Sekmadienį prie balsadėžių atėję panevėžiečiai, kaip ir visoje šalyje, prie valstybės vairo panoro ir vėl matyti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Į Europos Parlamentą Panevėžio daugumos valia rinkti dešinieji, mažesnio palaikymo sulaukė kairiosios jėgos.
Panevėžys, kaip ir visa Lietuva, palaikė Dalią Grybauskaitę. ELTOS nuotr.
Panevėžio rinkimų komisijų pirmininkai tvirtina, kad svarbiausias metų politinis įvykis praėjo be incidentų – esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai, neužfiksuota.
„Net nesuprantu, ar taip gerai rinkimų komisijos dirbo, ar rinkėjai tapo pasyvūs“, – pajuokavo miesto rinkimų komisijos sekretorius Romas Matuzevičius.
Tačiau pilietinės akcijos „Baltosios pirštinės“ dalyviai Panevėžio regione užfiksavo apie 20 neleistinos politinės agitacijos atvejų. Dėl neva rinkimų agitacijos priverstas aiškintis Kupiškio bažnyčios klebonas ir Bistrampolio dvaro atgaivintojas Rimantas Gudelis. Dvasininkas užkliuvo, nes per pamokslą, paraginęs tikinčiuosius nepamiršti nueiti balsuoti, paminėjo D. Grybauskaitės pavardę.
Klebonas tvirtina niekada nėra agitavęs nė už vieną politiką ar partiją. Jis aiškina tik vykdęs vyskupų įpareigojimą parapijiečius paraginti būti pilietiškai sąmoningus.
„Visus paskatinau dalyvauti rinkimuose ir papasakojau, kad prieš savaitę Bistrampolio dvare viešėjusi Dalia Grybauskaitė, paklausta, už ką patartų balsuoti, jiems atsakė: balsuokite už Lietuvą, kad Lietuvai būtų geriau. Aš tą patį pakartojau. Šv. Mišios buvo pirmosios komunijos, viskas nufilmuota, jei kam neaišku, gali peržiūrėti. Niekada gyvenime iš sakyklos nesu agitavęs už jokią partiją. To išmokau aštuonetą metų dirbdamas JAV. Man atrodo, šį kartą susitepė baltos pirštinės – tapo rudesnės“, – „Sekundei“ aiškino R. Gudelis, namtęs nieko blogo cituoti šalies vadovę.
Šį ir kitus Panevėžio regione užfiksuotus neleistinos politinės agitacijos atvejus perduota tirti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Akcijos koordinatoriaus Panevėžio regione Daumanto Simėno nuomone, pažeidimų gali būti ir daugiau, nes rinkimus stebėję savanoriai dar siunčia nuotraukas su užfiksuota neleistina politine agitacija. Įstatymas numato, kad tokia laikoma bet kokia agitacija likus 30-iai valandų iki rinkimų ir pačią rinkimų dieną, išskyrus stacionarias, pastatytas likus 48-ioms valandoms iki rinkimų pradžios. Pasak D. Simėno, pranešimų apie rinkimų agitacinius plakatus, iškabintus ant pastatų, langų, skelbimų lentose, sulaukta kone dėl visų partijų. „Baltosios pirštinės“ jau artimiausiu metu rengiasi paskelbti visus pažeidėjus.
Nokdaunas socialdemokratams
Kepinantis 36 laipsnių karštis nesutrukdė prie balsadėžių atėjusiems panevėžiečiams išreikšti daugumos Lietuvos gyventojų nuomonę – kaip ir visoje šalyje, dauguma jų penkerius metus prie valstybės vairo vėl norėjo matyti nepartinę Dalią Grybauskaitę.
Ją palaikė per 26 tūkst. panevėžiečių, tai yra daugiau nei 66 proc. atėjusiųjų balsuoti.
Nors Panevėžio valdančiojoje daugumoje tvirtai įsitaisę socialdemokratai, jų kandidatui Zigmantui Balčyčiui Aukštaitijos sostinėje rinkimai nebuvo palankūs. Z. Balčytį konkurentė D. Grybauskaitė nurungė visose 29-iose miesto rinkimų apylinkėse.
