Daug jaunų žmonių mano, kad studijos užsienyje ne tik suteikia kokybiškesnį išsilavinimą, naudingos patirties, bet ir atveria platesnes karjeros galimybes. Būtent taip savo apsisprendimą mokytis viename iš geriausių Anglijos universitetų Kembridže grindžia inžinerijos studentas Tomas Čerškus.
Veiklos netrūksta
Baigęs pirmuosius mokslo metus, vaikinas sako, kad šios studijos suteiks jam galimybę žinoti viską, kas susiję su technologijomis.
„Mano kursas skiriasi nuo inžinerijos kursų kituose universitetuose. Mes pirmus dvejus metus mokomės viską: elektroniką, mechaniką, termodinamiką, medžiagų mokslą, kai kitur galima rinktis tik vieną dalyką. Bet tai reiškia, kad reikia mokytis kelis kartus daugiau. Ir metais ilgiau“, – „Sekundei“ pasakojo vaikinas.
Tiems, kurie dvejoja, ar stoti į Anglijos universitetus dėl didelio mokesčio už mokslą, Tomas pataria pernelyg nesinervinti. Visada galima pasiimti paskolą studijoms, kurios sąlygas vaikinas vertina labai palankiai.
„Kai baigsiu universitetą ir pradėsiu dirbti, per metus reikės mokėt 9 proc. to, ką uždirbsiu daugiau nei 21 000 svarų ir, jei neišsimokėsiu per 25 metus, paskola bus nurašyta“,- kalbėjo studentas.
Kembridžo universitetas Tomui duoda ne tik kokybiškas bei įdomias paskaitas, bet ir galimybę priklausyti įvairioms universitetinėms organizacijoms, dalyvauti su jo specialybe susijusiuose projektuose.
Vienas iš jų yra nedidelio povandeninio laivo, kuris turi atlikti įvairias misijas be žmogaus įsikišimo, konstravimas.
„Antras projektas labai panašus, bet susijęs ne su vandeniu, o su oru. Konstruojame skraidančias mašinas, kurios taip pat turi vykdyti įvairias misijas automatiškai. Rugsėjį važiuosime į varžybas Prancūzijoje ir pristatysime savo darbą,“ – apie universiteto planus pasakoja studentas.
Vaikinas priduria, kad studijos išpildė visus jo lūkesčius ir dar daugiau.
„Nesitikėjau, kad universitetas skirs tiek daug dėmesio kiekvienam studentui. Atvykęs čia susipažinau su daug žmonių, kuriems patinka tie patys dalykai kaip ir man. Su jais bei padedamam universiteto atsirado galimybės daryti tai, apie ką namuose galėjau tik pasvajoti“, – pabrėžė Tomas.
Pastangos nenuėjo veltui
Norint įstoti į prestižinį universitetą, buvusiam Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientui reikėjo puikiai išlaikyti baigiamuosius egzaminus (fiziką, matematiką ir chemiją arba informatiką 95 proc. bei anglų kalbą 85 proc.).
Tomas sako, kad pastangų reikėjo nemažai, bet jos nebuvo bergždžios. Mokytis svetimoje šalyje jam patinka ir dėl savo apsisprendimo jis nesigaili.
„Minčių grįžti nekyla. Šią vasarą pradėjau praktiką vienoje įmonėje ir patirtis joje tik sustiprina norą pasilikti. Manau, kad pasirinkau puikiai“, – teigė jis.
Netinkamas pasirinkimas
Tačiau ne visi abiturientai, išvykę mokytis į užsienį, gauna tai, ko tikėjosi. Tai patvirtina Rūtos Vaznonytės, studijavusios Birmingemo universitete televizinę žurnalistiką – darbą su filmavimo įranga ir duomenų apdorojimą kompiuteriu, – patirtis.
Rūta kaip ir Tomas rinkosi studijas svetimoje šalyje, nes manė, kad jos suteiks didesnes saviraiškos galimybes. Mergina jau seniai buvo nusprendusi, kad Lietuvoje mokslų netęs, ir stoti į gimtosios šalies aukštąsias mokyklas net nebandė.
Prasidėjus mokslo metams Rūta pastebėjo, kad paskaitos universitete nuobodžios ir daugelį dalykų ji jau ir taip žino.
„Kadangi būdama Lietuvoje nemažai rašiau, įstojusi mokytis supratau, kad švaistau savo laiką studijuodama dalykus, kuriuos jau seniai žinau. Paskaitos nuobodžios, o naudingų įgūdžių gavau labai nedaug: išmokau dirbti skirtingomis kameromis ir patobulinau gebėjimą montuoti vaizdo medžiagą“,- pasakojo mergina.
Studentė sako suvokusi, kad tokie mokslai jos netenkina ir pati žurnalistikos sfera nebepatinkanti. Mergina, dar kartą pasvėrusi savo galimybes ir tai, kad ne visas jas išnaudoja, nusprendė nutraukti studijas.
Paklausta, ar tėvai tokiam jos pasirinkimui pritarė, Rūta sako sulaukusi palaikymo ir supratimo. „Mama ir tėtis, supratę, už ką moku 8200 svarų per metus, ne itin priešinosi mano sprendimui. Nes, jei jau mokėti tokius žvėriškus pinigus, tai bent už tai, kam tikrai jauti aistrą ir nori daryti visą likusį gyvenimą“,- pabrėžė R. Vaznonytė
Patirtis vis dėlto naudinga
Dėl palikto universiteto mergina pernelyg nesijaudina, nes praleisti vieneri metai Anglijoje įrodė, kad šioje šalyje labiau vertinama turima darbo patirtis nei išsilavinimas. Dar prieš studijas pradėjusi dirbti Rūta ir toliau save išlaiko ir sako, kad minčių grįžti mokytis į Lietuvą jai nebuvo kilę.
Šiais metais ji stojo antrą kartą ir rinkosi senovės istorijos, archeologijos ir kompiuterinio mokslo studijų programą tikėdamasi, kad šį kartą atsidurs jai tinkančioje ir patinkančioje srityje.
Savo patirtį mergina vertina teigiamai: „Žinau, kad bus nelengva grįžti į studijų ritmą. Išmokau daug naudingų pamokų, kad ne visada tai, ko nori, ateina iš karto.“
Justina MACIŪNAITĖ
