Normos pakito
Neabejojama, jog televizorių ekranuose ar žurnaluose matomi
seksualūs, provokuojamai ir iššaukiamai besielgiantys žvaigždūnai daro didžiulę
įtaką paaugliams. Autoriteto tarp bendraamžių siekiantys nepilnamečiai savo
dievukų išvaizdą ir elgesį mėgdžioja ne tik laisvalaikiu, bet ir mokyklose.
Pedagogai pripažįsta, jog neretai savito stiliaus ieškantys mokiniai peržengia
padorumo ribas. Tačiau siekti visus suvienodinti pagal vieną kurpalį esą būtų
beviltiška. Tenka taikstytis, kad net uniformos nepajėgia išstumti originalaus
ir pramuštgalviško nepilnamečių stiliaus. Aršesnė mokytojų ir mokinių kova
prasideda tik tuomet, kai pastarųjų išvaizda ima šokiruoti.
Velžio gimnazijos socialinė pedagogė Kristina Žaltauskienė
patvirtino, kad tai, kas prieš dešimt-
metį šokiravo, šiandien mokykloje yra
normalu. Jau šeštokės dažosi plaukus, lakuojasi nagus, išbando blakstienų tušą
ir lūpų dažus, nešioja trumpus sijonėlius, avi aukštakulnius ar kerzinius batus.
Tačiau riba tarp „padoru“, „tinkama“ ir „nepadoru“, „netinkama“ yra labai trapi.
Būtent todėl Velžio gimnazijoje įvestos uniformos.
„Nuo šių metų mokinių reikalaujame dėvėti uniformas, tiksliau,
dalį aprangos – visiems būtina vilkėti juodą švarką. Prašome, kad mergaitės
rengtųsi tamsius, neiššaukiamus sijonus, berniukai – juodas kelnes. Įvedus
uniformą pirmiausia išnyko ryškūs socialiniai skirtumai. Žinoma, turtingesnių
tėvų vaikai gali pasipuikuoti madingesniais batais ar kelnėmis, bet bendra
išvaizda taip ryškiai neišsiskiria“, – sakė pašnekovė.
Savitus atstumia
Devynerius metus pedagoginį darbą dirbanti K.Žaltauskienė
neslėpė, jog gimnazijoje kartkartėmis atsiranda labai savo išvaizda norinčių
išsiskirti moksleivių. Keisčiausia, kad tokius vaikus įprastai ignoruoja ir
bendraamžiai.
„Dažniausiai savo išvaizda išsiskiriantis mokinys turi tam
tikrų psichologinių problemų. Pavyzdžiui, jaučia dėmesio trūkumą, prieštarauja
visuomenės normoms, nepritampa, jaučiasi vienišas. Pas mus mokėsi vaikinas,
kuris rengėsi, nagus lakavo juodai, nešiojo metalo grandines. Dėl išvaizdos ir
charakterio savitumo jis tiesiog buvo nemėgstamas, bendraamžiai atstūmė, jis
niekur nepritapo“, – pasakojo socialinė pedagogė.
Pašnekovė patvirtino, kad noras išsiskirti išvaizda ima ryškėti
7–8 klasėse. Didžiausią įtaką mokiniams daro televizijos ar žurnalų liaupsinamos
žvaigždės.
„Su paauglyste ateina noras atrodyti gundomai, iššaukiamai. Po
vasaros atostogų jaunos mergaitės ateina plikais pilvais, iš bambų kyšančiais
auskarais, trumpais sijonukais, giliomis iškirptėmis. Mokinukės mato, kaip
atrodo žvaigždės žurnaluose, ir laiko jas idealiomis. Prasideda alinamos bado
dietos, aktualios tampa svorio temos. Su berniukais yra kiek kitaip. Buvo kartą
tarp vaikinukų paplitusi mada pamokose sėdėti su džemperiu užsidėjus gobtuvą.
Tai buvo „lygis“, kurį, laimei, jau baigiam išgyvendinti. Keista, kad, mokinių
supratimu, normalu yra viskas, ką matome žurnaluose, televizijoje. O tikrasis
savitumas, originalumas nėra toleruojamas“, – kalbėjo K.Žaltauskienė.