Socialdemokratų paguoda – Panevėžio rajono Linkaučių ir Liberiškio rinkimų apylinkės, kur Z. Balčyčiui pavyko aplenkti konkurentę. Kitose 42-ose rajono apylinkėse D. Grybauskaitė lyderės pozicijų neužleido. Socialdemokratų Panevėžio skyriaus pirmininkas Rimantas Petukauskas absoliutaus Z. Balčyčio pralaimėjimo nevadina netikėtu ir jo nelaiko miesto valdžioje esančių kairiųjų fiasko Aukštaitijos sostinėje.
„Jei socialdemokratai valdančiojoje daugumoje, ar tai reiškia, kad Z. Balčytis turėjo surinkti šimtą procentų balsų? Neužmirškime, kad D. Grybauskaitę palaikė savo kandidato nekėlę konservatoriai, o jie irgi yra miesto valdžioje. Konservatoriai nebe pirmi metai Panevėžyje šiek tiek lenkia socialdemokratus, todėl ir D. Grybauskaitę palaikė proporcingai daugiau rinkėjų“, – išvadas po rinkimų daro R. Petukauskas.
Rinkėjai išsikvėpė
Prezidento ir europarlamentarų rinkti Panevėžyje atėjo mažiau nei pusė turinčiųjų balsavimo teisę – 40615, arba 48,21 proc., rinkėjų. R. Matuzevičiaus teigimu, tai yra apie 10 proc. mažiau nei praėjusiuose prezidento rinkimuose 2009-aisiais.
„Tada D. Grybauskaitė buvo ryški ir aiški kandidatė. Dabar iš septynių kandidatų antrajame ture telikus dviem, dalis rinkėjų tiesiog nebeatėjo iškritus jų favoritui. O Europos Parlamento rinkimai lietuviams niekada nebuvo labai aktualūs“, – mano R. Matuzevičius.
Panevėžio rajone prie balsadėžių sekmadienį susirinko 15058 gyventojai (43,94 proc.).
Liberalų triumfas
Nors rinkėjus labiausiai intrigavo prezidento rinkimai, kartu su šalies vadove Lietuva išsirinko ir vienuolika savo atstovų Europos Parlamente. Kelialapius į Strasbūrą ir Briuselį išdaliję rinkėjai apstulbino viešosios nuomonės tyrėjus ir pačius politikus. Nors sociologai ir politologai daugiausia vietų svarbiausioje ES institucijoje žadėjo socialdemokratams, rinkėjai daugiausia balsų atidavė amžiniems jų konkurentams konservatoriams. Vis dar dešiniųjų miestu tradiciškai tebelaikomame Panevėžyje TS-LKD sąrašą palaikė per 21 proc. rinkėjų.
Didžiausią šiųmečių rinkimų staigmeną rinkėjai pateikė Liberalų sąjūdžiui. Nors miesto Savivaldybės taryboje liberalai teturi tris vietas ir yra opozicijoje, rinkimuose į EP šiai partijai panevėžiečiai skyrė daugiau balsų nei valdantiesiems socialdemokratams ir šie liko treti. Liberalų sąjūdis tapo šių rinkimų neabejotinu atradimu. Juo patikėjo ne tik panevėžiečiai. Partija šalyje surinko tiek balsų, kad Europos Parlamente bus lygi su senas tradicijas turinčiomis Lietuvos politinėmis jėgomis: liberalai, socialdemokratai, konservatoriai ir „tvarkiečiai“ EP pelnė po dvi vietas.
Mero nenorėjo išleisti
Fenomenu galima laikyti ir balsavimo į EP rezultatus Panevėžio rajone. Nors nuo 2004-ųjų rinkimuose rajone daugiausia balsų tradiciškai surinkdavo „valstiečiai“ ir jau trečią kadenciją meru esantis jų lyderis Povilas Žagunis, šį kartą kaimo žmonės pasitikėjimą parodė socialdemokratams.
Pats P. Žagunis po reitingavimo partijos sąraše iš 8-osios vietos nukrito į 11-ąją. Meras teigia asmeninių rezultatų nesureikšminantis, o šiųmečius rinkimus vadina „valstiečių“ pergale – partija pirmą kartą savo istorijoje pelnė vieną vietą EP. Mandatą į Briuselį rinkėjai patikėjo „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui, tačiau jau vakar šis prabilo vietą užleidžiantis Ignalinos merui Broniui Ropei.
