E. Vizbaraitė ir P. Tamolė spektaklio kūrimo metu pasitikrino, kur slypi moters ir vyro stiprybė.
Neišsemiama, amžina moters ir vyro tema – visada iššūkis. Jį priėmė šiuolaikinio šokio atlikėjai ir aktoriai Erika Vizbaraitė ir Paulius Tamolė, kurie premjeriniame spektaklyje „Vienas“ bandys peržengti fiziologinį, emocinį ir socialinį moters ir vyro vaidmenų lygmenį bei imsis kurti kitokios partnerystės sampratą.
Menų spaustuvėje pristatomame spektaklyje šiuolaikinio šokio priemonėmis pervertinami įprastiniai ne visuomet sąmoningi moters ir vyro santykių šablonai, trukdantys dviem asmenybėms iš tiesų susitikti, džiaugtis ir papildyti vienam kitą. Besigilinant į moteriškumo ir stiprybės bei vyriškumo ir pažeidžiamumo sąvokas, šiame spektaklyje bandoma akcentuoti neišnaudotą moters ir vyro santykių potencialą.
Spektaklio kūrėjai ir atlikėjai E. Vizbaraitė bei P. Tamolė, dar nuo studijų laikų gerai pažįstantys ir puikiai jaučiantys vienas kitą. Temos gvildenimas, varijavimas choreografija, dalijimasis kūrybinėmis idėjomis buvo atviras ir pilnas ieškojimų procesas. P. Tamolė teigė, kad jie – lyg sielos brolis ir sesuo, todėl darbuotis prisiliečiant prie labai asmeniškų ir jautrių temų nebuvo sunku. Šio projekto dėka jis dar kartą pasitikrino, kuo vyrai ir moterys skiriasi – vyrai labiau save varžo ir riboja.
„Iš tikrųjų mes labiau „gyvename“ galvoje. Gyvenimas uždarius pojūčius mažiau skaudina, bet prarandamas betarpiškumas, tikrumas, aiškumas. Kad vyras ir moteris tikrai suprastų vienas kitą, atrodo, reikia labai nedaug – leisti sau jausti, priimti, išreikšti“, – sakė. P. Tamolė.
„Man moters stiprybė asocijuojasi su liaunu, lanksčiu medžiu stipriomis šaknimis, kurio joks vėjas nepalaužia – kaskart nulenktas lig žemės, jis vėl atsitiesia. Moters stiprybė visų pirma – tai visa nugalintis švelnumas, juslingumas, atsidavimas, vidinis žinojimas, kūrybinė galia. Buvo įdomu dirbant vėl iškelti šias moters stiprybes, pajusti, kad jos tikrai yra – tik gal kiek apleistos, primirštos. Visa tai dėl pakitusių pačių vyro ir moters, jų santykių problematikos, nedarnos, tam tikrų vaidmenų prisiėmimo – atitrūkimo nuo savo esmės. Vyro savisauga – nejausti, moters beviltiškumas – būti „stipriai“, o tai dažnai neleidžia pasiekti harmoningų ir visaverčių santykių“, – mintimis apie spektaklį dalinosi E. Vizbaraitė.
Abu atlikėjai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, baigę šiuolaikinio šokio ir vaidybos studijas. E. Vizbaraitė pirmuosius šokio žingsnius žengė Vilniaus baleto mokykloje, vėliau mokėsi Didžiojoje Britanijoje, Rambert šokio mokykloje. Sukūrė keletą choreografinių darbų – tai šokio opera „No-ai-di“, šokio ir muzikos spektaklis „Na-mai“, šokio spektaklis „Kopėčios“.
P. Tamolė yra dalyvavęs daugelyje Lietuvos ir užsienio choreografų pastatymų. Pastaruoju metu vis dažniau jį galima pamatyti dramos teatro spektakliuose. 2008 metais už debiutą spektaklyje „Poliklinika“ jis buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“.
Spektaklis vyks lapkričio 22 d. (antradienį) 19 val.
