Mokant kortele tenka sumokėti ir bankui

Skaitytojo pasiūlyta tema

Lietuvoje gyventojai aktyviai skatinami atsisakyti grynųjų pinigų ir rinktis atsiskaitymą banko kortele ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

Tačiau už tokį patogumą kai kuriose įstaigose vis dar tenka sumokėti papildomai.

Daugiabučius namus administruojančioje Panevėžio butų ūkio bendrovėje mokesčius už komunalines paslaugas mokanti panevėžietė stebisi, kodėl privalo mokėti ne tik už kiekvieną priimamą įmoką, bet ir už atsiskaitymą kortele.

Bendrovė aiškina, kad tokį sprendimą diktuoja ne noras uždirbti, o bankų nustatyti įkainiai.

Mokestis papiktino

Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Irena, daug metų ji mokesčius už komunalines paslaugas mokanti Panevėžio butų ūkio kasoje Vilties gatvėje. Ir kaskart atsiskaitydama banko kortele sumoka papildomą 0,5 proc. mokestį nuo mokamos sumos.

„Nesuprantu, kodėl už atsiskaitymą kortele dar reikia mokėti papildomai. Kitur tokio mokesčio jau seniai nebeliko. Nežinau nė vienos įstaigos ar verslo, kuris dar apmokestintų atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. Atvirkščiai – visur gyventojai skatinami atsiskaityti kortele“, – stebisi panevėžietė.

Anot jos, paradoksalu, kad valstybė ragina gyventojus pereiti prie skaitmeninių atsiskaitymų, tačiau kai kuriais atvejais toks pasirinkimas tampa brangesnis.

Jos nuomone, elektroniniai mokėjimai turėtų būti skatinami, o ne papildomai apmokestinami.

„Valstybė skatina kuo daugiau atsiskaityti kortelėmis, bet pasirodo, kad tai gali būti brangokas malonumas. Juk Panevėžio butų ūkis ir taip ima mokestį už kiekvieną įmoką, o dar papildomai apmokestina ir atsiskaitymą kortele. Atrodo, kad žmogus baudžiamas už tai, jog renkasi šiuolaikišką ir patogų atsiskaitymo būdą“, – kalbėjo Irena.

Skriaudžia senjorus

Pasak panevėžietės, papildomi mokesčiai ypač pajuntami šaltuoju sezonu, kai komunalinių paslaugų sąskaitos gerokai išauga.

Irena skaičiuoja už telefono sąskaitą papildomai sumokanti 79 centus, už elektros ar dujų įmokas – po 25 centus. Prie šių sumų prisideda dar ir mokestis už atsiskaitymą banko kortele.

„Kitose įmonėse kaštai už atsiskaitymą banko kortele paprasčiausiai būna įtraukti į prekių ar paslaugų kainą. Mes pasirinkome kitą kelią – atvirai klientams parodome visas išlaidas.“

V. Žukauskas

„Namus šildomės dujomis, todėl žiemą sąskaitos kartais viršija ir 300 eurų. Kai nuo tokios sumos dar pridedamas 0,5 proc. mokestis už atsiskaitymą kortele, susidaro 1,5 Eur“, – piktinosi Irena

Panevėžietės įsitikinimu, didžiausią naštą tai užkrauna vyresnio amžiaus žmonėms, kurie Panevėžio butų ūkio kasomis naudojasi dažniausiai.

Bet didžiausią nuostabą panevėžietei kelia tai, kad tokią praktiką taiko Savivaldybei priklausanti įmonė.

„Į Panevėžio butų ūkio kasas dažniausiai ateina senjorai, kurie neturi galimybės mokesčių sumokėti internetu. Jie ir taip skaičiuoja kiekvieną centą, o čia dar papildomai apmokestinami. Keisčiausia, kad taip elgiasi ne privatus verslas, o Savivaldybės įmonė. Niekur nesu mačiusi, kad parduotuvėje ar kitoje įstaigoje, atsiskaitant kortele, dar reikėtų papildomai už tai sumokėti“, – svarsto Irena.

Ji sako bandžiusi išsiaiškinti tokio mokesčio priežastį, tačiau aiškaus atsakymo nesulaukė.

„Paklausiau kasininkės, kodėl taikomas toks mokestis. Ji tik gūžtelėjo pečiais ir prisipažino pati nežinanti“, – sakė panevėžietė.

Už patogumą tenka mokėti

Panevėžio butų ūkio bendrovės direktorius Vidmantas Žukauskas sako suprantantis gyventojų nepasitenkinimą, tačiau pabrėžia, kad papildomas mokestis už atsiskaitymą banko kortele nėra įmonės siekis užsidirbti.

Pasak jo, taip padengiamos bankų taikomos finansinių operacijų išlaidos.

„Gyventojai gali patys pasirinkti, kur ir kaip mokėti mokesčius. Mes nesame vienintelė vieta, kur priimamos įmokos, todėl kiekvienas gali rinktis jam patogiausią atsiskaitymo būdą“, – sako V. Žukauskas.

Anot vadovo, mokėjimų surinkimo įstaigos turi teisę taikyti komisinį mokestį už atsiskaitymą banko kortele, nes už kiekvieną tokią operaciją pačios sumoka bankams.

„Jeigu šio mokesčio netaikytume, visas bankų nustatytas išlaidas turėtume padengti savo lėšomis. Tokiu atveju netgi tektų svarstyti apie atsiskaitymų kortelėmis ribojimą, nes visa finansinė našta kristų ant bendrovės pečių“, – aiškino V. Žukauskas.

Pasak jo, sprendimas įvesti papildomą mokestį priimtas maždaug prieš septynerius metus, kai išlaidos už klientų atsiskaitymus kortelėmis pasiekė reikšmingas sumas.

„Pamatėme, kad vien už atsiskaitymus kortelėmis bankams kas mėnesį sumokame po kelis tūkstančius eurų. Tada ir buvo nuspręsta taikyti šį mokestį. Apie tai gyventojai yra informuojami – skelbimai iškabinti prie kasų“, – teigė Panevėžio butų ūkio direktorius.

Duoklė bankams

V. Žukauskas tvirtina, kad bendrovė iš šio mokesčio nieko neuždirba.

„Tikrai ne iš gero gyvenimo jį taikome. Iš šio mokesčio neuždirbame nė cento – siekiame tik padengti bankų taikomus įkainius. Jie nuolat auga. Jei bankai juos dar kartą padidins, tikėtina, kad atitinkamai teks koreguoti ir mūsų taikomą mokestį. Dirbti nuostolingai negalime“, – komentavo įmonės vadovas.

Direktorius pripažįsta, kad daugelyje prekybos ar paslaugų vietų klientai papildomo mokesčio už atsiskaitymą kortele nemato, tačiau, jo teigimu, tai nereiškia, kad tokių išlaidų nėra – jos dažniausiai įtraukiamos į paslaugos kainą.

„Kitose įmonėse kaštai už atsiskaitymą banko kortele paprasčiausiai būna įtraukti į prekių ar paslaugų kainą. Mes pasirinkome kitą kelią – atvirai klientams parodome visas išlaidas. Jei palygintumėte kitų tokių pačių paslaugų teikėjų taikomus įkainius, matytumėte, kodėl jie papildomai neapmokestina atsiskaitymo kortelėmis“, – teigė V. Žukauskas.

Lietuvos bankas į „Sekundės“ dar penktadienį pateiktą prašymą paaiškinti mokesčio už atsiskaitymą banko kortelėmis pagrįstumą iki vakar darbo dienos pabaigos atsakymo dar nebuvo pateikęs.