Įžvelgė sistemą
Dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų korupcijos skandalų
purtomoje Panevėžio savivaldybėje ryškėja sistema, kaip iš skylėto biudžeto
pasemti pinigų. Savivaldybės vadovai nori, kad Viešųjų pirkimų tarnyba
išsiaiškintų, ar nebuvo pažeistas įstatymas prašant Tarybos skirti lėšų
Skaistakalnio ir M.Karkos pagrindinių mokyklų renovacijai po to, kai ne tik
projektai jau buvo parengti, bet ir atlikti kai kurie remonto darbai.
Miesto Taryba turi apsispręsti, ar skirti ir iš kokių šaltinių
daugiau nei 700 tūkst. Lt statybos darbams šiose dviejose švietimo įstaigose
apmokėti. Tačiau atverti miesto piniginės politikai neskuba, kol, anot vicemerės
Gemos Umbrasienės, savo žodžio netars Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Europos Sąjunga finansuoja tik su energijos taupymu susijusias
renovacijos išlaidas. Tačiau įžvelgėme Savivaldybėje sistemą, pagal kurią Taryba
pastatoma prieš faktą. Rengiant renovacijos projektus būdavo įtraukiami ne tik
su energijos taupymu susiję, bet ir kiti remonto darbai ir iš anksto numatoma,
kad juos finansuos Savivaldybė. O paskui politikams aiškinama, kad renovuojant
dėl objektyvių priežasčių atsirado papildomų nenumatytų darbų“, – pastebi
G.Umbrasienė.
Politikai nesileis ignoruojami
Vicemerės teigimu, Savivaldybės administracija, užuot pinigų
prašiusi po laiko, kai darbai jau suplanuoti ar netgi atlikti, privalėjo iš
anksto atsiklausti Tarybos, ar atsiras tam lėšų, bei skelbti viešųjų pirkimų
konkursus.
Tokia sistema neabejotinai palanki renovacijas vykdančioms
statybų bendrovėms – Europos Sąjungai atsisakius sumokėti už su energijos
taupymu nesusijusius darbus, pavyzdžiui, pakeistus laiptų turėklus, už tai su
statybininkais atsiskaitoma iš miesto iždo.
„Kitos savivaldybės elgiasi protingiau. Jos skelbia kelis
konkursus tai pačiai mokyklai renovuoti: vieną darbams, finansuojamiems iš ES
paramos fondų, atlikti, kitą – darbams, už kuriuos moka Savivaldybė. Panevėžyje
kažkodėl viskas suplakta į vieną konkursą ir į vieną projektą, o paskui
politikams aiškinama, kad kitos išeities nebėra, todėl duokit pinigų“, – teigė
vicemerė.
Pasak jos, kai kurie Tarybos nariai jau nusiteikę balsuoti
prieš lėšų skyrimą Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje jau atliktiems remonto
darbams ir M.Karkos pagrindinėje suplanuotiesiems.
Pasak G.Umbrasienės, į šviesą išlindus iki šiol Savivaldybėje
gyvavusiai sistemai, kaip priversti Tarybos narius net ir esant skylėtam
biudžetui surasti pinigų statybininkams, ji supratusi, kodėl buvęs miesto meras
Povilas Vadopolas taip audringai sureagavo paviešinus informaciją apie jam
pareikštus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
„Supratau P.Vadopolo emocijas. Jis yra tikras, kad nukentėjo
darydamas gerus darbus, bet geri traukiniai blogais bėgiais irgi nerieda.
Rekonstruoti mokyklas yra gerai, bet reikia laikytis įstatymų, o ne laukti iki
projekto pabaigos ir tada prašyti jam pinigų“, – mano vicemerė.
P.Vadopolas pripažįsta, kad Savivaldybės administracija
viršydavo savo įgaliojimus apeidama Tarybos narius. Tačiau, anot jo, sistema,
kai politikų prašoma skirti pinigų po laiko, kai darbai jau atlikti, egzistuoja
bent 10–15 metų.
„Iš pradžių Taryba ignoruojama, o paskui pastatoma prieš faktą.
Tokią madą reikia išrauti“, – tvirtino buvęs Panevėžio vadovas.
Mokės už turėklus ir lietvamzdžius
Skaistakalnio ir M.Karkos mokyklų renovacijos projektų vadovo,
iš Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo pareigų pasitraukusio
korupcija įtariamo Mykolo Buzio teigimu, visose Savivaldybės pasirašytose
sutartyse dėl renovacijų nurodyta, kad Lietuvos verslo paramos agentūros kaip
netinkamas įvertintas projekto išlaidas privalo apmokėti Savivaldybė.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 2 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Įsižeidė. Tarybos nariams
pasijutus ignoruojamiems, M.Karkos pagrindinės mokyklos mokiniams gali tekti
mokytis tik iš išorės gražioje mokykloje – vidaus remontui politikai pinigų gali
ir neskirti.
