sureguliuotų
ciklą. Toks gydymas trunka apie tris mėnesius. Jei jis būna neveiksmingas,
reikalinga operacija.

Mažakraujystė

Dažniausia jos priežastis – geležies trūkumas. Ji būtina
raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Susirgti galima dėl folio rūgšties ir vitamino
B6 trūkumo. Mažakraujystė gali būti inkstų nepakankamumo požymis. Dažnai
pritaiko besilaukiančioms moterims, kurių gausios menstruacijos.

Sergant mažakraujystė juntamas didelis nuovargis, skauda galvą,
moteris būna sudirgusi. Jei pastebite šiuos požymius, eikite pas gydytoją.
Pasidarykite kraujo tyrimą. Gydymas – vartoti geležies preparatus ir gerti
vitaminų.

Krūties vėžio profilaktika

Jūsų krūtys keičiasi, atsiranda vis daugiau riebalinių audinių.
Todėl bėgant metams vis sunkiau apčiuopti auglį savarankiškai tikrinantis
krūtis. Todėl reikia nuolat lankytis pas monologą.

Apžiūra svarbi vėžio profilaktikos dalis, ją reikia atlikti nuo
20 metų ir tikrintis visą amžių. Labai svarbu, kad kontrolė būtų nuolatinė –
savarankiška kas mėnesį, specialisto – kas pusmetį. Itin atidžioms reikia būti
prieš gimdymą. Tuomet krūtys keičiasi, kad gamintų pieną. Onkologai mano, kad
maitinimas saugo moterį nuo krūtų vėžio. Tačiau, kad po 35-erių būtumėte ramios,
jog viskas gerai, rekomenduojama atlikti echoskopiją.

Jei bus rasta pakitimų, reikia atlikti biopsiją. Paimtos
ląstelės bus ištirtos. Paskui gydytojas nustatys, ar auglys gerybinis, ar ne.

80 proc. atvejų paaiškėja, kad dariniai nepiktybiniai, tad juos
reikia tik stebėti. Tačiau jei grėsmė egzistuoja, anksti aptikus darinius ir
juos pašalinus visiškai pasveikstama. Sulaukus brandaus amžiaus efektyviausias
yra monografijos tyrimas. Moterys, kurių giminaitės sirgo krūtų vėžiu, turi
atlikti genetinius tyrimus.

Skydliaukė

Moterys 10 kartų dažniau nei vyrai serga skydliaukės ligomis
(hipertireoze ir hipotireoze). Pirmos problemos kyla persitvarkant hormonams,
pvz., besilaukiant kūdikio, maitinant krūtimi. Nėščiosioms skydliaukė gali
truputį padidėti, tada gydytojas skirs turinčių jodo preparatų. Esant
hipertireozei skydliaukė gamina labai daug hormonų. Pasireiškia tokie simptomai:
temperatūra, prakaitavimas. Moterys būna sudirgusios, joms nuolat norisi verkti.
Hipofizė tuo metu gamina mažiau TTM hormono. Mėnesinės būna nereguliarios,
krinta svoris. Esant tokiems požymiams gydytojas pirmiausia turi patikrinti TTM
hormono kiekį kraujyje. Jei paaiškės, kad esama nukrypimų nuo normos, skirs
vaistų, kurie sumažins skydliaukės aktyvumą.

Stipotireozė neturi būdingų požymių. Jei skydliaukė gamina per
mažai hormonų, moterys nepaliaujamai liesėja, vienas iš šios ligos ryškiausių
požymių yra svorio sumažėjimas. Be to, būna sunku susikaupti darbe, išsausėja
oda, slenka plaukai.

Skydliaukės hipotireozę gali lemti lėtinė liga. Taip atsitinka,
kai imunitetas klaidingai veikia ir skydliaukę stengiasi sunaikinti kaip
svetimkūnį.

Kartą per metus atlikite bendrą kraujo tyrimą ir gliukozės
kiekiui nustatyti, taip pat bendrą šlapimo tyrimą.

