Seimo nariai pasididinti algas sau ir kitiems nusipelniusiems gyventi geriau lėšų rado nesunkiai, bet rasti panašios sumos pensininkams – neįveikiamas galvosūkis. Tad per sunkmetį nusavintų pensijų naštą sumojo perkelti ant alaus mėgėjų ir automobilių savininkų pečių. Praėjusią savaitę vykusiame valdančiųjų partijų politinės tarybos posėdyje buvo nutarta didinti akcizą alkoholiui, tačiau nuomonės dėl mokesčio automobiliams išsiskyrė. Buvo nuspręsta, kad galimybę apmokestinti automobilius kiekviena partija pirmiausia aptars atskirai. Atrodo, kad valdžios sprendimas apmokestinti automobilius ne tik gerokai patuštins pinigines ir suduos smūgį verslui, bet ir sukiršins visuomenę.
Valdančiųjų sumanymai apmokestinti automobilius ir taip surinkti lėšų per krizę nusavintoms senjorų pensijoms kompensuoti ne tik patuštintų vairuotojų pinigines, bet ir sukiršintų visuomenę.
Ekonomistai vieningai teigia, kad didinti mokesčius vien tam, kad būtų galima kompensuoti per krizę sumažintas senjorų pensijas – žalingas sprendimas. Tuo labiau kad kylant ekonomikai ir kartu didėjant įplaukoms į biudžetą nėra jokio pagrindo kelti mokesčius.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad pagrindinė problema yra ta, kad Lietuvos valstybės socialiniai įsipareigojimai labai dideli, tačiau nėra pinigų jiems vykdyti. Todėl reikia pirmiausia galvoti apie tai, kiek realu tuos perdėtus socialinius įsipareigojimus vykdyti.
„Galbūt juos reikėtų mažinti, o jeigu neturime pinigų pensijoms kompensuoti, nustoti kvailioti ir atsisakyti jas kompensuoti. Atimti pinigus iš jaunų šeimų, auginančių vaikus, ir išvaryti juos į emigraciją – tai yra ne kas kita, kaip politinės agonijos apraiškos. Tai grynai politinis klausimas, nieko bendro neturintis su ekonomika“, – sakė A. Maldeikienė.
Ekonomistės teigimu, negalima kompensuoti sumažintų pensijų tų žmonių sąskaita, kurie sunkiai dirba ir moka didelius mokesčius. Lietuvoje žmogus, kad uždirbtų vidutinę algą, apie 1800 Lt į rankas, turi uždirbti per 3 tūkst. litų, iš kurių 1000–1200 Lt tenka „Sodrai“. Jeigu dar teks apie porą šimtų litų mokėti ir už automobilį, visus nuvarys į skurdą.
„Turbūt nori pribaigti šitą šalį. Pataikauja turtingiems žmonėms ir pensininkams. Ir tai jau vyksta 20 metų. Nieko naujo, ir kuo toliau, tuo kvailiau. Jiems bet kokia kaina reikia išlaikyti šitą sistemą, tad gali apmokestinti ir kramtukę“, – ironizavo ekonomistė.
Daiktų apmokestinimas – atgyvena
Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Kaetana Leontjeva teigė, kad automobilių apmokestinimas būtų žalingas visai ekonomikai ir kiekvienam namų ūkiui. Jau dabar Lietuvos automobilių savininkai sumoka per daug mokesčių – vien benzino pusę kainos sudaro akcizas ir PVM mokestis. Tad automobilių savininkai svariai prisideda prie viešojo sektoriaus išlaikymo.
„Naujo mokesčio įvedimas sunkiausiai užgultų neturtingiausiųjų pečius. Ydinga ir tai, kad mokestį reikėtų mokėti iš apmokestinamųjų pajamų. Jeigu gyventojas uždirba pajamų, jau nuo jų sumoka visus mokesčius, tad būtų neteisinga mokėti dar vieną mokestį“, – sakė Laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Naujo mokesčio šalininkai kaip vieną iš argumentų ir Lietuvoje apmokestinti automobilius pateikia faktą, kad automobiliai apmokestinami daugelyje Europos Sąjungos šalių ir ten mokestis yra gerokai didesnis nei siūlomas Lietuvoje. Tačiau K. Leontjevos įsitikinimu, aklai prisitaikyti kitų šalių patirtį negalima.
