Vasarą moksleiviai ieškosi darbo, tačiau pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Darbdaviai jų kratosi dėl įvairiausių priežasčių – neturi patirties, taikomi tam tikri apribojimai įdarbinti ir panašiai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūloma lengvata turėtų padidinti moksleivių galimybę įsidarbinti. U. Mikaliūno nuotr.
Besidominčiųjų netrūksta
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Jei būtų pritarta siūlymui, „Sodrai“ būtų mokamos tik ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimo įmokos. Tokiu būdu tikimasi paskatinti darbdavius priimti moksleivius padirbėti. Patvirtinus tokią lengvatą, dirbančio asmens, kuriam mokama minimali mėnesinė alga, darbo vietos kaina sumažėtų 95,22 euro.
Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, sunku pasakyti, ar darbdaviams siūloma lengvata pagelbėtų įsidarbinti moksleiviams. Tam reikėtų analizės. Vis dėlto, jo manymu, tam tikra paskata turėtų būti.
Šiemet Darbo biržoje moksleivių registravosi panašiai kaip ir pernai. Įdarbinta irgi maždaug tiek pat. Pasak direktoriaus, intensyviausiai moksleiviai Darbo biržoje registravosi 2012–2013 metais, o pernai ir šiemet – mažiau.
Besidominčiųjų darbu vasarą buvo daug. Tiesa, daugiausia skambino ne patys paaugliai, bet jų tėvai. Dažniausiai moksleiviams pasiūlyta dirbti viešuosius darbus, bet tų darbo vietų nėra itin daug.
Pasak V. Trofimovo, Panevėžys neturėjo specialios viešųjų darbų programos, skirtos būtent jaunimui. O Rokiškyje tokia buvo. Direktoriaus teigimu, apskritai kasmet stebima vis didesnė kvalifikuotos darbo jėgos paklausa – turinčios darbo įgūdžių, tam tikrą išsilavinimą. Tad 18–19 metų jaunuoliai paprastai nepatenka į šią kategoriją.
Be moksleivių būtų sunku
Panevėžio miškų urėdijos medelyno viršininkas Egidijus Kaluina mano, kad lengvata būtų didelė paskata verslui įdarbinant moksleivius. Medelynas šiemet yra įdarbinęs daug moksleivių. Pasak E. Kaluinos, šiais metais buvo palankios sąlygos augti piktžolėms, tad reikėjo darbo rankų ravėjimui. Todėl medelynas buvo priverstas pasitelkti į pagalbą moksleivius, kitaip būtų neišsivertę.
Šiuo metu medelyne dirba daugiau nei 20 moksleivių nuo 16 iki 18 metų, o per visą vasarą jų buvo daugiau kaip keturios dešimtys. Nauji darbuotojai laikinam darbui nebepriimami, o nuo rugpjūčio 15 dienos bus pradėta atleisti dabar laikinai dirbantieji. Pasak E. Kaluinos, medelyne darbuojasi maždaug pusė vaikinų, pusė merginų. Vieni padirba dieną kitą ir to užtenka, kiti užsibūna ilgiau.
„Kas nėra pratęs, įsivaizduoja, kad šis darbas – kaip padėti sode, tačiau tai toli gražu ne tas pats“, – teigia E. Kaluina.
Dirbti pradedama nuo šešių ryto ir dirbama iki 15 valandos. Ravėti tenka ir tvyrant karščiui, ir lynojant. Tad darbas nėra lengvas. Kiek uždirbsi, priklauso nuo paties pastangų. Kai kas per savaitę uždirba ir 80, ir 120 ar net 140 eurų, o kai kas gauna gerokai mažiau. Viskas priklauso nuo to, kiek padaroma.
E. Kaluinos tvirtinimu, nors medelynas turi nemažai rūpesčių įdarbindamas moksleivius, tačiau vaikai per vasarą užsidirba. Be to, išvysta, kas yra darbas.
„Geriau mokysiuosi, negu taip ateityje dirbsiu“, – ne kartą iš jaunuolių girdėjo E. Kaluina.
Tam tikra paskata
UAB „Žaliasis žiogas“ vadovė Birutė Sargūnienė sako, kad vasaros pradžioje pas juos ėjo daug jaunuolių, tačiau kavinė labiau linkusi įdarbinti žmones, turinčius specialybę, patirties. Buvo besikreipiančių būsimų dvyliktokų ir studentų, mokančių kalbų, bendraujančių, tačiau, bendrovės direktorės teigimu, geriau įdarbinti žmogų, baigusį tam tikrus mokslus, turintį sanitarijos, serviravimo žinių ir pan. Pagalbinių darbų, kuriems nereikėtų išsilavinimo, kavinėje praktiškai nėra.
Direktorės manymu, verslininkus lengvata turėtų paskatinti įdarbinti jaunuolius.
„Tikrai paskatintų. Visi tokie pokyčiai duoda šiek tiek naudos. Smulkiajam verslui tokia parama svarbi. Bet koks jaunų specialistų rėmimas gerai“, – mano B. Sargūnienė.
Ūkininkė Milda Mikelionienė sako, kad ūkyje dirbantys jaunuoliai turi paslaugų kvitus, tad tokia pataisa nebūtų aktuali, tačiau įdarbinantiesiems kitaip lengvata būtų naudinga.
„Nekvalifikuoto darbo paklausa buvo ir bus. Nėra taip, kad nereikėtų pagalbinių darbininkų“, – ūkininkė mano, kad nekvalifikuotam jaunimui visada atsiras tam tikro darbo.
M. Mikelionienės teigimu, jaunimas nori dirbti ir šiemet ūkyje jų nemažai padirbėjo. Tiesa, laikinųjų darbuotojų pasitaiko įvairių. Pasak ūkininkės, maždaug du trečdaliai padirbėja dieną dvi, o trečdalis užsibūna ilgiau.
Sudėtingesnis įdarbinimas
- Norintis dirbti 16–18 metų jaunuolis darbdaviui turi pateikti gydytojo išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar leidžiama dirbti.
- 14–16 metų paauglių įdarbinimo tvarka griežtesnė. Darbdavys turi pateikti vienam iš vaiko tėvų ir gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą, o mokslo metų laikotarpiu – ir mokyklai, kurioje vaikas mokosi.
- Norintis dirbti vaikas darbdaviui turi pateikti vieno iš tėvų raštišką sutikimą, gydytojo pažymą su išvada apie sveikatą ir tinkamumą dirbti darbo sutartyje numatytus konkrečius darbus, gimimo liudijimo kopiją, o mokslo metų laikotarpiu – mokyklos, kurioje mokosi, raštišką sutikimą.
- „Sodros“ skaičiavimais, šiuo metu dirba apie 2 200 jaunuolių iki 18 metų.
- Nuo metų pradžios iki liepos 30 d. Lietuvos darbo biržoje buvo įregistruota 1,3 tūkst. darbo ieškančių moksleivių iki 18 metų, iš jų buvo įdarbinti mažiau nei pusė – 38,5 proc.
- Pernai tokių darbo ieškančių jaunuolių registruota perpus mažiau – apie 0,7 tūkst., iš jų buvo įdarbinti 0,6 tūkst.
- Šiuo metu Lietuvos darbo biržos duomenų banke skelbiama 230 laisvų darbo vietų pasiūlymų moksleiviams ar studentams. Daugiausia didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Dažniausiai siūloma dirbti padavėju, apklausų atlikėju, pagalbiniu darbininku.
Daiva SAVICKIENĖ
