Numatyta buvusio Panevėžio konservų fabriko rekonstrukcija vis dar negali pajudėti iš mirties taško. Jungtinio duonos centro (JDC) bendrovės vadovai, praėjusių metų gegužę iš garsaus verslininko Beno Gudelio įsigiję fabriko pastatus, puoselėja itin didelius planus savo turtą paversti šiuolaikišku laisvalaikio ir pramogų centru, tačiau pradėti statybos darbus jiems trukdo įstrigę po pastatais esančios žemės reikalai. Apskrities valdžia tvirtina, kad to priežastis – keistos klaidos konservų fabriko dokumentuose.
Įsisuko į karuselę
Nors JDC planuojamo kurti laisvalaikio ir pramogų centro idėją miesto Savivaldybė pristatė net Kanuose vykusioje tarptautinėje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje, kultūros paveldo specialistai verslininkų planus laiko utopija ir nemano, kad tokio dydžio objektą miesto centre statyti jiems pavyks gauti leidimą. Tačiau JDC vadovai pasiryžę eiti į kompromisą su paveldosaugininkais, tik niekaip nesupranta, ką bendro su jais turi vilkinamas jiems skirtos 0,6991 ha sklypo dalies nustatymas. Konservų fabriko savininkams neaiškus ir kitas dalykas – kuo remiantis jiems buvo apskaičiuotas 12 tūkstančių litų žemės nuomos mokestis už šiuos metus, jei iki šiol nėra nustatyta jiems priskiriama teritorija?
Nors sklypo atidalijimo reikalai stringa, miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, vadovaujama Tarybos nario Vytauto Stepono Buterlevičiaus, pagal gyventojų skundus spaudžia JDC prižiūrėti buvusį konservų fabriką taip, kad jis nekeltų pavojaus panevėžiečiams. Bendrovės direktorius Saulius Rimkevičius tikina: kol žemės sklypas nepadalytas, jokių rimtesnių pertvarkymų imtis nėra galimybės, nes kultūros paveldo specialistai leidžia pastatą tik aptverti, bet ne pradėti jame statybos darbus. Taigi, anot jo, susidaro užburtas ratas: Savivaldybė spaudžia, žemės reikalų tvarkytojai delsia – miesto žemėtvarkininkai liepia kreiptis į apskrities valdžią, toji siunčia pas paveldosaugininkus, šie – vėl į Savivaldybę gauti projektavimo sąlygų, o iš banko pasiskolinti ir vis dar nepradėti naudoti pinigai neša nuostolį. Jei būtų pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis, JDC žemės nuomos mokesčio dydis būtų kone tris kartus mažesnis. Ir dėl sąlygų statyboms būtų galima pradėti derėtis.
Iš dešimties įregistravo
keturias
S.Rimkevičius sako susidaręs įspūdį, jog Panevėžio valdininkai visiškai nesuinteresuoti, kad irstantis pastatas pavirstų miestelėnų lankomu ir praeiviams nepavojingu objektu. „Kai iš bendrovės „Bennet distributors“ pirkome tą konservų fabriką, rašte notarų biurui miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Gintautas Bagočiūnas užtikrino, kad mums bus suteikta galimybė pirkti arba nuomoti atitinkamai naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį įstatymų nustatyta tvarka. Vėliau paaiškėjo, kad į dalį žemės pretenduoja fabriko pastatų dalį įsigiję švaros centras „Joglė“ ir bendrovė „Krantolis“. Bandėme su jais ieškoti kompromiso, bet neradome – jiems reikia daugiau žemės, nei atitinkamai jie yra užėmę pastatų. Tada ir paprašėme, jog specialistai padalytų žemę taip, kiek jos priklauso pagal užstatytas teritorijas“, – dėsto JDC direktorius.
Plačiau skaitykite lapkričio 29 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. JDC direktorius S.Rimkevičius teigia susidaręs nuomonę, kad niekam Panevėžyje nesvarbu, jog vaiduokliu virtęs konservų fabrikas kuo greičiau būtų pradėtas pertvarkyti.