„Yra ir labai absurdiškų mokesčių, kuriuos taiko kitos valstybės. Nebūtinai tai yra geras dalykas. Juk viduramžiais buvo ir langų mokesčiai. Apskritai daiktų apmokestinimas yra jau atgyvenęs dalykas. Jeigu ne valstybės biudžeto deficitas, kitose šalyse tokie nelogiški mokesčiai jau seniai būtų panaikinti. Lietuva – ne išimtis. Naują mokestį yra daug lengviau įvesti, nei jį panaikinti“, – kalbėjo K. Leontjeva.
Kalbėti apie naujų mokesčių įvedimą, nesistengiant išnaudoti kitų galimybių rasti pinigų pažadams įgyvendinti, mažų mažiausiai – neteisinga. Ekspertės žiniomis, šiais metais nacionalinio biudžeto išlaidos, atskaitant Europos Sąjungos išmokas, yra per pusantro milijardo litų didesnės nei pernai. Tai kodėl prieš priimant biudžetą nebuvo pagalvota apie pensininkus, juk šiais metais net 117 mln. litų bus skiriama papildomoms tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, apie 40 mln. Lt – sporto bazių plėtrai, 16 mln. Lt – socialiniams būstams, 7 mln. Lt – EXPO parodai Milane.
„Vardinti būtų galima dar daugiau. Jeigu pensininkai, kaip deklaruoja politikai, yra pirmoje vietoje, tai kodėl apie juos nebuvo galvojama priimant biudžetą. Apie naujus mokesčius pradėta diskutuoti tik dabar, kai diskusija galima tik apie tai, kur būtų dar galima sutaupyti, o ne teisingiau paskirstyti“, – teigė K. Leontjeva.
Automobilių mokestis nėra blogai
Užmojai apmokestinti automobilius – jokia naujovė. Tokia idėja Seimo koridoriuose sklandė dar 2007 m. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad automobilių apmokestinimas nėra blogas dalykas. Jis turi ir daug privalumų. Visų pirma jo išvengti gana sudėtinga, o tai ypač aktualu šalyse, kur šešėlinė ekonomika ir mokesčių vengimas yra dažnas ir paplitęs reiškinys. Privalumas ir tas, kad automobilių mokestis yra progresinis – už galingesnius ir prabangesnius automobilius mokamas didesnis mokestis, tuo metu neturtingiausi asmenys, neturintys asmeninio automobilio, tokio mokesčio nemoka. Asmuo bet kada gali atsisakyti automobilio, jeigu mokestinė našta jam yra per sunki.
„Yra atskirų individualių atvejų, kai viešojo susisiekimo sistema nėra išplėtota ir kai kuriems gyventojams sudėtinga atsisakyti automobilio, bet tai labiau išimtys nei taisyklė. Lietuvoje 1000 gyventojų tenkantis automobilių skaičius yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Didelė dalis automobilių net nėra perėję techninės apžiūros, užima vietą daugiabučių kiemuose, iš to išplaukia nemažai problemų. Todėl automobilių mokestis nėra savaime blogas dalykas. Bet toks mokestis galėtų būti svarstytinas tik tuo atveju, jeigu jį įvedant mažėtų darbo jėgos apmokestinimas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Tokiu atveju būtų labiau subalansuota ir perskirstyta mokestinė našta. Dirbantieji mokėtų mažesnius mokesčius, bet atsirastų turto mokestis. Tokio perskirstymo daugelis net nepajustų, daugiau mokėti reikėtų tik tiems, kurie turi prabangesnius ir galingesnius automobilius, o besinaudojantieji viešuoju transportu iš to turėtų ir finansinės naudos.
„Toks pokytis būtų progresyvus ir padidintų paskatas kurti naujas darbo vietas, o gyventojams dirbti ir gauti oficialias pajamas“, – teigė ekonomistas.
