G. Achatzo ruošti patiekalai laikomi šiuolaikinės molekulinės virtuvės šedevrais.
Kol viso pasaulio gurmanai nerimauja, ar pavyks spėti paragauti molekulinės virtuvės virtuozo Granto Achatzo restorano naujausio meniu patiekalų, pats šefas atskleidžia, kad namuose valgo kur kas paprastesnį maistą.
Balandžio 1-ąją sukaks metai, kai Čikagoje duris atvėrė viena didžiausių kulinarijos pasaulio intrigų – molekulinės virtuvės guru G. Achatzo restoranas. Pirmieji bilietai į šį restoraną internete buvo išgraibstyti nepaisant to, kad kainavo nuo 500 iki 3000 JAV dolerių. Pasak vieno garsiausių šių laikų kulinarų G. Achatzo, tai yra „sudėtingiausias, daugiausiai streso keliantis ir labiausiai efemeriškas restoranas per kulinarijos istoriją“.
Netrukus „Next“ pasiūlys išskirtinį meniu, kurį pats G. Achatzas įvardino kaip duoklę „El Bulli“. Legendinio molekulinės virtuvės restorano tradicijos iš dalies bus pakartotos „Next“.
Molekulinės virtuvės virtuozas G. Achatzas neslepia namie valgantis paprastą maistą.
Šio sumanymo autorius ir kulinarijos žvaigždė G. Achatzas tvirtina nebandantis pasinaudoti „El Bulli“ vardo šlove – priešingai, tesiekia pagerbti šį vieną garsiausių pasaulio restoranų, kuriame pats valgiu mėgavosi penkis kartus. Tai išties daug, turint omenyje, kad daugumai lankytojų laukti staliuko „El Bulli“ tekdavo metus ir ilgiau. Tačiau trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintas šefas neslepia, kad jo namų virtuvėje vyrauja kur kas paprastesni, molekulinės gastronomijos nė iš tolo neprimenantys patiekalai.
„Savo šaldytuve turiu „Hellmann’s“ majonezo, „Heinz“ pomidorų padažo, prancūziškų garstyčių stiklainį. Žmonės mano, kad mano šaldytuvas kimšte prikimštas įmantrių produktų, bet mes visi esame žmonės. Šaldiklyje net turiu prastų vanilinių ledų“ , – sakė G. Achatzas.
Kai laukia svečių, G. Achatzas stengiasi juos įtraukti į maisto gaminimo procesą: nesvarbu, ar plušėti prie paeljos keptuvės, ar sukti sušių ritinėlius. Anot jo, gardus maistas ir gėrimas – svarbiausi dalykai namuose, laukiant svečių ar su namiškiais norint pasimėgauti vakaru. Tačiau gardus G. Achatzui anaiptol nereiškia brangus.
Dirbdamas su vienu vyndariu prabangiame restorane G. Achatzas teigė įsisąmoninęs, kad kainos nereikia sureikšminti. „Kartą jis man pasiūlė parsinešti namo vyno butelį vakarienei. Atsakiau, kad negaliu, nes tas butelis kainavo 300 JAV dolerių. O jis pasakė: „Bet tai juk tik vynuogių sultys“. Iš tiesų jei labai sureikšminsi gėrimą ir jo kainą, nepajusi malonumo. Namuose mes geriame australišką vyną už 9 JAV dolerius, ir man jis nė kiek nėra prastesnis už senąjį „Krug“, – neslėpė G. Achatzas.
Šiokiadieniais G. Achatzas teigė šeimai ruošiantis kurį nors iš dviejų itin paprastų patiekalų: makaronus su kaparėliais, česnaku, baziliku bei parmezano sūriu arba kiaušinienę.
