Panevėžio politikus nuo rūpesčių nuspręsti, kurioms mokykloms paskelbti mirties nuosprendį, gali atleisti higienistai. Dėl higienos normų pažeidimų net penkioms miesto ir rajono švietimo įstaigoms Visuomenės sveikatos centras nebeišduoda higienos pasų. Kodėl savivaldybės negirdi perspėjimų ir vaikus verčia mokytis pavojingomis sąlygomis?
Mokiniams pavojinga
Panevėžio politikus nuo rūpesčių nuspręsti, kurioms mokykloms paskelbti mirties nuosprendį, gali atleisti higienistai. Dėl higienos normų pažeidimų net penkioms miesto ir rajono mokykloms Visuomenės sveikatos centras neišduoda higienos pasų.
Nors įstatymas numato, kad be jų mokyklos, kaip ir kirpyklos ar maitinimo įstaigos, negali vykdyti veiklos, savivaldybės prieš teisės aktus užmerkia akis – vaikai mokosi prastomis ir pavojų jų sveikatai keliančiomis sąlygomis.
Plaukikų kalvė – ant ribos
„Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas renka žodžius, kaip Panevėžio politikams paaiškinti, kad beveik 600 auklėtinių turinčiai ir per 300 jaunųjų plaukikų baseine treniruojančiai švietimo įstaigai rimtai gresia būti uždarytai ne dėl jos pačios kaltės.
Mokykloje patikrinimą pernai atlikęs Visuomenės sveikatos centras perspėjo, kad mokiniams joje nesaugu.
Šiųmečio higienistų vizito laukiantis R.Grilauskas neslepia, kad pernai juos šiurpinę sporto aikštynas ir sporto salė šįmet atrodo dar baisiau.
„Lauko aikštyno bėgimo takas nesaugus, nes nusilupęs viršutinis sluoksnis, krepšinio aikštelės asfalto danga lūžta, sporto salės medinės grindys linguoja, turbūt supuvusios jas laikančios sijos“, – vardijo direktorius.
Mokykla turi rimtų problemų ir dėl baseino. Baseine, kuriame kadaise sportinę karjerą pradėjo olimpiečiai plaukikai Darius Grigalionis, Mindaugas Sadauskas, Jūratė Ladavičiūtė, Arūnas Savickas ir penkiakovininkas Justinas Kinderis, iš dviejų vandens filtrų teveikia vienas. Jei sugestų ir šis, daugiau nei 300-ams baseiną lankančių vaikų plaukimo treniruotes tektų pamiršti.
„Kasmet mus tikrinantis Visuomenės sveikatos centras pastaruosius trejus metus į aktą įrašo, kad vaikams nesaugu ir gali būti priimtas sprendimas nebeleisti tęsti ugdymo proceso“, – teigia R.Grilauskas.
Renovacija tik formali
Higienistų nuolaidumas direktoriaus neguodžia. Jei nesaugiuose aikštyne ar sporto salėje susižalotų sportuojantis mokinys, atsakomybę tektų prisiimti mokyklos vadovui, nors įstaiga finansiškai nepajėgi imtis remonto. Skaičiuojama, kad sutvarkyti baseiną, aikštyną ir sporto salę kainuotų apie 1,5 mln. Lt.
R.Grilauskas tvirtina mokyklos steigėjai Savivaldybei prašymus skirti lėšų rašantis dar nuo 2003-iųjų.
„Vyksta tiesiog atsirašinėjimas“, – valdžios pozicijos išsamiau komentuoti nedrįsta pedagogas.
Savivaldybės akyse „Žemyna“ – viena geriausiai atrodančių miesto švietimo įstaigų. Mat 2007-aisiais joje pakeisti langai, durys ir atnaujinti šilumos punktai.
„Renovuotinų mokyklų eilės Savivaldybė nėra patvirtinusi, bet jei tokią ir sudarytų, mes pirmosiose gretose nebūtume.
Atėjusi komisija apžiūrėjo langus, duris, įvertino pastatymo metus ir fiksavo, kad esame renovuoti, nors net stogas neapšiltintas“, – „Sekundei“ pasakojo R.Grilauskas.
Savivaldybės užmerkia akis
Visuomenės sveikatos centro Visuomenės saugos kontrolės skyriaus vedėjos Vidos Vyčienės teigimu, įstatymas numato, kad joks objektas, kuriam privalomas higienos pasas, jo neturėdamas negali vykdyti veiklos. Kitaip tariant, toks higienistų verdiktas mokykloms, kirpykloms ar maitinimo įmonėms turėtų reikšti tą patį – uždarymą, kol bus pašalinti pažeidimai.
Tačiau Panevėžio mieste ir rajone be higienos pasų darbuojasi net penkios mokyklos: V.Žemkalnio gimnazija, dėl netvarkos gūdžius sovietmečio laikus menančiuose tualetuose be durų higienistų leidimo dirbti netekusi „Ąžuolo“ pagrindinė mokykla, Raguvos gimnazijos Šilų skyrius, Upytės, Katinų pagrindinės mokyklos.
„Higienos pasų galiojimą sustabdom, bet upės bėgimo neužtvenksim. Leisdamos dirbti mokykloms be higienos pasų atsakomybę prisiima jų steigėjos – savivaldybės. Visi deklaruoja, kad visa, kas geriausia – vaikams, bet tai tik žodžiai“, – teigė V.Vyčienė.
Išeitis – uždaryti
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė pripažįsta, kad situacija švietimo įstaigose liūdna, tačiau joms sutvarkyti miesto ižde lėšų nėra.
Jos nuomone, mokyklos nedirbtų nehigieniškomis sąlygomis, jei politikai nebūtų pasipriešinę Savivaldybės administracijos siūlymui nuo 2013-ųjų imtis švietimo tinklo pertvarkos. Ją įgyvendinus Panevėžyje būtų sumažėję keturiomis mokyklomis.
„Panevėžyje mokosi per 13 tūkst. vaikų, jų kasmet mažėja, o mokyklų lieka tiek pat. Vienos švietimo įstaigos pastato išlaikymas kainuoja maždaug 1 mln. Lt. Jei nereikėtų išlaikyti pustuščių mokyklų, tas lėšas galėtume skirti sutvarkyti kitoms“, – mano J.Gaidžiūnaitė.
Anot jos, ar „Žemynai“ bus lemta papildyti higienistų išbrokuotų mokyklų sąrašą, teks nuspręsti politikams. Pasak pavaduotojos, įstaigai dar yra vilčių sulaukti nors minimalaus remonto, jei Tarybos nariai nuspręstų jai skirti lėšų perskirstant miesto biudžetą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
