Panevėžio „Ąžuolo“ vidurinės mokyklos bendruomenę skaldo nesutarimai. Iki mokslo metų pabaigos likus vos daugiau nei mėnesiui, iš darbo pasiprašė atleidžiama ilgametė šios ugdymo įstaigos fizikos mokytoja Stasė Mikutavičienė. Pedagogė tvirtina atsisveikinti su mokykla nusprendusi ne šiaip sau. Ji sako pavargusi kovoti su vėjo malūnais – psichologinį spaudimą ir nuolatinį pažeminimą jai demonstruojančia mokyklos valdžia. Apie mokytojos ir administracijos konfliktą miesto Švietimo skyrius nieko nežino.
Sergančios neatleis
Direktorių ir jo pavaduotoją ugdymui nusistatymu prieš ją kaltinanti mokytoja išgyvena didžiulį sukrėtimą. Nuo balandžio pabaigos gavusi nedarbingumo pažymėjimą, S.Mikutavičienė, atrodo, labiausiai išgyvena, kad negalės padėti dvyliktokams pasirengti egzaminui, neteks su jais atsisveikinti ir palinkėti sėkmės. Abiturientams, nors jie ir nėra jos auklėtiniai, fizikė parašė viešą atsiprašymo laišką – prašė atleisti ir suprasti.
Kaltinamosios pusės toks mokytojos elgesys nei stebina, nei žeidžia. Kaip savo dalyko specialistei, mokyklos direktorius Remigijus Glinskis S.Mikutavičienei sako neturintis jokių priekaištų. Tačiau auklėjamosios klasės šiai mokytojai jis tvirtina negalintis patikėti, nes yra pamokytas karčios patirties: mokytoja esą nedaro išvadų gaudama pastabų dėl moksleivių vertinimo metodų, jai dažnai nesiseka užtikrinti drausmės ir tvarkos per pamokas, be to, ji turi bendravimo su administracija, kolektyvu problemų.
R.Glinskis patikino, kad per kelerius savo vadovavimo mokyklai metus nė karto nėra siūlęs S.Mikutavičienei rašyti prašymo išeiti iš darbo, nors yra gavęs ne vieną signalą dėl keisto pedagogės elgesio.
Kol ši moteris serga, jos nedarbingumo laikotarpiu direktorius teigia neturįs jokio teisinio pagrindo patenkinti jos prašymo atleisti iš darbo, išmokant dešimties mėnesių atlyginimų dydžio kompensaciją, kaip kad fizikė prašo.
Mokyklos vadovas tvirtina ir anksčiau matęs ne vieną S.Mikutavičienės atleidimo iš darbo prašymą, tačiau ji paprastai greitai persigalvodavusi ir juos atsiimdavusi.
Vesti tik pamokas – žema
S.Mikutavičienė, įvertindama dvidešimties metų „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje darbo patirtį, daro išvadą, kad jai gyvenime neteko dirbti su gerais vadovais – tokia nebuvusi nei ankstesnė, nei dabartinė mokyklos valdžia.
Mokytoja iki šiol jaučia nuoskaudą, kad ilgą laiką neturėjo nuolatinio darbo kabineto, kad jai neva kartą nebuvę tinkamai sumokėta už dalį atlikto darbo, kad turėjo per mažai pamokų, bet jai nebuvo sudarytos sąlygos dirbti ir ne pagrindinėje darbovietėje, o pagalbos šauksmas rudenį, nebegalint susitvarkyti su sunkiai auklėjama septintokų klase, taip ir likęs neišgirstas.
Pedagogę įžeidė mokyklos administracijos priekaištai jai dėl nesistemingos žinių kontrolės, vėliau – dėl sistemingo neigiamų pažymių rašymo. Nesimokančius mokinius, anot pašnekovės, neigiamais pažymiais vertina nemažai kolegų, tačiau kažkodėl barti už tai gavo tik penkiese.
Pedagogų įžeidimu mokytoja laiko ir darbovietėje organizuotą pedagoginės kompetencijos įsivertinimo metodiką, pagal kurią mokytojo, dirbančio savo tiesioginį darbą (vedančio pamokas, organizuojančio renginius), veiklą nurodoma įsivertinti kaip žemo lygio, jei jis neužsiima papildoma atvira veikla.
Vietoj atestacijos – pas
medikus
Nuoskaudų S.Mikutavičienei susikaupė daug. Pastaruoju metu ji sako net nebedrįstanti prašyti mokyklos administracijos apmokėti kvalifikacijos kėlimo kursų, už savo pinigus rengia didaktinę medžiagą.