Kartą per metus matuokite kraujospūdį, atlikite citologinį
tyrimą. Cholesterolio kiekį tikrinkitės kas 3–5 metus. Kas pusmetį lankykitės
pas odontologą ir okulistą. Vidinių lytinių organų echoskopiją reikia atlikti
kas 1–2 metus. Krūtų echoskopą – kas metus. Po 35-erių momografiją atlikti kas
1,5–2 metus. Plaučius persišvieskite kas dvejus metus, jei rūkote – kasmet.

Sulaukus keturiasdešimties

Perkopus keturiasdešimtmetį sulėtėja medžiagų apykaita,
sumažėja hormonų lygis, dabar sveikatai reikia skirti daug daugiau dėmesio.

Osteochondrozė

Stuburas tarsi liaunasi jūsų klausęs. Stuburo osteochondrozė
(diskopatija), liaudiškai vadinama diskų – mažų, plokščių, ratukų, skiriančių
narelius vieną nuo kito, iškritimu. Jie ne iškrenta, o tiesiog pasislenka. Tai
suardo stuburo simetriją, dėl to užspaudžiami stuburo kanalo nervai.

Dažniausia to priežastis – silpni nugaros raumenys, per didelis
svoris. Taip pat figūros ypatumai, pvz., didelė krūtinė. Osteochondrozei įtakos
turi dažnas aukštakulnių avėjimas. Ką daryti, kad neskaudėtų nugaros? Stiprinti
nugaros ir pilvo raumenis, numesti svorio, avėti batus ne aukštesniais nei 2,5
cm kulnais.

Taip pat svarbi subalansuota mityba. Paaštrėjus osteochondrozei
rekomenduojama vartoti vitaminus didelėmis dozėmis.

Miomos

Jų aptinkama kas antrai moteriai, sulaukusiai 40-ies. Tai
nedidelis gimdos pakitimas. Tiksliai nežinoma, kodėl jų atsiranda, tačiau
įrodyta, kad įtakos turi paveldimumas. Miomų gali atsirasti pavartojus hormonų,
kontraceptikų.

Kartais nebūna jokių požymių, kad yra mioma, tačiau kartais tai
yra gausių ir ilgų mėnesinių (iki 2 savaičių) priežastis, todėl moterys suserga
mažakraujyste.

Kai kurios miomos labai greitai auga, užauga slyvos ir net
apelsino dydžio. Jas galima išgydyti hormoniniais preparatais, tačiau kai kada
būtina operacija. Galima atlikti laparoskopiją, tradicinę operaciją arba
pasinaudoti šiuolaikiniu embolizacijos metodu.

Įdomu, kad vienas iš miomų profilaktikos būdų yra reguliarūs
lytiniai santykiai ir patiriamas orgazmas.

Toliaregystė

Gali būti, kad perkopus keturiasdešimtmetį jums prireiks
akinių, net jei iki tol regėjimu nesiskundėte. Būdingas toliaregystės požymis –
noras skaitant tekstą atitraukti toliau nuo akių.

Beveik visiems tokio amžiaus žmonėms pasireiškia toliaregystė,
tik vieniems anksčiau, o kitiems – vėliau. Tai natūralus procesas, gydyti
nereikia. Reikia parinkti tinkamus akinius arba kontaktinius lęšius. Geriausia
akinius įsigyti pagal gydytojo receptą. Gali būti, kad jūsų akių matomumas yra
nevienodas.

Toliaregystės profilaktikai svarbu apšvietimas. Pasistenkite,
kad aplinkoje, kur jūs būnate, visada būtų ryškus apšvietimas. Galima stiprinti
akių raumenis ir atlikti akių gimnastiką.

Nutukimas

Tai liga, o ne figūros trūkumas. Jos pasekmė gali būti
hipertonija ir cukrinis diabetas. Nutukusios moterys dažniau serga krūtų vėžiu.