P. Žagunis dar prieš rinkimus neslėpė neturintis didelių ambicijų patekti į EP. Rinkimų dieną politikas buvo atviras: netgi jei rinkėjai jį pasiųstų į svarbiausią ES instituciją, mandato atsisakytų ir toliau pasiliktų vadovauti rajonui. Į Velžio rinkimų apylinkę atvykusį balsuoti P. Žagunį čia buvusieji pasitiko kaip gerą kaimyną. Žmonės nesivaržydami sveikinosi su meru ir netgi aiškino už jį nebalsuosiantys, kad rajono mero kėdės neiškeistų į europarlamentaro.
Po socialdemokratų antra rinkimuose į EP Panevėžio rajone liko Darbo partija, labai nežymia persvara aplenkusi konservatorius.
Trokšta saugumo ir 1500 Lt pensijos
Į rinkimus atėję panevėžiečiai teigė trokštantys geresnio gyvenimo – mažėjančio nedarbo lygio, didesnių socialinių garantijų, atlyginimų ir pensijų kėlimo, bet pripažino greitų permainų nesitikintys.
„Manau, po rinkimų bus tas pats, gal truputį D. Grybauskaitė surimtės. Aš manau, kad viskas bus gerai. Mes, pensininkai, ačiū Dievui, dar galime išsisukti, bet jei pridėtų dar kelis litus, būtų nuoširdus ačiū“, – kalbėjo iš „Vienybės“ rinkimų apylinkės išėjusi Stefanija Martikonienė.
Moteris sako nepraleidžianti nė vienų rinkimų, bet dažnai jos balsas nesutampa su daugumos nuomone. Visą gyvenimą buhaltere dirbusi senjora pasakojo besiverčianti iš 649 Lt pensijos. Jos nuomone, kad pensininkas galėtų ne tik nusipirkti maisto, vaistų, sumokėti mokesčius, bet ir patenkinti dvasinius poreikius, pensija turėtų siekti bent 1500 Lt.
„Išsisuku ir dabar, vaikams dar nereikia man padėti. Bet savo malonumui – nieko. Jei batukus pensininkas nusiperka, turi mėnesį košę tenkintis“, – pripažino jau penkiolika metų našlaujanti S. Martikonienė.
Už D. Grybauskaitę balsą atidavęs panevėžietis Jonas Liaučius tikisi, kad Lietuva išlaikys išdidžios valstybės kryptį.
„Svarbiausia – nesileisti, kad Lietuva būtų trypiama kaip 1940-aisiais. Noriu, kad mūsų šalis galėtų apsiginti, o ne tik iš NATO tikėtųsi. Kai esi saugus, gali ir ramiai miegoti, ir darbus planuoti“, – įsitikinęs J. Liaučius.
Grįžus iš Ispanijos – už Z. Balčytį
Piniavos rinkimų apylinkėje sutikta Rasa Isajevienė sako norinti permainų, todėl balsavusi už Z. Balčytį. Jaunos moters netenkino D. Grybauskaitės žaidimas į vienus vartus, R. Isajevienės nuomone, prezidentės prisišliejimas prie konservatorių.
„Nors D. Grybauskaitė deklaruoja esanti nepartinė, laisva kandidatė, bet aš ją labiau priskirčiau prie Tėvynės sąjungos“, – svarsto R. Isajevienė
Jos nuomone, Lietuvoje labiausiai reikalingi socialiniai pokyčiai, kuriuose pajustų ir eilinis žmogus.
„Neseniai grįžau iš Ispanijos, irgi sunkiai laviravusios ant ekonominės krizės ribos. Bet nustebau, kaip valstybė rūpinasi tais, kurie jai moka mokesčius. Ten gyvenančiam lietuviui susirgus vėžiu ne tik buvo atlikta operacija, bet ir greitoji parvežė jį namo užmiestyje, kas antrą dieną atvažiuodavo nuvežti į chemoterapijos procedūras. Maža to, kai jų nebūdavo, į namus atvykdavo medikai suleisti vaistų nuo pykinimo. Ir visa tai ligoniui nekainavo nė cento! Nemanau, kad Lietuvoje jis būtų gavęs tokią medicininę priežiūrą“, – pasakojo piniaviškė.
Anot jos, Lietuvoje pragyventi gerokai sunkiau nei saulėtojoje Ispanijoje, kur vidutinis užmokestis 420 eurų, o alaus skardinė kainuoja 22 eurocentus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
