Aukštaitijos sostinei kasmet netenkant maždaug tūkstančio gyventojų, Panevėžio savivaldybė imasi perbraižyti švietimo tinklo žemėlapį. Mokyklų tinklo pertvarkos planą ateinantiems penkeriems metams numatyta parengti iki vasario.
Per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje mokinių sumažėjo dvigubai, tačiau iš švietimo tinklo žemėlapio išnyko tik dvi bendrojo lavinimo mokyklos.
Šiuos mokslo metus 26-iose Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose, įskaičiavus ir specialiojo ugdymo, pradėjo 11 490 mokinių. Prieš dešimtmetį, kai Panevėžio valdžia, jau tuomet prakalbusi apie miesto veidą sparčiai keičiančią demografinę krizę, ėmėsi pirmosios švietimo tinklo pertvarkos, 31-oje mokykloje mokėsi 21 248 vaikai.
Per pastarąjį dešimtmetį Aukštaitijos sostinėje nebeliko darželių-mokyklų, iš švietimo tinklo žemėlapio dingo „Gabijos“ ir „Verdenės“ pagrindinės mokyklos.
Sovietmečiu statytose 1280-ies vietų mokyklos dabar mokosi anuomet neįtikėtinai mažai mokinių: „Nevėžio“ pagrindinėje – 226-i, „Aušros“ – 277, Rožyno progimnazijoje – 341, Skaistakalnio – 364. Netgi didžiausiose mieste „Vilties“, „Saulėtekio“ progimnazijose mokinių yra vos per šešis šimtus.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, pastaruosius porą metų jau stebima mokinių mažėjimo tendencija ir gimnazijose. Dar 2013-aisiais atotrūkis tarp daugiausia ir mažiausiai mokinių surinkusių gimnazijų buvo nedidelis – iki 100-o, dabar jis dvigubai didesnis. Šiuos mokslo metus J. Balčikonio gimnazijoje pradėjo 751-as gimnazistas, „Minties“ – 507.
Mažiausios yra brangiausios
R. Grilausko nuomone, Savivaldybė privalo aiškiai pasakyti, kiek bendrojo ugdymo mokyklų gali išlaikyti.
Pasak E. Kuchalskio, vertinant, kiek mokinių mokykloje mokosi, negalima taikyti sovietinių standartų, tačiau net ir pagal šių dienų higienos normas Panevėžio švietimo įstaigos – pustuštės. Specialisto teigimu, į jas tilptų, nepakenkiant nei ugdymo kokybei, nei saugumui, apie 800–900 mokinių.
Tokį būrį vaikų mokykloje mato tik vadinamosios ilgosios K. Paltaroko gimnazijos pedagogai. Tai vienintelė mieste įstaiga, ugdanti vaikus nuo pirmos iki dvyliktos klasės ir turinti 1050 mokinių.
Ką mokesčių mokėtojams reiškia pustuštės mokyklų klasės, atskleidžia elementari finansinė statistika. Vien tik mokyklų pastatų priežiūra – šildymas, komunaliniai mokesčiai, aptarnaujančio personalo atlyginimai – pernai Panevėžio biudžetui kainavo apie 5,4 mln. eurų arba vidutiniškai 394 eurai vienam mokiniui per metus.
Brangiausios, žinoma, miesto kišenei buvo mažiausiai vaikų turinčios mokyklos. Pavyzdžiui, „Nevėžio“ mokyklos vienam mokiniui išlaikyti Savivaldybei atsiėjo 769 Eur, Rožyno – 639 Eur, A. Lipniūno – 598 Eur.
Mažosios mokyklos brangiau kainuoja ne tik biudžetui. Jas dotuoti priverstos ir didesnius būrius sutraukiančios švietimo įstaigos. Mokykloms tenka 94 proc. valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų. Savivaldybėms palikta teisė pačioms paskirstyti likusius 6 proc. Ir šie pinigai išdalijami mažosioms mokykloms tam, kad jos galėtų vykdyti tai, ką privalo – užtikrinti, kad mokinys gautų, kas jam priklauso pagal ugdymo programą.
Mokinių neužtenka
Taikantis prie šiandienos demografinių tendencijų, E. Kuchalskio nuomone, mokinių mokykloje turėtų būti apie 600. Tiek užtektų, kad iš mokinio krepšelio lėšų įstaiga būtų pajėgi pati vaikus aprūpinti privalomomis mokymo reikmėmis.
Taigi, remiantis tik statistika ir skaičiuojant, kad miesto mokyklose, išskyrus specialiojo ugdymo, mokosi 10 839 vaikai, Panevėžiui užtektų 18-os mokyklų vietoj šiuo metu veikiančių 22-ų.
Ką daryti su pustuštėmis ir nemenkus pinigus miesto biudžetui kainuojančiomis švietimo įstaigomis, turės būti numatyta 2016–2020 m. pertvarkos plane.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės, plano tikslas – pagerinti visų lygių ugdymo kokybę ir efektyviau paskirstyti finansinius išteklius.
