Spalio 8-ąją 100 metų jubiliejų švęsianti V.Žemkalnio gimnazija veikiausiai svečius pasitiks ir nustebins nežinia kiek metų neremontuotomis patalpomis, kiauru stogu ir vėjo perpučiamais langais. Nebe pirmus metus į mokyklos prašymus skirti lėšų remontui Savivaldybė bei Finansų ministerija nereaguoja. Viena seniausių miesto švietimo įstaigų praranda viltį gyventi gražiau, tuo labiau kad ir 2005-aisiais iš Savivaldybės biudžeto jos remontui neskirta nė cento.
Viltis blėsta
Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotojos Reginos Liubšienės teigimu, V.Žemkalnio gimnazija lėšų renovacijai nėra gavusi nei 2003-iaisiais, nei praėjusiais metais, nors 2004-aisiais švietimo įstaigoms remontuoti iš viso buvo skirta 4,6 mln. litų. Pasak R.Liubšienės, šie pinigai, gauti Savivaldybei paėmus paskolą, taip pat iš valstybės biudžeto, Respublikinio privatizavimo fondo bei Pasaulio banko paskolos, buvo paskirstyti mokykloms pagal eiliškumą. Pavaduotojos teigimu, šiais metais švietimo įstaigoms remontuoti iš viso nenumatyta lėšų.
“Kiekvienais metais Savivaldybės prašome pinigų remontui. Bet kas iš to? Atsakymas vienas: nėra lėšų. Man jau atsibodęs tas klausimas: bent po penkis kartus per metus rašau prašymus, bet naudos iš to nėra”, – viltį, jog Savivaldybė kada nors pagaliau atkreips dėmesį į vieną seniausių ir labiausiai nušiurusių miesto mokyklų, praranda direktorius Artūras Totilas. Jo teigimu, praėjusiais metais gimnazijai iš Savivaldybės biudžeto net nebuvo skirta lėšų einamajam remontui. “Tvarkome kabinetus, mokytojų kambarį. O viršus lieka kiauras: pro stogą varva, pro langus švilpia vėjas”, – pasakojo direktorius.
Gimnazijos renovacijos programa buvo parengta 1998-aisiais. Joje numatyta atlikti 3,2 mln. litų vertės remonto darbus. Tačiau ją atmetė ne tik Finansų ministerija, bet ir Europos struktūriniai fondai. Direktoriui skaudžiausia, kad pinigai eina ne tiesiogiai, o per Savivaldybę, tačiau iš jos kol kas paramos nesulaukta. Mokyklos bendruomenę šokiravo ir gruodį iš Savivaldybės gautas atsakymas, jog šiais metais gimnazijos remontui lėšų vėl neskirta.
Po tokio nuosprendžio susikūrusios darbo grupės dėl gimnazijos renovacijos nariai bendruomenės vardu kreipėsi į Švietimo ir mokslo komitetą prašydami leisti susipažinti su miesto Tarybos sprendimais dėl lėšų renovacijoms, projektams, kapitaliniams remontams paskirstymo švietimo įstaigoms 1995-2005 metais. Vis dėlto A.Totilas prisipažino nebesitikintis, kad ne tik jo, bet ir bendruomenės pastangos susitarti su Savivaldybe duos naudos. “Jūs manote, iki jubiliejaus bus sutvarkyta? Galime tik apeliuoti į Savivaldybę, bet nelabai tikiu, kad ši problema būtų sprendžiama. Juk biudžeto pinigai jau paskirstyti”, – neslėpė nusivylimo direktorius.
Lobizmu neapkaltinsi
Vicemeras Petras Luomanas pripažino, jog V.Žemkalnio gimnazijai renovacija būtina, tačiau skirti lėšų – ne Savivaldybės galimybėms. “Reikalas tas, kad mokyklai reikalingas kapitalinis remontas, kosmetinis nieko neduotų”, – įsitikinęs P.Luomanas. Jo teigimu, Savivaldybė tik apsidžiaugtų, jei gimnazijos renovacijos projektą Finansų ministerija būtų finansavusi, tačiau pati Savivaldybė neturi galimybių padėti vienai seniausių miesto mokyklų. “Kad reikalingas remontas, ir pats matau – mano sūnus ten paskutinėje klasėje mokosi. Tačiau aš prieš pasinaudojimą tarnybine padėtimi – manęs lobizmu tikrai negalima apkaltinti”, – juokavo vicemeras. Anot jo, viena Savivaldybė negali tiek patempti, kiek lėšų reikia mokyklai remontuoti, o Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos, deja, daugiausia dėmesio skiria pagrindinių mokyklų renovacijos programai. Vis dėlto P.Luomanas pripažino, jog iš dalies finansuojant Savivaldybei sutvarkyta J.Balčikonio gimnazija, 9-oji, J.Miltinio vidurinės mokyklos. Tačiau šimtmetį jau šiais metais švęsiančiai V.Žemkalnio gimnazijai apie naujus langus ir šiltus kabinetus kol kas belieka pasvajoti.
Laukti ministerijos malonės
Artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstoma galimybė paimti 2 mln. litų paskolą biudžetinių įstaigų renovacijai. Pasak P.Luomano, jei ją visą Savivaldybė ir atiduotų gimnazijai – naudos iš to būtų maža. Be to, anot vicemero, remonto ne mažiau reikia ir kitoms švietimo įstaigoms. “3-iojoje vidurinėje langai nekeisti nuo pastatymo, rėmai tiek supuvę, kad net atidaryti negalima”, – apie tragišką mokyklos situaciją kalbėjo vicemeras.
“Savivaldybės administracija galėtų pasirūpinti, kad mokykla bent jubiliejui būtų šiek tiek sutvarkyta”, – didelių vilčių gimnazijai gyventi gražiau nesuteikė P.Luomanas. Anot jo, vienintelė išeitis – laukti ir tikėtis, kad Finansų ministerija palaimins mokyklos renovacijos projektą. “Nebent birželį tikslinant metų biudžetą atsirastų pinigėlių ir V.Žemkalnio gimnazijai”, – tik tokią išeitį galėjo pasiūlyti vicemeras.
Miesto ūkio skyriaus Kapitalinės statybos poskyrio vyriausiasis specialistas Valentinas Kulbis apie gimnazijos renovacijos perspektyvas taip pat kalbėjo miglotai. “Praėjusiais metais prašėme Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigų, bet negavome. Šiais metais projektą vėl teiksime – gal jau gausime”, – nieko konkretaus negalėjo pažadėti V.Kulbis. Paramos iš Finansų ministerijos vyriausiasis specialistas teigė nesitikintis. “Jau Pilėnų mokyklai užbaigti lėšų nebeduoda”, – buvo skeptiškas vyriausiasis specialistas. Vis dėlto, pasak jo, jei struktūriniai fondai renovacijos projekto vis dėlto nepalaimins ir šįmet, galbūt lėšų skirs jau ir pati Savivaldybė. “Vis buvo viltis gauti pinigų iš kitur, todėl savų ir nenaudojom”, – paaiškino V.Kulbis.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
