Švietimo ir mokslo ministerija svarsto galimybę palaipsniui keisti mokinių pasiekimų vertinimo sistemą – ateityje atsirastų kaupiamasis balas. Kaip tai vyktų ir ar mokiniams nuo to būtų geriau, paaiškės, kai bus konkrečių pasiūlymų.
Neatmetama tikimybė, jog jau po kurio laiko brandos egzaminai ir jų vertinimo sistema bus kitokie nei dabar. U.Mikaliūno nuotr.
Kaupiamojo vertinimo sistema ateityje atsirastų šalia abitūros egzaminų vertinimo, o pastarieji laikui bėgant taip pat pakistų. Kol kas Švietimo ir mokslo ministerija surengė konsultaciją su mokinių, studentų, tėvų organizacijų atstovais. Taip pat renkami visuomenės pasiūlymai, kaip tokia sistema turėtų atrodyti ir veikti.
Dabar vienas iš siūlomų variantų – sistemos pagrindu taptų mokinių pasiekimų įvertinimų kaupimas informacinėje sistemoje. Įrašus apie save mokinys pildytų nuolat visą savo mokymosi mokykloje laiką ar net visą gyvenimą. Juose atsispindėtų ir žinios, ir kitos – kultūrinės, socialinės kompetencijos. Taip pat sportinė veikla, savanoriavimas ir kiti dalykai.
Kyla daug klausimų
Mokyklų vadovai teigia turintys per mažai informacijos, kad galėtų apie tai ką nors pasakyti. J. Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys sako, jog diskutuoti bus galima, kai atsiras pats projektas. Dabar kol kas tai tik viena iš idėjų.
J. Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas sako apie kaupiamąjį balą praktiškai nieko nežinantis – išgirdęs per radiją ir vėliau diskutavęs su mokiniais, kaip tai galėtų atrodyti. Jo manymu, ir dabartinė egzaminų sistema nėra bloga. Žinoma, būna nesusipratimų, ji tobulinama. Kaip veiktų naujoji, kol kas dar labai neaišku. Neaišku ir tai, kokia galėtų būti aukštųjų mokyklų reakcija. Baiminamasi, kad aukštosios gali vėl pradėti rengti stojamuosius egzaminus. Mat dabar kol kas trūksta informacijos ir apie nuo 2017–2018 mokslo metų atsirandantį mokslo darbą, kuris greičiausiai būtų vienas iš kaupiamojo balo elementų.
Pasak direktoriaus, kol kas dar kyla labai daug klausimų. Jo teigimu, dabar teigiama, kad naujoji sistema suteiktų mokiniams mažiau streso, tačiau tai abejotina – juk jo yra visur. Direktorius priminė, kad yra šalių, kuriose apie tai, kokius egzaminus mokiniai laikys, sužinoma tik gegužę. Mūsų mokiniai viską žino ir egzaminams rengiasi iš anksto.
R. Dambrausko manymu, turi būti ir metodika, kaip tie mokinio sukaupti raštai, pasiekimai, pažymėjimai bus vertinami. Tuo labiau kad ir patys vaikai nėra vienodi – vieni labai aktyvūs ir jų sukaups daug, kiti ne.
Viena minčių, kad galėtų būti vertinama ir savanorystė, tačiau ši idėja mūsų šalyje dar nėra plačiai paplitusi. Direktorius sako netvirtinantis, kad naujoji vertinimo sistema būtų bloga, tiesiog reikia žinoti, kaip ji veiks. Jo manymu, bus ir palaikančiųjų šią idėją, ir ją kritikuojančiųjų.
„Kol kas žvelgiu ne skeptiškai, bet abejojančiu žvilgsniu“, – sako R. Dambrauskas ir priduria, kad, atsiradus daugiau informacijos, nuomonė gali keistis.
Lietuvos tėvų forumo projekto „Tėvų iniciatyvos ir pokyčiai mokykloje“ vadovė Jolanta Lipkevičienė teigia, kad visos inovacijos gerai, tačiau jei nebus išspręstas dialogo, mokyklų mikroklimato klausimai, tai mažai ką duos. Viskas turi vykti drauge. Jos manymu, Lietuvoje reikia labai daug investuoti į destruktyvius santykius.
Naujasis vertinimas, J. Lipkevičienės manymu, dar kelia nemažai klaustukų, kuriuos reikėtų išspręsti. Vaikai nėra vienodi, tad gali atsirasti dar didesnė konkurencija. Aktyvūs, greitai besimokantys vaikai gali surinkti daugiau balų, o lėtesni tiesiog paskui juos nespės.
Kristalizuojasi idėjos
Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Raudienė teigia, kad dėl kaupiamojo balo dar reikia nueiti ilgą kelią. Kuo tai virs, kol kas dar labai sunku pasakyti, nes vyksta diskusijos dėl krypties.
Jos teigimu, manoma, kad dabartinė egzaminų ir vertinimo sistema nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir realijų, kai mokomasi visą gyvenimą. Taip pat reikia labiau įvertinti ir žmogaus įvairius socialinius, asmeninio bendravimo dalykus. Tad norima transformuoti visą sistemą.
Pasak I. Raudienės, dabar kuriamos vizijos, modeliuojama, svarstoma, kuria linkme pasukti. Manoma, kad brandos egzaminai liks, bet turės keistis jų forma, turinys, laikymo aspektai.
„Vien tik pieštuko ir popieriaus principu egzaminai nebeturėtų vykti“, – sako vyriausioji specialistė.
Tai turėtų būti ir kūrybinis, projektinis darbas, atskleidžiantis žmonių domėjimąsi, kaip geba spręsti problemas, kritiškai mąstyti ir panašiai. Be to, turi būti objektyvus vertinimas.
Pasak I. Raudienės, ne paslaptis, kad mokyklose vertinama ne visada vienodai. Daug lemia ir mokytojo simpatijos, antipatijos, imama vertinti mokinio elgesį. Tad reikia siekti kuo didesnio objektyvumo. Tam prireiks ir laiko, ir mokytojų kvalifikacijos pokyčių.
Naujoji sistema turėtų keisti ir patį mokymą. Svarstoma, kad mokinys galėtų kaupti įvairios savo veiklos įrodymus jau nuo mažens. Pavyzdžių, kaip tai veikia, pasaulyje yra. Pavyzdžiui, tarptautinis bakalaureatas. Pasak I. Raudienės, galima pasisemti patirties, tačiau visai Lietuvai šio modelio nepritaikysi. Reikia kurti savą.
Šiuo metu laukiama visuomenės nuomonių, pasiūlymų, diskutuojama su mokiniais.
Daiva SAVICKIENĖ
