Kai kurių mokyklų valgyklas būtina remontuoti, atnaujinti įrangą.
Veterinarijos ir maisto saugos specialistai, apsilankę mokyklų valgyklose, itin daug higienos pažeidimų nenustatė, tačiau turėjo priekaištų dėl vaikams gaminamo maisto kokybės.
Prasidėjus mokslo metams Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikrino, kaip bendrojo lavinimo mokyklose maitinami moksleiviai. Iš 835 (66 proc.) patikrintų valgyklų, 38 proc. mokyklų maitinimo skyrių visiškai atitiko reikalavimus. Likusiose ugdymo įstaigose daugiausia aptikta bendrų higienos reikalavimų ir savikontrolės pažeidimų.
VMVT inspektoriai nustatė, kad kai kuriose bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose (5 proc.) naudojami produktai, kurių sudėtyje yra draudžiamų maisto priedų. Aviečių skonio sirupe – konservanto natrio benzoato, jautienos sultinyje, virtose dešrelėse – aromato ir skonio stipriklio mononatrio gliutamato (E621), pikantiškame kečupe – konservanto natrio benzoato ir kt.
Kai kuriose valgyklose mokinių maistui ruošti buvo naudojami neleidžiami produktai – aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, ar mėsos produktai, kurių sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos (pvz., dešrelės, kalakutienos faršas).
Nustatyta, kad 12 proc. mokyklų valgyklų reikalingas patalpų, 9 proc. – įrenginių remontas. Modernios maisto tvarkymo skyrių patalpos yra tik 18 proc. mokyklų. Prekybos automatai stovi 7,4 proc. mokyklų, jų asortimentai suderinti su teritoriniais Visuomenės sveikatos centrais. Dėl nebaigtų remonto darbų maisto tvarkymo skyriuose, 4 šalies mokyklų vaikai laikinai negauna šilto maisto. 52 mokyklose nesudarytos sąlygos mokiniams atsigerti kambario temperatūros geriamojo vandens. Vaikai geria žemesnės temperatūros vandenį iš vandentiekio čiaupų.
Palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo mokyklų, turinčių savo maisto tvarkymo skyrius ir gaminančių patiekalus iš žaliavų (2010 m. jų buvo 91 proc., o 2011 m. – 81 proc.). Tik 14 proc. bendrojo lavinimo mokyklų valgyklų patiekalų gamybai naudojami ekologiški maisto produktai. Kai kuriose mokyklose moksleiviai maitinami termosuose atvežtu maistu.
„Aktualiausia mokinių maitinimo problema – kokybiško maisto trūkumas. Siekiant pagerinti vaikų maitinimą, reikia daugiau dėmesio skirti žaliavų, produktų ir patiekalų kokybei. Svarbu, kad būtų naudojamos aukštos kokybės žaliavos ir produktai, kad jų sudėtyje nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų sudėtinių dalių, mechaniškai atskirtos mėsos, neleistinų maisto priedų“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Tik trečdalis mokyklų dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamose programose „Pienas vaikams“, „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimas“.
Moksleiviams maistą gaminančių bendrovių atstovai ne kartą piktinosi, kad savivaldybių skelbiamuose konkursuose numatomos pernelyg mažos kainos, kad už jas būtų galima pagaminti kokybiško ir sveiko maisto.