„Aš neprieštarauju, kad mažai vaikų turinčiose mokyklose ugdymo kokybė turėtų būti geresnė. Tačiau negalima neįvertinti išteklių. Kuo mažiau vaikų, tuo brangiau Savivaldybei išlaikyti mokyklos pastatą. Ar Savivaldybė pajėgi prisiimti tokią naštą?“ – teigia S. Jakštienė.
Švietimo sritį kuruojanti valdininkė vengia tiesaus atsakymo, ar pradėta pertvarka reiškia vaikų nepajėgiančių pritraukti mokyklų pabaigos pradžią.
„Kuriamas planas nereiškia, kad mokyklos bus uždaromos. Yra ir kitų būdų, pavyzdžiui, plėsti neformalųjį ugdymą, ieškoti naujų formų, kaip švietimo įstaigoms išlikti rinkoje“, – padėtį švelnina S. Jakštienė.
Apie švietimo viziją spartų vaikų mažėjimą išgyvenančiame Panevėžyje diskusijas su bendruomenėmis Savivaldybė pradės jau šią savaitę.
Vos 226 mokinius beturinčios „Nevėžio“ mokyklos pedagogai teisinasi esą vaikų nepritraukiantys dėl dešimtmetį sklandančių kalbų apie mokyklos uždarymą. U,Mikaliūno nuotr.
Atbaido kalbos apie uždarymą
Iš miesto mokyklų mažiausiu vaikų skaičiumi išsiskiriančios „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos direktorė Kristina Vorienė mano, kad tą lėmė ne tik demografinė situacija. Anot jos, mokyklos patrauklumą mažina prasta nerenovuoto pastato būklė ir jau dešimtmetį sklandančios kalbos apie gresiantį uždarymą.
„Daugelis tėvų pripažįsta, kad leistų vaikus pas mus, bet nedrįsta, nes būsime uždaryti. Tokios kalbos mokyklai labai nenaudingos“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
K. Vorienės nuomone, statistika, pagrįsta tik mokinių skaičiumi ir finansiniais ištekliais, nėra tinkamiausia formulė dėliojant švietimo tinklo pertvarką.
„Kodėl vertinami tik pliki skaičiai? O kur ugdymo rezultatai? Mokykla naujoviška, moderni, labai stipri, pasiekusi puikių ugdymo rezultatų, o kalbos apie uždarymą vis tiek tęsiasi jau dešimtmetį“, – stebisi direktorė.
Prieš penketą metų miesto politikams perbraižant mokyklų žemėlapį uždarymo išvengusi „Nevėžio“ mokykla turi viltį ir šį kartą išsilaikyti besitraukiančioje Panevėžio švietimo rinkoje. Savivaldybei įstaiga pateikė siūlymą reorganizuoti ją į užsienio kalbų mokyklą. Pasak direktorės, įstaiga orientuotųsi į sustiprintą kelių užsienio kalbų mokymą, o ateityje galėtų teikti paslaugas ne vien Panevėžiui, bet ir visai apskričiai.
Laukia vadovų pozicijos
Panevėžio mokyklų direktorių asociacijos vadovo, „Žemynos“ progimnazijos direktoriaus Romualdo Grilausko nuomone, Savivaldybė pertvarkos turėtų imtis apsisprendusi, kiek jos finansiniai pajėgumai leidžia išlaikyti bendrojo ugdymo mokyklų.
„Kuo mažiau vaikų, tikėtina, kad tuo jiems saugiau ir ugdymo kokybė geresnė. Bet Savivaldybės dabartinė finansinė padėtis aiškiai rodo, kad tiek mokyklų ji nepajėgi išlaikyti“, – įvertino R. Grilauskas.
Jis pritaria Švietimo skyriaus skaičiavimams, kad optimali mokykla – turinti 550–600 vaikų. Pasak direktoriaus, tiek mokinių turinčiai švietimo įstaigai krepšelio lėšų pakanka ugdymo procesui užtikrinti.
„Netiesa, kad 200–300 mokinių turinčios mokyklos išsiverčia iš krepšelio lėšų. Aš neišgyvenčiau. „Žemynoje“ 554 mokiniai, bet mes irgi gauname dotaciją iš tų Savivaldybės perskirstomų 6 proc. Kas kalba kitaip, tegul įrodo, nes tikrai netiesa“, – pabrėžia R. Grilauskas.
Tačiau, anot jo, pasiryžusi sumažinti mokyklų Savivaldybė turi žinoti, ką darys su likusiais tuščiais pastatais. Prieš dvejus metus uždarytos „Verdenės“ pagrindinės, tuomet turėjusios apie 500 vaikų, pastatas dabar atrodo taip, tarsi stovėtų negyvenamame mieste. Grafičių mėgėjų išmargintos sienos, surūdiję ir kiauri lietaus latakai, išdaužyti ne tik pirmo, bet ir trečio aukšto langai. Savivaldybė jį įtraukusi į parduodamų objektų sąrašą, tačiau per porą metų nėra nei žemės sklypas suformuotas, nei kaina apskaičiuota.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
