Mokytojų šalyje per daug.
Per šešerius metus šalies mokyklose pedagogų skaičius sumažėjo 16 proc., per tą patį laiką mokyklų – 14,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Nors Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, jog mažėjant mokinių skaičiui tokia tendencija yra natūrali, švietimo sektoriaus atstovai nenori sutikti su pokyčiais.
2011-2012 mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo įstaigose dirbo 37,4 tūkst. mokytojų bei mokyklų vadovų. Prieš metus jų buvo 2 proc. daugiau. Mažėja ir aukštosiose mokyklose paruošiamų pedagogų skaičius. 2005 m. jų buvo paruošta 6,1 tūkst., praėjusiais metais – 4,5 tūkst.
Nerija Putinaitė, švietimo ir mokslo viceministrė, teigė, jog ir tokio absolventų skaičiaus šaliai per daug: „Tiek, kiek anksčiau buvo ruošiama pedagogų, būtų užtekę trims Lietuvoms. Ir dabar jų yra per daug. Skaičiuojama, jog tik 12 proc. absolventų dirba mokytojo darbą.“
Tokiai statistikai nepritaria daugiausia pedagogų kasmet paruošiančio Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis. Anot jo, valdžios siekis sumažinti pedagogų skaičių nėra teisingas: „Yra pateikiama kiek iškreipta informacija. Pedagogines studijas baigusiems asmenims mokykla – ne vienintelis pasirinkimas. Mūsų tyrimų duomenimis, iki 57 proc. absolventų randa darbą švietimo sektoriuje. Tokie absolventai yra paklausūs, o specialybė – universali.“
Reikia motyvuotų
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kasmet mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių pedagogų studijas besirenkantiems abiturientams, tačiau N. Putinaitė abejoja, jog artimiausiu metu tokių studentų drastiškai sumažės: „Prieš kiekvienus stojimus kalbama, jog stojančiųjų bus mažiau. Pedagogines studijas masiškai rinkosi ir tie, kurie buvo pasiruošę mokėti už mokslą – tuomet jos buvo vienos pigiausių.“
Į pedagogines studijas įstojusių studentų balų skirtumas – vienas didžiausių, palyginti su kitomis kryptimis. Tai reiškia, jog studijuoti priimami ir itin aukštus, ir itin žemus balus turintys abiturientai.
N. Putinaitė teigė, jog motyvuotų pedagogo diplomo siekiančių abiturientų daugėja, motyvaciją siekiama didinti ir gretutinėmis priemonėmis. Viena jų – 2010 m. pradėtas taikyti motyvacijos testas. Tiesa, jis nėra privalomas visiems stojantiesiems, tačiau gali žymiai padidinti konkursinį balą: „Už testą gali būti suteikiama nuo 0 iki 2 balų. Aukščiausio konkursinio balo koeficientas, be papildomų balų, siekia 20,6.
Šiam motyvaciniam testui aukštųjų mokyklų atstovai nepritarė, jo kratėsi ir Edukologijos universitetas, tačiau šiandien A. Gaižutis teigia, jog ši atrankos priemonė pasiteisino. Tiesa, rektorius nesutiktų, jei būtų didinamas motyvacinio testo indėlis į galutinį stojimo koeficientą.
N. Putinaitė teigė, jog testas – viena priemonių, didinančių motyvaciją. Neseniai pradėtos taikyti nuolaidos norintiems dirbti pedagogais – mokykloje mokytoju gali įsidarbinti asmuo, turintis kitos srities išsilavinimą. Tačiau tokiu atveju per dvejus metus asmuo turi gauti pedagogo kvalifikaciją, tai finansuoja ŠMM.
Papildomą kvalifikaciją gali įgyti ir nepedagogines studijas pasirinkę asmenys. Anot viceministrės, tokiomis priemonėmis siekiama į mokyklas pritraukti labiau motyvuotus asmenis. Šiomis priemonėmis sudaroma konkurencija ir pedagogų diplomus turinčius mokytojus, tačiau ŠMM pozicija vienareikšmiška – mokytojo kvalifikacijai turi būti taikomi itin aukšti reikalavimai, tokiomis priemonėmis jos raginama siekti.
Aukštosios mokyklos nuolaidomis tapti mokytoju nėra susižavėję. Suprantama, kodėl – jei mažėja pedagogų studijas besirenkančių absolventų skaičius, mažiau pritraukiama valstybės pinigų jos finansuojamoms vietoms.
Pasiūla susireguliuos?
Nors ŠMM skelbia, jog mokytojų paruošiama per daug, apie drastiškus pedagogų mažinimo planus nekalbama. Dar nežinoma, kiek šiemet sumažės valstybės finansuojamų studijų krepšelių. Nekalbama ir apie galimybes sumažinti maksimalų paruošiamų pedagogų skaičių.
N. Putinaitė teigė, jog rinkos poreikiai artimiausius ketverius metus nepakis, pedagogų pasiūla greičiausiai taip pat žymiai nesumažės. Pedagogus ruošiančių aukštųjų mokyklų atstovai anksčiau yra pareiškę, jog bandymas riboti mokytojus ruošiančių studentų skaičių nėra teisingas. ŠMM atkerta – mokytojai dirba viešajame sektoriuje, tad reguliuoti jų skaičių būtų tikslinga.
Realybės nenori pripažinti ir švietimo sektorių atstovaujančios profsąjungos, teigiančios, jog mažėjantis moksleivių skaičius negali atsiliepti mokytojams, o būsimiems pedagogams turi būti užtikrintos darbo vietos.
