Daugiau kaip dešimtmetį su JAV ambasada bendraujančią Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą šiemet pasiekė ypatinga Gynybinio bendradarbiavimo štabo kariškių siunta.
Atvežė keturiais konteineriais
Praėjusią savaitę į Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos kiemą vienas po kito suko vilkikai, tempdami 6 ir 12 metrų ilgio konteinerius. Jų buvo keturi ir visi pilni JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo dovanų šios įstaigos bendruomenei.
Mokyklos darbuotojams ir jų talkininkams teko gerokai paplušėti, kol iškrovė stalus, lovas, spintas ir kitokius baldus, taip pat mokymo priemones, čiužinius.
Paskutiniame konteineryje buvo ypatinga dovana – bendruomenei skirtas mikroautobusas.
Kaip teigia mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, transporto priemonė jau seniai buvo reikalinga. Pagaliau bendruomenė turės devynių vietų mikroautobusą vaikams vežti.
Iki šiol tam buvo naudojami du mokyklos turimi lengvieji automobiliai, bet į juos niekaip netilpdavo visi keliauti norintys mokiniai. Kildavo problemų, kai reikėdavo daugiau vaikų atvežti į individualias pamokas.
Seniai su panevėžiečiais bendraujantys amerikiečiai kariškiai žinojo, ko šios mokyklos bendruomenei labiausiai reikia. Atvežti daiktai surinkti iš Italijoje esančių armijos dalinių.
Atnaujins miegamuosius
Tai ne pirmoji JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo kariškių surinkta labdaros siunta. Baldų, mokymo priemonių, kompiuterių ir kitokių vertingų dovanų mokykla buvo gavusi ir anksčiau.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje dabar mokosi šešiasdešimt klausos negalią turinčių mokinių iš įvairių šalies miestų ir rajonų.
35 vaikai gyvena tame pačiame pastate kaip ir mokykla esančiame bendrabutyje. D. Kriščiūnienė sako, kad čia įsikūrusiems moksleiviams stengiamasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas.
Dabar, gavus naujų patogių lovų ir čiužinių, bus atnaujinti bendrabučio miegamieji.
„Dar kraunamas iš konteinerių lovas vaikai apžiūrėjo ir džiaugėsi, kad jos plačios, tvirtos ir tiks ne tik miegoti, bet ir pašokinėti“, – šypsosi mokyklos direktorė.
Ji teigia, kad negavus tokios svarios paramos padėtis būtų daug liūdnesnė. Daugiau kaip prieš dvidešimt metų įsteigtos mokyklos bendruomenė nuolat ieško papildomo finansavimo šaltinio.
Kuriami projektai, paramos dairomasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – JAV, Švedijoje, Vokietijoje ir kitur.
Aktyvi projektinė veikla davė gerų rezultatų. Padedant rėmėjams buvo atnaujinta kompiuterių klasė, biblioteka-skaitykla, valgykla, bendrabutis, mokykloje įrengtos modernios klasės ir kabinetai, lauke – krepšinio aikštelė.
Pastatė trečią aukštą
D Kriščiūnienė pasakoja, kad ryšiai su Jungtinių Amerikos Valstijų gynybinio bendradarbiavimo štabu užmegzti per JAV ambasadą Lietuvoje.
Pastaroji viena pirmųjų ištiesė pagalbos ranką Panevėžio klausos negalią turinčių mokinių bendruomenei.
JAV ambasados atstovai dažnai lankėsi Panevėžyje. Mokykloje svečiavosi visi Lietuvoje dirbę ambasadoriai. Bendruomenė tikisi sulaukti ir dabar JAV Lietuvoje atstovaujančios Deboros A. Makarti.
Pirmą kartą gynybinio bendradarbiavimo štabo atstovai mokykloje lankėsi, kai ji buvo ką tik perkelta į buvusio vaikų darželio patalpas. Matydami, kiek reikia įdėti, kad namai, kuriuose mokosi ir gyvena klausos negalią turintieji, būtų jaukūs ir patogūs, JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo atstovai patalpoms atnaujinti rengėsi skirti didžiules lėšas.
