Darbas nedomina
Artėjantys mokslo metai – galvos skausmas darbuotojų ieškantiems mokyklų vadovams. Surasti pedagoginį išsilavinimą turintį anglų kalbos ar informacinių technologijų specialistą kasmet darosi vis sunkiau. Nors kasmet šalies aukštąsias mokyklas baigia apie penkis tūkstančius absolventų, galinčių dirbti švietimo įstaigose, darbas mokyklose suvilioja vos saujelę.
Panevėžio miesto tinklalapyje šiuo metu skelbiamos aštuonios laisvos pedagogų darbo vietos. Miesto švietimo įstaigoms reikalingi geografijos, anglų k., lietuvių k. mokytojai, logopedai, ikimokyklinio ugdymo specialistai, direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Gabrėnienė prognozuoja, kad pasibaigus pedagogų atostogoms laisvų darbo vietų skaičius dar šoktelės.
„Mokytojų antplūdžio tikrai nėra. Yra buvę atvejų, kai įsibėgėjus mokslo metams taip ir nesulaukus naujo darbuotojo jo krūvį teko išdalyti kitiems pedagogams“, – teigė A.Gabrėnienė.
Kad mokykla nėra viena iš patraukliausių darbo vietų, byloja ir tai, jog per mokslo metus 60 miesto švietimo įstaigų vidutiniškai sulaukia tik apie 10 jaunų specialistų.
Iš miesto bendrojo lavinimo mokyklose dirbančių 1293 pedagogų iki ketverių metų darbo stažą turi 48 mokytojai, daugiau nei 15 metų Panevėžio mokyklose dirba 987 pedagogai, 79 – jau pensinio amžiaus.
A.Gabrėnienės teigimu, didžioji dalis miesto pedagogų, norėdami prisidurti prie atlyginimo, darbuojasi daugiau nei 40 val. per savaitę ne tik per kelias miesto mokyklas, bet ir važinėja į rajoną.
„Aišku, ir tie pensinio amžiaus mokytojai dirba ne iš gero gyvenimo. Jei galėtų pragyventi iš gaunamos pensijos, tikrai nė vienas mokykloje nepasiliktų“, – mano A.Gabrėnienė.
Priimtų bet ką
Panevėžio rajono mokyklos siūlo darbą 12-ai mokytojų – biologui, technologijų, dailės ir muzikos, matematikos, fizikos, informatikos specialistams.
Nors susidomėjimas laisvomis darbo vietomis nemažas, tačiau, pasak rajono Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Skaidrutės Kriukienės, paprastai siūlosi ne tie, kurių reikia – pradinių klasių mokytojai ar netgi neturintieji pedagoginio išsilavinimo.
Tinkamo kandidato nepavyksta rasti ir į rajono Mokinių kūrybos ir sporto centro skyriaus vedėjo vietą – prieš savaitę paskelbus laisvą darbo vietą dar nebuvo nė vieno susidomėjusiojo.
„Ir pernai, mokykloms nesulaukus mokytojų, krūviai buvo išdalyti esamiems pedagogams. Suprantama, kad taip apkrautas mokytojas negali gerai dirbti“, – pripažino S.Kriukienė.
Kad prisikviesti specialistus į mokyklą kasmet darosi vis sunkiau, patyrė net trijų mokytojų ieškojusi Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla. Praėjusių metų gruodį iš mokyklos išėjus lituanistui, dėsčiusiam ir anglų kalbą, naujo anglų k. mokytojo mokykla sulaukė tik po trijų mėnesių, o lietuvių k. mokytojo ieškojo iki pavasario.
„Būčiau jau bet ką priėmusi – jokio neatsirado“, – pripažino mokyklos direktorė Ona Bielinskienė.
Kad mokytojų nebereikėtų apkrauti milžinišku krūviu, direktorė ryžosi nuo rugsėjo 1-osios priimti dėstyti anglų k. tris kursus baigusią Šiaulių universiteto studentę.
„Kiekvienas pedagogo išėjimas kelia baimę. Problemos nėra tik dėl pradinių klasių mokytojų“, – neslėpė O.Bielinskienė.
Antrus metus iš eilės anglų k. mokytojo tenka ieškoti ir „Saulėtekio“ vidurinei mokyklai. Pernai įstaigai trūko vieno, šiemet – jau dviejų šios srities specialistų.
„Jei prireiktų pradinių klasių mokytojo, gal greit atsirastų, bet ne anglų
kalbos“, – pastebi mokyklos direktorius Algirdas Gedeikis.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 12 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Nors pedagoginį išsilavinimą kasmet įgyja
apie 5000 absolventų, tačiau darbu mokykloje susidomi vos saujelė.