Veikia aplinka
Socialinės pedagogės teigimu, vaiko išvaizdos nereikėtų
tapatinti su chuliganišku elgesiu. Jei mokinys nori išsiskirti apranga, jis
nebūtinai ims rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotikus. Vis dėlto stiliaus pojūtį
mokiniai atsineša iš savo laisvalaikio aplinkos, namų.
„Sunku būtų pasakyti, ar miesto, ar kaimo vaikai labiau linksta
savo išvaizda eksperimentuoti. Kaimo vaikučiai gal tiesiog mažiau kitų
saviraiškos būdų turi. Juk kai nėra tam tikrų vertybių, pomėgių, išvaizda, kūnas
tampa svarbiausia. Kad vaikas susidūrė su tam tikromis problemomis, pastebima
greit – mokinys nebenori eiti į mokyklą, dažnai verkia, blogai mokosi, ima
prieštarauti, nori tam tikrą sistemą sugriauti. Tuomet patys tėvai atveda ir
klausia, ką daryti. Tam, kad mokinys atrastų savo stilių, nenorėtų apranga
šokiruoti, reikia keisti kone visą jo aplinką. O tai nėra lengva“, – sakė
K.Žaltauskienė.
Pašnekovė pabrėžė, jog gimnazijos pedagogai netoleruoja
šokiruojančios, akį rėžiančios mokinių aprangos. Tačiau sugrįžti į sovietinius
laikus, kai visi mokiniai vaikščiojo visiškai vienodai apsirengę, taip pat
nesiekiama.
„Geriausia su mokiniais kalbėti, paaiškinti, kas yra gražu
mokykloje, o kas tinka tik šventei. Nemanau, kad dar po dešimties metų mokyklose
matysim vien tik originaliai, iššaukiamai, netipiškai apsirengusius vaikus. Jau
dabar laisvės atsikandom – grįžtam prie uniformų, taisyklių, atsakomybės“, –
kalbėjo socialinė pedagogė.
Būtina kalbėtis
„Sekundės“ kalbintas Panevėžio „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos
direktorius Remigijus Glinskis patikino, jog įstaigoje uniformų nėra. Tačiau dėl
to didesnių problemų nekyla.
„Vaikas supratimą apie išvaizdą atsineša iš draugų ir šeimos.
Pavyzdžiui, kiek anksčiau turėjome rimtą problemą – berniukai, kaip ir tėveliai,
masiškai nešiojo sportinę aprangą. Tokia apranga buvo tapusi mūsų miesto
įvaizdžio dalimi. Dabar retas mokinys taip ateina į mokyklą. Dažniausiai
mergaitės ir berniukai renkasi džinsus, megztukus ar marškinėlius. Pedagogai
tiesiog sugebėjo įskiepyti, kad pamokų metu reikia vienaip atrodyti, o švenčių –
pasipuošti, originaliau apsirengti“, – sakė R.Glinskis.
Mokyklos direktorius pažymėjo, jog mokinių socialinė nelygybė
ima ryškėti vyresnėse klasėse. Esą paaugliai daugiau vaikosi mados, kopijuoja
muzikos, kino žvaigždes. Tuomet vieniems turtingesni tėveliai ima pirkti
vardinius drabužius, o kitiems tenka nešioti įsigytus iš dėvėtų drabužių
parduotuvių.
„Su paauglyste ateina noras atrodyti seksualiai. Mokinukės
mano, kad tam tinka atviri rūbai. Kai jau ribos peržengiamos, mokytojai visuomet
ima su auklėtinėmis kalbėtis.
Pastabos turi būti labai subtilios, kad nesulauktų neigiamos
reakcijos, pasipriešinimo. Jei vaiką pastaba įskaudina, gali didžiulis
konfliktas ir su tėvais kilti. Geriau jau pajuokauti. Pavyzdžiui, jei matau
paauglį, einantį koridoriumi ir susikišusį rankas į kišenes, sakau – ar labai
niežti? Per kitą pertrauką jis jau taip nebevaikšto“, – patikino pašnekovas.
Plačiau skaitykite 2010 m. gruodžio 6 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A. Repšio nuotr. Įtaka. Išvaizda siekiantys iš
bendraamžių išsiskirti mokiniai kopijuoja televizijoje ar žurnaluose matomas
žvaigždes.