Sename name įkurtai Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinei mokyklai, gavus lėšų, buvo rengtasi statyti naujas, modernias patalpas.
Tačiau tais metais rugsėjo 11-ąją JAV sukrėtęs teroro aktas sustabdė labdaringą šalies veiklą. Daugelio labdaros akcijų buvo atsisakyta, kitos – gerokai sumažintos.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla iš remiamųjų sąrašo nebuvo išbraukta, bet numatyta skirti suma buvo kur kas menkesnė. Tačiau ir ji mokyklai buvo labai naudinga.
2004 metais JAV Gynybinio bendradarbiavimo štabo lėšomis buvo pastatytas trečias mokyklos aukštas, jame įrengta erdvi mankštos salė, konferencijų salė su modernia aparatūra, persirengimo kambariai, dušai, klasės, kabinetai.
2007 metais iš Europos struktūrinių fondų gautas finansavimas mokyklos renovacijai. Įstaigą praturtina iš Švedijos ir Vokietijos gaunama parama.
Į trečią dešimtmetį
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė pernai iškilmingai minėjo dvidešimtmetį. Per įstaigos gyvavimo metus įvyko ne viena reikšminga akcija, įgyvendintas ne vienas projektas.
Pradžia buvo, kai 1993 metais kunigas Petras Kavaliauskas Marijonų vienuolynui priklausančiame pastate įsteigė katalikiškąją kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą. D. Kriščiūnienę mokyklai vadovauja jau daugiau kaip 15 metų.
Per tą laiką užmegzti ryšiai su Jordanijos, Čekijos, Lenkijos, Afrikos valstybės Kenijos kurčiųjų bendruomenėmis, su Turkija, Bulgarija, Portugalija dalyvauta Europos mokyklų partnerystės programoje.
Direktorė džiaugiasi, kad mokykla daugeliui tapo tarsi namais, kad per šventes į ją atvyksta buvę mokiniai ir nori bendrauti, domisi naujienomis. Apsilanko ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose gyvenantieji.
Individualūs užsiėmimai
Šiųmetės JAV gynybinio bendradarbiavimo štabo dovanos kol kas sukrautos sandėliuose. Netrukus nauji baldai – stalai, suolai, kėdės, spintos – bus sustatyti klasėse ir kabinetuose.
Gautas mikroautobusas pradės vežioti mokinius į individualias pamokas, parveš juos namo.
Mokykloje papildomus užsiėmimus lanko ir visai maži, ir vyresni vaikai, jie atsivežami iš įvairių rajonų.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla globoja praėjusių metų pavasarį didelę bėdą patyrusią Biržų rajone gyvenančią kurčiųjų šeimą.
Tuomet sudegė jaunos kurčiųjų šeimos namai – žmonės negalėjo išsikviesti pagalbos, nes SMS žinutėmis to padaryti negalima. Sudegus namams į patalpas, kurias šeima išsinuomojo, panevėžiečiai vežė baldų, patalynės, kitų buičiai reikalingų daiktų.
Pradėta mokyti abu kurčiųjų tėvų vaikus, taip pat turinčius klausos negalią.
„Nors vaikai dar maži, atsivežame juos ir mokome suprasti žodžius iš lūpų, gestų kalbos. Atėjus laikui vaikai pradės lankyti mokyklą“, – sako direktorė.
Ji teigia, jog labai svarbu, kad klausos negalią turintis žmogus galėtų bendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su sveikaisiais. Todėl juos mokoma ir gestų kalbos, ir gebėjimo suprasti žodžius iš lūpų.
Daugelis vaikų jau puikiai supranta, kas sakoma, ir nežinantieji, kad bendrauja su negirdinčiuoju, to nė neįtaria.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