Turėdama vyriausiosios mokytojos vardą, siekti metodininkės kvalifikacijos pedagogė sako taip pat ilgai nedrįsusi, kad nesulauktų patyčių. Kai pagaliau praėjusį rudenį, pasak moters, Švietimo skyriaus specialistės paskatinta išdrįso tam ir spalį direktoriaus pavaduotojai Adrianai Saulytei įteikė prašymą dėl atestavimo, taip ir atsitikę: sausį skelbiamame rašte jos pavardės tarp kitų mokytojų nebuvo.
Kai pasiteiravo kodėl, buvę atsakyta, kad jos prašymas negautas. S.Mikutavičienė pasakojo, kas tada iškart parašiusi prašymą išeiti iš darbo, bet nesulaukusi direktoriaus patvirtinimo dirbo toliau. Vėliau sužinojusi, kad atestuojama vis dėlto bus – jos pamokas buvo numatyta stebėti balandžio 23-30 dienomis.
Kaip tik balandžio 23-iąją per laisvą pamoką mokytoja prisimena sulaukusi direktoriaus ir dviejų pavaduotojų vizito ir buvusi pakviesta pasikalbėti. Išgirdusi iš jų, esą kai kurie moksleivių tėvai skundžiasi, kad ji nežtikrinanti žinių kokybės, ir sulaukusi pastabos, jog galbūt jai trūksta pedagoginių, psichologinių žinių, S.Mikutavičienė tai suprato kaip galą jos karjerai. Tuomet ir parašiusi prašymą atleisti iš darbo dar kartą ir kreipusis į medikus.
„Man niekada nedavė auklėjamosios klasės, išskyrus kartą. Tada specialiai gavau pačią sunkiausią devintokų klasę, iš jos kone pusė mokinių nebaigė mokyklos. Iškentėjau. Bet dabar pasijutau visiškai svetimu žmogumi tarp savų. Ir psichologiškai sugniuždytu“, – neslėpė ašarų pašnekovė.
Klasės neskirs
Mokyklos direktorius mano, kad visos problemos jau senokai kyla dėl mokytojos nenoro priimtinais būdais bendrauti su darbovietės administracija ir dėl ambicingo moters charakterio, jis esą demonstruojamas ir mokiniams, ir kolegoms. Normaliai pasikalbėti su S.Mikutavičiene R.Glinskis tvirtina pastaruoju metu negalėjęs, nes mokytoja pokalbių vengia. Paklausta, kokios pagalbos norėtų, tiksliai neatsako.
Prisiminus sunkiai auklėjamus septintokus ir mokytojos atsisakymą jiems dėstyti, direktorius teigia siūlęs pedagogei išbraukti septintokų pamokas ir jas įrašyti kitam, tačiau ši reikalavusi kitos klasės vietoj išbrauktos, to jis negalėjęs padaryti.
Anot mokyklos vadovo, tokie dalykai – ne pageidavimų koncertas. Reikia derintis prie kitų, o ne kelti tik savo reikalavimus. Iš šios mokytojos, anot direktoriaus, dažniau girdėti emocijos nei argumentai. Tai pačiai septintokų klasei direktorius sako dėstantis istoriją ir įsitikinęs, kad joje mokosi normalūs vaikai.
R.Glinskis tvirtina, kad S.Mikutavičienė gera specialistė, mokanti vaikus privačiai, dirbusi papildomą darbą kitoje mokykloje. Tačiau jos veikla, pasak pašnekovo, galima sakyti, apsiriboja daugiausia pamokomis. Be to, įvairių klasių moksleivių išvarymai iš pamokų, jų nutraukimai dėl drausmės nebuvimo – nuolatiniai šios pedagogės darbo palydovai.
Direktorius sako nežinąs kitos tokios auklėtojos, kuri taip būtų abejinga savo auklėjamai klasei, kad neigiamu pažymiu užkirstų kelią ne vienam iš auklėtinių laikyti egzaminą. Būtent todėl R.Glinskis nusprendė daugiau šiai fizikei nesuteikti, kaip jis sako, galimybės žaisti vaikų likimais – neskirti auklėjamosios klasės.
Plačiau skaitykite gegužės 8 d.
„Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Mokyklos direktorius Remigijus Glinskis tvirtina nedaręs iš darbo ne pirmą kartą norinčiai išeiti fizikos mokytojai jokio psichologinio spaudimo, tik siekęs, kad ji užtikrintų moksleivių drausmę, tvarką per pamokas ir tinkamai vertintų žinias. Mokyklos profesinės sąjungos vadovė Laima Karalevičienė teigia, kad su pedagoge buvo pasielgta nederamai.