Jei organizmui duodate daugiau energijos, nei reikia, jos
perteklius kaupiamas kaip riebalinis audinys. Nustačiusios kūno masės indeksą
galite patikrinti, ar turite truputį antsvorio, ar sergate nutukimu. Savo svorį
kilogramais padalinkite iš ūgio metrais kvadratu. Rezultatas nuo 18,5 iki 25
liudija normalų svorį, 25 – 30 – antsvoris, daugiau nei 30 – nutukimas.

Antro tipo diabetas

Gydytojai skelbia pavojų: daugelis diabetikų net neįtaria apie
savo ligą! Iš pradžių diabetas būna nepastebimas. Tačiau per didelis cukraus
kiekis kraujyje turi neigiamą poveikį inkstams, akims, širdžiai, kraujagyslėms.
Todėl geriau profilaktiškai pasitikrinti ir įsitikinti, kad nesate diabetikė,
nei vėliau gydytis.

Vyresnėms nei 40-ies metų moterims tirti kraujyje esančio
cukraus kiekį reikia kartą per dvejus metus. Jei šeimoje kas nors serga diabetu,
kartą per metus (taip pat, jei pagimdėte daugiau nei 4,5 kg svėrusį kūdikį).
Procedūra nesudėtinga. Ateiti reikia nieko nevalgius ir negėrus. Jei rezultatas
teigiamas, tyrimas pakartojamas.

Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei jus nuolat troškina,
netikėtai krenta svoris, dažnai ir gausiai šlapinatės, sunkiai ir ilgai gyja
žaizdos.

Sustabdyti ligą dažnai padeda gyvenimo būdo pakeitimas. Jūsų
svoris turi būti normalus, o valgyti reikia nesaldų ir neriebų maistą. Būtina
mesti rūkyti, reikia daug judėti, mokėti įveikti stresą. Tuomet, net jei
gydytojas diagnozuos diabetą, net dešimčia metų vėliau galėsite imti vartoti
insuliną.

Bendrą kraujo tyrimą ir dėl gliukozės, taip pat šlapimo tyrimą
reikia atlikti kas metus. Jei kraujospūdis didesnis nei 120 ir 180, jį reikia
matuoti kas mėnesį.

Citologinį tyrimą atlikti kasmet. Cholesterolio kiekį kraujyje
tirti kas dvejus metus. Pas akių gydytoją lankytis kasmet, pas dantų – kas
pusmetį. Vidinių lytinių organų echoskopija būtina kasmet, momografija – kas
dvejus metus. Fluorogramą atlikite kas dvejus metus, jei rūkote – kasmet.

Penkiasdešimtmečių rūpesčiai

Senėjimas – ne liga, o natūralus procesas. Tačiau jis gali
kelti nepatogumų. Itin rūpintis reikia kaulais ir kraujotakos sistema. Ligos
dažnai būna paveldimos pagal moterišką liniją. Varikozę reikia arba gydyti, arba
operuoti. Varikozės rizika padidėja esant nėštumui. Kai venų sienelės nusilpsta,
o vožtuvėliai, pro kuriuos teka kraujas, pažeisti, kraujas nepakyla į viršų ir
užsistovi. Pakyla kraujospūdis, todėl venos išsiplečia, atsiranda varikozė.

Iš pradžių tai nekelia rūpesčių, bet pamažu atsiranda sunkumo
pojūtis kojose, jis stiprėja vakarop, dažnėja raumenų traukuliai, ištinsta
kulkšnys. Atsiradus tokiems simptomams reikia kreiptis į gydytoją. Jis dopleriu
ištirs ir įvertins, kiek užsistovi kraujas kraujagyslėse. Gydymas priklauso nuo
to, kiek yra trombų.

Hipertonija (hipertenzija)

Reikėtų pasakyti, kad padidėjusį kraujospūdį apibūdinti
tiksliau būtų terminu „hipertenzija“, o terminas „hipertonija“ labiau tiktų
raumenims aprašyti. Tačiau jau nuo seno terminu „hipertonija“ apibūdinamas
padidėjęs kraujospūdis.

