Susimažina mokesčių
prievoles
Norėdamos nuslėpti dalį mokesčių, įmonės pasitelkia išradingumą. Poilsines savo darbuotojų keliones į egzotiškus kraštus pavadina verslo išvykomis ir keliatūkstantines sumas įrašo į išlaidas. O kad Japonijoje, Meksikoje ar Izraelyje – jokių verslo partnerių nė kvapo, paaiškėjo po Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (PAVMI) tyrimų. Sumos, įmonių buhalterijoje įrašytos kaip kelionių išlaidos, lieka neapmokestintos nei pelno, nei gyventojų pajamų mokesčiu.
„Pagrindinis motyvas tas, kad įmonių atstovai nenori leisti savo pinigų įvairioms poilsinėms kelionėms. Be to, tokias išvykas galima traktuoti kaip gyventojo natūra gautas pajamas, už jas turi būti sumokamas gyventojų pajamų mokestis“, – komentavo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Vidas Osipovas.
Nuo vasario pradžios Panevėžio apskrityje išaiškinti septyni atvejai, kai už darbuotojų poilsines keliones, pavadinus jas verslo išvykomis, mokama įmonių lėšomis. Šių įmonių pavadinimai neskelbiami, nes pagal teisės aktus informacija apie mokesčių mokėtoją, pateikta mokesčių administratoriui, turi būti laikoma paslaptyje.
PAVMI viršininko pavaduotojas informavo, kad įmonėms pasiūlyta patikslinti pateiktas deklaracijas daugiau kaip septyniasdešimt dviem tūkstančiams litų. Iki praėjusios savaitės pabaigos penkios įmonės jau patikslino pajamų deklaracijas daugiau kaip dvidešimt septyniems tūkstančiams litų.
Kontaktus mezgė
varžybose
Viena panevėžiečių įmonė, užsiimanti konsultacine veikla, per dvejus metus suorganizavo net keliolika kelionių į Izraelį, Japoniją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Vokietiją, Nyderlandus ir Meksiką. Šioms kelionėms iš įmonės lėšų buvo skirta kone pusantro šimto tūkstančių litų.
Įmonės vadovai teigė, kad į visas keliones leistasi turint tą patį tikslą – ieškoti naujų klientų. Tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikta. Prekių įsigijimo dokumentų negalėjo parodyti ir kita Panevėžyje veikianti mažmeninės prekybos įmonė. Jos savininkas teigė į tris tūkstančius litų kainavusią kelionę Egiptan bei Turkijon vykęs įsigyti prekių.
Kitos Panevėžio apskrities įmonės darbuotojai Europos krepšinio čempionato rungtynėse ieškojo verslo kontaktų. Bent jau taip aiškinamas darbuotojų komandiruotės į Madridą tikslas. Penki bilietai į krepšinio rungtynes kainavo daugiau kaip keturiolika tūkstančių litų, o verslo kontaktai taip ir liko neužmegzti.
„Verslo ryšiai patikrinami naudojantis VMI turimomis duomenų bazėmis, jose matyti ir įmonių sandoriai su kitų šalių ūkio objektais“, – teigė viršininko pavaduotojas.
Informaciją apie įmonių darbuotojams organizuojamas keliones Valstybinė mokesčių inspekcija tikrina nuolat, jie naudojasi savo duomenų bazėmis ir turizmo agentūrų duomenimis. Mokesčių inspekcijos specialistai turi teisę paprašyti turizmo agentūrų informacijos apie įmonėms suteiktas paslaugas, iki šiol dėl to jokių problemų su turizmo agentūromis neiškilo.
Po analizės inspekcijoje tikrinamos tik pačios rizikingiausios įmonės: atrenkant atsižvelgiama į veiklos pobūdį, verslo ryšius kitose šalyse.
Pasitaisius baudos
negresia
Kai įmonės deklaracijas patikslina po joms pateikto pasiūlymo ištaisyti trūkumus ir (ar) prieštaravimus, baudos neskiriamos. Pakanka sumokėti papildomai deklaruotą mokestį ir su juo susijusius delspinigius.
„Tačiau trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą, jo metu mokesčių mokėtojui priskaičiuojamas trūkstamas mokestis ir delspinigiai. Taip pat skiriama nuo dešimties iki penkiasdešimties procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda“, – įmonių atsakomybę įvardijo V.Osipovas.
Baudos dydis priklauso nuo pažeidimų pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, ar pripažino pažeidęs mokesčių įstatymus, nuo kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas baudą.
Lina
RUMBUTYTĖ
