Laikas į pensiją
Mokytojai vėl skęsta gėlių jūroje. Šiandien, Tarptautinę mokytojų dieną, jiems tikriausiai sunkiai kils ranka raityti dvejetą. Nuolatos apsupti mokinių pedagogai tikina neturintys laiko senti ir ilsėtis.
Vis dėlto švenčiantys pedagogai niūriai konstatuoja: ne tik visuomenėje, bet ir mokykloje vartotojiškos nuostatos jau yra svarbesnės už moralines vertybes.
Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis juokauja, kad pagal Japonijos švietimo sistemą jam, turinčiam jau 22 pedagoginio stažo metus, jau reikėtų į pensiją eiti. Direktorius už tokią sistemą kelia abi rankas.
„Mokytojas turi būti ir policininku, ir gydytoju, ir psichologu. Įtampa jo darbe – didžiulė“, – savo nuostatą pagrindė S.Ambrazaitis. Vis dėlto mokykla – savotiškas jaunystės eliksyras. Kasdien jaunų žmonių būryje – geriausias vaistas nuo senatvinio marazmo. „Senam čia neįmanoma būti. Tik tuos rugsėjus skaičiuoji ir jų kasmet vis daugiau“, –paradoksu juokdamasis stebėjosi S.Ambrazaitis.
Daugiau nei dvidešimtmetį mokykloje dirbantis direktorius tarp buvusių ir dabartinių mokinių didžiulio skirtumo nemato. Pasak jo, vaikai visais laikais krėtė išdaigas, visais laikais ir krės.
Įsimylėjo mokinys
Skaistakalnio mokyklos pedagogai, prakalbus apie jų pačių krėstas šunybes, nustebino atvirumu. Direktorius prisipažino buvęs gana pasiutęs mokinys: ir draudžiamus ilgus plaukus nešiojo, ir mokytojui į motociklo priekabą akmenų yra prikrovęs. „Atvažiuodavo mokytojas „emkos“ motociklu, tokiu su priekaba, į mokyklą. Kartą su bendraklasiais prikrovėme į tą priekabą didelių akmenų ir uždengėme. Ateina mokytojas, bando užkurti – motociklas gęsta. Galų gale užkūrė, bet nevažiuoja. Tik tada pamatė, kad akmenų prikrauta“, – apie savo išdaigas „Sekundei“ pasakojo S.Ambrazaitis.
Klausydamasi direktoriaus prisipažinimo Skaistakalnio pagrindinės mokyklos lituanistė Aldona Talalienė taip pat prisiminė, kaip su klase miškelyje šventė 50 dienų iki egzaminų sukaktį. „Bet tik vienas butelis vyno tebuvo šešiolikai žmonių. Aš tikrai negerdavau nė lašo“, – tikina pedagogė.
Tačiau mokytojai išlikę ypač ryškūs prisiminimai iš pirmųjų darbo metų. Tuomet ji, 24 metų mokytoja, nė nesuprato apie penkiolikmečio mokinio jai jaučiamą simpatiją, kol apie tai užsiminė direktoriaus pavaduotoja. Pasirodo, jaunuolis pavaduotojos išdrįso paprašyti savo mylimos mokytojos telefono numerio.
Plačiau skaitykite spalio 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. M.Karkos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos D.Užusienienės mokiniai vienbalsiai tvirtina, kad užaugę ir jie bus mokytojais.
