Vakarietiško gyvenimo modelis, kai po
pamokų moksleiviai skuba ne atsiversti vadovėlių, o į darbą, įgauna pagreitį ir
Panevėžyje. Nors statistikos apie uždarbiaujančius mokinius švietimo įstaigos
nerenka, tačiau pedagogai prasitaria apie atvejus, kai nepilnamečiai palieka
mokyklą dėl gerai mokamo darbo. Psichologai tokį vaikų brovimąsi į suaugusiųjų
pasaulį vertina gana skeptiškai, o pedagogai dirbančius mokinius vadina šaunuoliais.
Po meškinų kauke
Gyventi tik iš tėvų kišenės tampa nebemadinga. Mokslus su darbu derinti bandantys paaugliai sparčiai veržiasi į suaugusiųjų pasaulį – pelnosi ne tik platindami kosmetiką, bet ir triūsdami statybose, kavinėse.
Pagrindinį išsilavinimą teikianti Jaunimo mokykla – bene vienintelė Panevėžyje, surinkusi statistiką apie savo dirbančius mokinius. Pasak mokyklos direktorės Augenijos Keršienės, iš 113-os mokinių po pamokų ar savaitgaliais darbuojasi 15 proc.
„Mergaitės prekiauja turguje, po pamokų kelias valandas ar savaitgaliais dirba dėvėtų drabužių parduotuvėse, trys berniukai veža ir surinkinėja baldus, du dirba statybose, vienas šiaip turi geras rankas ir kviečiamas remonto darbams“, – vardijo direktorė. Anot jos, po pamokų uždarbiauja vaikai netgi nuo 14-os metų. Tačiau, mokyklos vadovės nuomone, neteisinga manyti, kad vaikus laisvalaikį aukoti darbui verčia vargas – užsidirbti savų pinigų stengiasi ir pasiturinčių šeimų atžalos.
„Aš tik džiaugiuosi, kad mokiniai dirba, o ne prasimano pinigų atiminėdami rankines, pinigines. Kalbėdamasi jiems sakiau, kad esate šaunuoliai“, – skatino mokinius A.Keršienė.
K.Paltaroko vidurinės mokyklos direktorė Gražina Gailiūnienė praėjusiais mokslo metais nustebo viename prekybos centre užkalbinta meškinu persirengusiojo – kartą per savaitę reklamuodami naują produktą taip uždarbiavo keturi šios mokyklos vienuoliktokai.
Pasak direktorės, ne vienas 11-12 klasės mokinys prie iš tėvų gaunamų kišenpinigių bent jau pernai prisidurdavo kurdamas firmoms internetines svetaines. G.Gailiūnienės nuomone, gabūs, programuoti mokantys moksleiviai taip užsidirbdavo nemenkas sumas.
Mokyklos vadovės žiniomis, šiais mokslo metais pinigų savarankiškai bando prasimanyti net 6-7 klasių mergaitės. Keturiolikmečių moksleivių verslas – kosmetikos platinimas.
Darbuojasi statybose
G.Gailiūnienė teigė neįžvelgianti nieko blogo, kad pinigų skonis pradedamas pažinti dar tebesėdint mokykliniame suole.
„Užuot laiką leidus prie kompiuterinių žaidimų, geriau padirbėti. Kai turi savų pinigų, paauglys ir morališkai kitaip jaučiasi, nei būdamas visiškai priklausomas nuo tėvų. Iš mokytojų skundų, kad dirbantys mokiniai praleidinėtų pamokas ar prastai mokytųsi, neteko girdėti. Vaikai supranta, kas yra mokslas, ir sugeba jį derinti su darbu“, – mano direktorė.
Skaistakalnio pagrindinės mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis pripažino tikintis, kad ir jo mokiniai po pamokų dirba, tačiau konkrečios tokios informacijos neturintis.
Vis dėlto mokyklos bendruomenei dirbantys moksleiviai nėra tokia paslaptis, kaip direktoriui. Prieš trejetą savaičių mokslus Skaistakalnio mokykloje metė dešimtokas – jis negalėjo pamokų tvarkaraščio suderinti su darbu statybose. Apie ketinimus ieškotis pagalbinių darbininkių darbo prekybos centruose yra prasitarusios ir kelios šios mokyklos dešimtokės.
Ne viena Skaistakalnio moksleivė užsidirba platindama kosmetiką.
Vietoje pamokų – pas
ūkininką
„Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas prisiminė, kad prieš porą metų vienoje miesto kavinėje padavėja dirbusiai moksleivei buvo pakoreguotas pamokų tvarkaraštis, kad šis nesikirstų su jos papildoma veikla.
„Leidome neateiti į kokią pamoką dėl sunkių sąlygų jos šeimoje. Mergaitė gyveno viena su mama, ši sunkiai sirgo, materialinė padėtis tikrai buvo sudėtinga. Mokinys turėtų dirbti pagrindinį savo darbą – mokytis. Uždarbiavimas po pamokų pateisinamas tik išskirtiniais atvejais“, – mano R.Grilauskas.
Kad šiuo metu mokiniai derintų mokslą su darbu, direktorius teigė nežinąs.
Apie tokius moksleivius informacijos neturi ir 9-osios vidurinės mokyklos
direktorė Ona Bielinskienė. Tačiau praėjusiais mokslo metais, pasak jos,
mokytojams į akis krito du broliai dvyliktokai, nelankantys arba neva dėl
prastos sveikatos išsiprašantys iš pamokų. Išsikvietus tėvus paaiškėjo, kad
jaunuoliai mokslą aukojo darbui pas ūkininką. Taip broliai padėjo labai sunkiai
besiverčiantiems savo tėvams.
Plačiau skaitykite lapkričio 20 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Vis daugiau moksleivių
po pamokų skuba ne pramogauti, o i darbą.