Pensininkams neliko
Valdančiųjų siūlymu, iki 1,5 l variklio tūrio automobiliai būtų apmokestinami 90 Lt metiniu mokesčiu, 1,5–2 l – 170 Lt. Iki 2,5 l tūrio automobilio savininkas turėtų sumokėti 240 Lt, iki 3 l – 310 Lt, iki 3,5 l – 380 Lt, iki 4 l – 450 Lt, iki 5 l – 520 Lt, daugiau nei 5 l – 590 Lt. Apmokestinami turėtų būti ir motociklai. Iki 0,5 l darbinio variklio tūrio motociklo savininkas per metus turėtų mokėti 70 Lt, 0,5–1 l – 130 Lt, 1,1,5 l – 190 Lt, daugiau nei 1,5 l – 250 Lt.
N. Mačiulio nuomone, vertinant kitų šalių patirtį, toks mokestis nėra per didelis. Daugelyje Europos Sąjungos šalių automobilių mokestis yra gerokai didesnis. Tačiau kalbant apie šį mokestį svarbu su kuo jis bus siejamas – su variklio galingumu, tarša ar automobilio verte.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių taikomas kombinuotasis mokesčio tarifas. Atsižvelgiama į automobilio galingumą, kas atspindi jo vertę ir prabangą, mokestis taip pat priklauso ir nuo išmetamo CO2 ir anglies dioksido kiekio. Mat vienas iš automobilio mokesčio tikslų yra mažint atmosferos taršą. Aišku, tada atsiranda kita problema, mat senus ir labiausiai aplinką teršiančius automobilius turi neturtingi žmonės. Dėl to ir reikalingas kombinuotasis mokesčio tarifas“, – sakė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, diskusijų daugiausia kelia ne pats automobilio mokestis, o jo panaudojimo tikslingumas. Pensijų kompensavimas – vienkartinis uždavinys, tad reikia kalbėti apie mokesčių sistemos visumą, o ne atskirus mokesčius. Ir tam, kad būtų kompensuojamos pensijos, mokesčių didinti nereikia. To nebuvo padaryta krizės metais, o dabar į biudžetą kasmet surenkama vis daugiau pinigų.
„Ekonomika auga, biudžeto pajamos taip pat. Šiemet biudžeto išlaidos didinamos 700 mln. litų, kitąmet dėl ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo bus galima didinti dar 800 mln. litų. Finansinių galimybių tikrai yra, tereikia susidėlioti finansinius prioritetus. Šiemet buvo kiti prioritetai – kompensuojami valstybės tarnautojų atlyginimai, tad natūralu, kad pensininkams nebeliko“, – sakė N. Mačiulis.
Skaičiai
Pernai už benziną, dyzeliną ir degalams naudojamas suskystintas dujas Lietuvoje sumokėta net 1,8 milijardo litų akcizų. Tačiau keliams skiriama tik 55 proc. šių lėšų. Likusi automobilių savininkų sumokėtų lėšų dalis kamšo biudžeto skyles.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra įregistruota 1,829 mln., o techninę apžiūrą yra perėję 1,146 mln. lengvųjų automobilių.
Transporto priemonių išregistravimo bumas Lietuvoje vyko 2007 m., kai bene pirmą kartą viešojoje erdvėje buvo pradėta aktyviau diskutuoti apie galimą automobilių mokestį. „Regitros“ duomenimis, tais metais buvo išregistruota net 137,1 tūkst. neeksploatuojamų automobilių, ir tai buvo 4,4 karto daugiau nei 2006 m., kai buvo išregistruota 30,9 tūkst.
Planuojama, kad automobilių mokestis įsigaliotų šį spalį ir jį reikėtų sumokėti iki gruodžio. Jeigu įstatymas būtų patvirtintas Seime, jį mokėtų ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, ir savivaldybės, valstybės institucijos. Išimtis planuojama taikyti elektromobiliams, neįgaliųjų transportui, greitosios pagalbos, policijos automobiliams.
Planuojama, kad mokestį apskaičiuotų ir savininkams informaciją atsiųstų Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Automobilio mokestis būtų skaičiuojamas ne už metus, bet priklausytų nuo to, ar spalio 1 d. žmogus turėjo automobilį, ar ne.
Lina DRANSEIKAITĖ
