Šiemet Meksikos federalinė valdžia pasirašė susitarimą išlaikyti mokesčių sistemą stabilią iki 2018 m. pabaigos. Raštu pasižadėdama šalies valdžia sukūrė gerovei augti palankesnę aplinką. Tai nusiuntė rimtą signalą esamiems ir potencialiems gerovės kūrėjams, kad jų iš kojų neišvers staigus mokesčių uraganas.
Lietuvoje yra didžiulis poreikis turėti stabilią mokesčių sistemą. Per pastarąjį dešimtmetį penkių svarbiausių mokesčių – gyventojų pajamų (GPM), pridėtinės vertės (PVM), pelno mokesčio, akcizų ir „Sodros“ įmokų – įstatymai pakeisti net 193 kartus. Daugiausia taisytas „Sodros“ įmokų įstatymas – 52 sykius, ir GPM – 51 kartą.
Kad politikai mokesčių nestabilumą suvokia kaip rimtą problemą, byloja 2012 m. rinkimų į Seimą partijų programos. Socialdemokratai žadėjo „užtikrinti mokestinės aplinkos verslui pastovumą – nauji mokesčiai būtų įvedami apie tai paskelbus ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo“.
Darbo partija tikino, kad išrinkta į parlamentą „mokesčių administravimo įstatymu įteisin[s], kad mokesčių įstatymai negali būti keičiami dažniau kaip du kartus per ketverius metus, neleidžiant mokesčių įstatymų keisti kartu su pateiktu valstybės biudžeto projektu“.
„Tvarka ir teisingumas“ skelbė, kad „pereisime prie trimečio biudžeto planavimo ir užtikrinsime, kad mokesčiai nebūtų keičiami mažiausiai trejus metus“.
Taigi, trys stambiausios valdančiosios koalicijos partnerės raštu pasižadėjo užtikrinti sistemos stabilumą, atsisakyti Lietuvoje įsišaknijusios praktikos neprognozuotai keisti mokesčius, prisidengiant biudžeto priėmimu. Šie pažadai yra raštiški susitarimai su rinkėjais, kuriuos piliečiai patvirtino atiduodami savo balsus.
Sutartis su rinkėjais sulaužyta. Nuo 2013 m. pradžios iki dabar penki svarbiausi mokesčių įstatymai pakeisti jau 20 kartų.
Po rinkimų praėjus daugiau nei pusantrų metų galima konstatuoti, kad sutartis su rinkėjais sulaužyta. Nuo 2013 m. pradžios iki dabar penki anksčiau įvardytų mokesčių įstatymai pakeisti jau 20 kartų. O kiek kalbėta apie galimus pakeitimus, niekas ir nesuskaičiuotų. Sunku paaiškinti ir tai, kodėl pastaruoju metu aršiausios diskusijos dėl naujų mokesčių – automobilių, traškučių – ir akcizų padidinimo vyko jau priėmus biudžetą, šių metų vasarį ir kovą, ketinant tai įteisinti jau kitą mėnesį. Nors pagal įstatymą būtinas šešių mėnesių prisitaikymo laikotarpis, valdantieji paliko galioti landą juos taisyti kartu su biudžetu, o tai praktikoje nutinka gruodį. Pusės metų įsigaliojimo laikotarpis būtinas tam, kad mokėtojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujovių, o mokesčių administratorius – paruošti įstatymui taikyti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus, atnaujinti įstatymo komentarą. Jiems visiškai nesvarbu, mokesčiai keičiami su biudžetu ar be jo. Raštu žadėję panaikinti landą keisti mokesčius su biudžetu ir garsiai kritikavę, kai ja pasinaudota per naktinę mokesčių reformą, į valdžią atėję šių partijų atstovai taip pat pasilieka tokią galimybę.
Juk premjeras teigė, kad mokesčiai bus peržiūrėti turint tikslą išplėsti jų bazę, tačiau iki liepos tai nepadaryta. Nejau tai reiškia, kad šį rudenį ar žiemą grės dar viena peržiūra?
Vargu ar kas nors skųstųsi sistemos nestabilumu ar pusės metų įsigaliojimo laikotarpio nepaisymu, jeigu mokesčiai būtų mažinami, o jų mokėjimo tvarka – paprastinama. Apie naštą lengvinantį „nestabilumą“ būtų galima tik pasvajoti.
Nuolat keičiami įstatymai periodiškai pažeria didesnių tarifų ir platesnės apmokestinimo bazės krušą. Štai ir valdančioji dauguma, mėgstanti priminti ankstesnės reformos klystkelius, per pusantrų metų spėjo apmokestinti palūkanas ir ilgalaikį kapitalo prieaugį iš investavimo. Prognozėse rasime nekilnojamojo turto mokesčio naštą didesniam skaičiui gyventojų, automobilių mokestį, galbūt net progresinius mokesčius.
Ar žmonija išrado būdų kovoti su permaininga sistema? Galbūt verta semtis patirties iš klimato kaitos politikos? Kova su šiuo reiškiniu jau seniai politikų darbotvarkėse, o su juo susidoroti užsimota papildomai apmokestinant per daug teršiančius. Analogiškai apmokestinti derėtų ir tuos, kurie nuolat siūlo didinti mokesčius ir taip sukelia uraganus. Juk jeigu taip siekiama pažaboti viską, kas bloga, visų pirma apmokestinkime tuos, kurie žodžiais ir veiksmais trukdo augti gerovei, o ne ją kuria.
