Nors iki atostogų liko dar kelios savaitės, jaunuoliai jau šturmuoja Darbo biržą. Daugelis tikisi gauti bet kokį darbą, tačiau nepilnamečiams tai itin sudėtinga.
Nors Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio skyriaus prezidentui Tomui Bilevičiui tik penkiolika, jis tikisi šią vasarą šiek tiek užsidirbti ir įgyti darbo patirties. U. Mikaliūno nuotr.
Nenori sėdėti tėvams ant sprando
Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio skyriaus prezidento Tomo Bilevičiaus teigimu, daugiau kaip pusė visų mokinių, ypač vyresniųjų klasių, per vasarą norėtų padirbėti ir bent kiek užsidirbti pinigų naujiems drabužiams, pramogoms ar kitiems dalykams. Tačiau tik nedaugeliui pavyksta rasti darbą, neretai net nelegalų.
„Moksleiviai nori dirbti ir užsidirbti, kad bent per vasarą netektų tėvams ant sprando sėdėti. Tačiau didžiausia problema, bent jau mūsų mieste, ta, kad darbdaviai vengia nepilnamečių dėl tam tikrų reikalavimų ir apribojimų. Todėl didžiausia tikimybė rasti darbą tik per pažįstamus. Ir neretai tai būna nelegalus ir fiziškai nelengvas darbas“, – savo patirtimi dalijosi T. Bilevičius.
Nors pačiam Tomui tik penkiolika, jis jau trečia vasara ieškosi darbo. Tiesa, iki šiol paieškos buvo bevaisės, tačiau šiemet labai tikisi, kad pasiseks. Jau turi du darbo pasiūlymus ir atsakingai rengiasi pirmam pokalbiui su darbdaviais.
„Esu veiklus, stengiuosi visur, kur tik įmanoma, dalyvauti, visa tai surašiau ir savo gyvenimo aprašyme. Be to, prisegsiu diplomus ir įvairius apdovanojimus, padėkas. Manau, darbdaviai tai įvertins, be to, visa tai leidžia susidaryti bendrą įspūdį apie žmogų“, – mano moksleivis.
Abu darbo pasiūlymus Tomas rado per Darbo biržą. Ilgai galvoti, kurį pasirinkti, jam neteko, nes abu tokie patys – dirbti vaikų vasaros stovykloje vadovu. Nors atlyginimas nėra didelis, anot vaikino, ne tai svarbiausia.
„Atlyginimas svarbu, bet jauni žmonės nelabai ir tikisi didesnio nei minimalaus užmokesčio. Bent jau man svarbiau yra patirtis. Manau, dirbant atostogos gali būti daug turiningesnės, nei visą vasarą dykaduoniaujant“, – įsitikinęs T. Bilevičius.
Pageidauja pilnamečių
Panevėžio teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vyriausioji specialistė Vilanda Gustaitė teigia, kad gegužės pabaiga ir birželio pradžia jiems – pats darbymetis. Moksleiviai ir studentai tiesiog užplūdo Jaunimo darbo centrą, norėdami vasarą užsidirbti savoms išlaidoms ir bent kiek būti nepriklausomi nuo tėvų.
Tačiau darbo pasiūlymų nėra itin daug, ypač sudėtinga darbą rasti nepilnamečiams. Dažniausiai jiems siūloma platinti lankstinukus, nešioti reklamas, rengti pristatymus ar degustacijas. Toks darbas trunka vos kelias valandas per savaitę, todėl ir užmokestis nedidelis.
Sulaukusiesiems 18-os metų tikimybė rasti darbą vasarą gerokai išauga: jiems siūloma dirbti prekybos centruose, pavyzdžiui, klijuoti etiketes, stumdyti vežimėlius ar atlikti kitus pagalbinius darbus. Pilnamečiai gali įsidarbinti kavinėse ar restoranuose padavėjais ar barmenais, gali prekiauti turguje, dirbti pagalbinius žemės ūkio darbus ar pagelbėti statybose.
Panevėžio darbo biržoje darbdaviai pilnamečiams moksleiviams ar studentams įregistravo septynias laisvas darbo vietas, o nepilnamečiams tik vieną – platinti lankstinukus.
„Kasdien į Jaunimo darbo centrą ateina po keliasdešimt moksleivių ir studentų. Daugelis jų jau pilnamečiai, taip pat labai daug 16–18 metų, o jaunesnių tik vienetai, patys vaikai supranta, kad jų galimybės įsidarbinti dėl amžiaus itin ribotos. Pavyzdžiui, šešiolikamečiai kavinėse negali dirbti nei barmenais, nei padavėjais, jeigu tenka pilstyti alkoholį, be to, kavinės ir restoranai dirba iki vėlumos, o nepilnamečiams vakarais ir naktimis dirbti draudžiama. Tad darbdaviai dažniausiai pageidauja pilnamečių“, – „Sekundei“ teigė V. Gustaitė.
Dirbs bet ką
Jaunimo darbo centro skyriaus vyriausioji specialistė atkreipė dėmesį, kad sezoninių darbų pasiūla Panevėžyje, palyginti su kitais miestais, itin menka. Todėl nemažai jaunuolių domisi galimybe vasarą padirbėti pajūryje. Dažniausiai čia siūlomas padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, ledų ar suvenyrų prekiautojų darbas.
„Panevėžyje situacija tokia, kad tik maždaug 15–20 proc. į mus besikreipiančių jaunuolių randa darbą per vasaros sezoną. Jau daug metų viena iš galimybių padirbėti – pajūrio kurortai. Tiesa, jaunuolius įspėjame, kad jie gerai apgalvotų, kiek laiko dirbs – visą vasarą ar tik mėnesį, mat gana dažna situacija, kai jie po mėnesio pareiškia labai pavargę ir norintys atostogauti. Čia nėra nieko blogo, bet darbdavį apie tai įspėti būtina, kad šis neprarastų pasitikėjimo jaunimu“, – patarė specialistė.
Kaip pabrėžė V. Gustaitė, į Jaunimo darbo centrą dažniausiai ateina motyvuoti ir rimtai nusiteikę darbo ieškoti jaunuoliai. Tiesa, kai kurie moksleiviai pageidauja dirbti tam tikroje srityje.
Pavyzdžiui, visai neseniai moksleivė teiravosi, ar nėra laisvų darbo vietų finansų srityje, mat baigusi mokyklą ji norėtų studijuoti būtent tą dalyką, tad darbas būtų puiki praktika. Tačiau tokių pasiūlymų praktiškai nebūna, merginai buvo pasiūlyta darbo finansų srityje ieškoti per pažįstamus.
„Dauguma supranta, kad darbo pasiūla jaunimui itin menka, todėl yra pasiryžę dirbti bet kokį darbą. Visada raginame jaunuolius darbo ieškotis ir savarankiškai, pasiklausinėti tėvų ir pažįstamų, nes daugelis darbdavių pirmiausia linkę įdarbinti savo darbuotojų vaikus, o ir ne visada skelbia apie laisvas darbo vietas. Tačiau net ir nepavykus įsidarbinti nereikėtų nusiminti, nes jau pats darbo paieškos procesas yra naudingas, padedantis susipažinti su darbo aplinka ir netgi pagelbėja jaunam žmogui susivokti, kokią profesiją pasirinkti“, – mano V. Gustaitė.
Lina DRANSEIKAITĖ