Ši liga atsiranda dažniausiai dėl patiriamų neigiamų emocijų ir
kitų faktorių. Svarbiausias priežastys yra stresas, rūkymas, nutukimas,
piktnaudžiavimas alkoholiu. Geriausia, kai kraujospūdis yra mažesnis nei 120 ir
80. Kad atsiranda hipertonija, liudija iki 139 ir 89 pakilęs kraujospūdis. Tai
neigiamai veikia regėjimą, inkstus, silpnina širdį, atsiranda infarkto ar
insulino rizika.

Hipertonija gydoma individualiai parenkant vaistus. Gydytojai
pataria numesti svorio, vartoti mažiau druskos, riebalų, daugiau judėti.

Tulžies pūslė

Tulžies pūslėje yra tulžis, kuri skaido riebalus. Kai
susijungia cholesterolio kristalai ir tulžies druskos, atsiranda tulžies
akmenys.

Gali susidaryti daug mažų akmenukų arba vienas didelis.
Dažniausiai jų atsiranda vyresnėms nei 50-ies moterims. Kartais nebūna jokių
požymių, kad tulžies pūslėje yra akmenų, juos aptinka gydytojas atlikdamas pilvo
organų echoskopiją.

Akmenys gali dirginti tulžies pūslės gleivinę, trukdyti tekėti
tulžiai. Kartais prasideda aštrus uždegimas. Kad atsikratytų akmenų, moterims
tenka atlikti tulžies pūslės pašalinimo operaciją.

Trapūs kaulai

Osteoporozė puola staiga. Dėl to, kad palaipsniui mažėja kaulų
masė, kaulai tampa trapūs. Dažniausiai nuo osteoporozės kenčia lieknos moterys.
Profilaktikai svarbu valgyti daug baltymų, kalcio, vitamino D turintį maistą ir
vartoti kuo mažiau druskos. Kaulų masė ima mažėti iki menopauzės likus 2 metams
ir šis procesas trunka 10 metų.

Osteoporozę galima diagnozuoti atlikus kaulų tankio matavimo
tyrimą – dvigubas energijos rentgeno spindulių absorciometriją (DEXA). DEXA
atliekama apatinei stuburo daliai ir klubams. Portatyvūs DEXA prietaisai matuoja
riešų, pirštų ar kulnų kaulų tankį.

Menopauzė

Kiekvienai moteriai ji prasideda skirtingo amžiaus.
Klimakterinis periodas susideda iš 3 etapų. Tarp 45-erių ir 50-ies prasideda
priešmenopauzinis periodas. Jis gali trukti 5–7 metus. Mėnesinės vėluoja arba
prasideda per anksti. Kartais kraujuojama itin gausiai. Artėjančios prie 50-ies
moterys labiau prakaituoja, jų nuotaika dažnai kaitaliojasi, būna karščio
bangos. Apie 52- us metus būna paskutinės mėnesinės. Tai yra menopauzė.

Apie 5-ius metus po to trunka menopauzinis periodas. Šiuo metu
mažėja kaulų masė. Didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Organizme ima mažėti
lytinių hormonų, kurie ik tol saugojo širdį. Todėl dažnai sutrinka kraujotaka.
Gali atsirasti hipertonija, ateroslerozė, išeminė širdies liga.

Jokios panacėjos nuo šių ligų nėra. Reikia keisti gyvenimo
būdą, mitybą, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio. Jei nesergate tromboflebitu,
galima taikyti pakeičiamųjų hormonų terapiją. Ją taikant hormonų trūkumas ne
itin skausmingai atsiliepia sveikatai, grožiui ir savijautai.

Būtina nuolat lankytis pas ginekologą. Moterys, kurios negali
vartoti hormonų, gali rinktis augalinius preparatus.

Reikia atlikti kolonoskopiją, vėliau ją kartoti po 10-ies metų,
jei šeimoje niekas nesirgo storojo žarnyno vėžiu. Kaulų tankį matuokite kas
dvejus metus. Monografiją atlikite kasmet, fluorogramą –kas dvejus metus.
Tikrinkite kraujospūdį, lankykitės pas odontologą, akių gydytoją, atlikite
kraujo ir šlapimo tyrimus.

Parengė A.Kaminskienė