Ką pasirinks būsimi pensininkai: meškerę ar žuvį?
Politikai, visiškai prisukę „Sodros“ įmokų, pervedamų į privačius pensijų fondus, čiaupą, siekia, kad sotesne senatve rūpintųsi ir patys gyventojai. Tačiau gali atsitikti taip, kad dauguma dirbančiųjų po dvejų metų tiesiog nemaloniai nustebs gavę mažesnę algą.
Kovo pradžioje Vyriausybė palaimino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Pensijų sistemos reformos įstatymo projektą, kuris turėtų nulemti būsimų pensininkų finansinę gerovę.
Į antrosios pakopos fondus pervedamų gyventojų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dalis, 2008-aisiais siekusi 5,5 proc., dabar yra sumažinta iki 1,5 proc. Pagal SADM parengtą planą pervedimai iš „Sodros“ biudžeto į pensijų fondus 2013-aisiais išaugtų iki 2 proc., o 2020-aisiais – iki 3,5 proc. apdraustojo pajamų. Norėdami sukaupti daugiau gyventojai turės pridėti lėšų iš savo kišenės.
Bene svarbiausia siūloma naujovė – būsimi pensininkai turėtų atsisakyti 1 proc. pajamų ir jas skirti būsimai pensijai kaupti, o iš valstybės biudžeto būtų papildomai pridėta 1 proc. vidutinio šalies uždarbio dalis. Jeigu Seimas pritars, tokia nuostata pradės galioti nuo 2014-ųjų sausio 1-osios.
„Sprendimas pasitraukti iš privačios pensijų kaupimo sistemos ir likti „Sodroje“ būtų labiau emocinis žingsnis.“
Š. Ruzgys
Iš dabartinių pensijų fondų dalyvių uždarbio papildomas procentas nebūtų atskaičiuotas tik tokiu atveju, jei jie pateiktų atitinkamą prašymą. Tam numatytas laikas – nuo 2013-ųjų sausio iki rugsėjo. Jeigu tokio prašymo nebus, nuo 2014 m. bus pradėtas pervedinėti papildomas procentas nuo žmogaus pajamų, o nuo 2016-ųjų pensijų fondų dalyvių „savanoriškas“ indėlis augtų iki 2 proc. draudžiamųjų pajamų. Tiek pat padidėtų ir valstybės finansinė paskata. Ji būtų skaičiuojama nuo vidutinio šalies atlyginimo. Naujai į antrosios pakopos fondus ateinantys gyventojai tokio pasirinkimo visai neturės – iš jų draudžiamųjų pajamų bus atskaičiuojami papildomi procentai.
Daugiau painiavos nei naudos?
Valdžios siūlymai sulaukė ir pensijų fondų įmonių, ir pačių dalyvių kritikos. Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas piktinasi, kad įstatymo projektas parengtas nesulaukus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, ar įmokos į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 1,5 proc. sumažintos nepažeidžiant pagrindinio šalies įstatymo. Jeigu KT paskelbtų, kad įmokos sumažintos pažeidžiant Konstituciją, valstybei gali tekti stabdyti reformą ir skubiai surasti 1,5 mlrd. litų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė kaip finansinę paskatą pensijų kaupėjams žada tik 1 proc. (vėliau 2 proc.) įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, nors pats žmogus turi atsisakyti 1 proc. draudžiamųjų pajamų: „Daugiau uždirbantiems tokia valstybės paskata neimponuos, o mažesnes pajamas gaunantiems asmenims tai taip pat nebus patrauklu, nes jie turės atsisakyti dalies pajamų šiuo metu.“
Panašius argumentus dėstė ir Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, kurio nuomone, daugiau uždirbantys asmenys vargu ar susigundys finansine paskata, nes jiems daug parankiau būtų kaupti lėšas III pakopos pensijų fonduose.
Nors politikai žada plačią „informacinę kampaniją“, M. Kalesinskas įsitikinęs, kad reformą norima įvykdyti prievarta. Mat dauguma iš milijono pensijų kaupėjų neįsigilins arba nesuras laiko kreiptis į pensijų fondų bendroves, o kai 2014-aisiais gaus mažesnes algas, kils audringa nepasitenkinimo reakcija.
„Žinoma, tų pinigų niekas neatims, jie bus nukreipti į asmenines dalyvių sąskaitas, tačiau dauguma žmonių nenudžiugs gavę mažesnes algas. Apie tokią riziką mes įspėjome ir įstatymo projekto rengėjus, tačiau šie tikisi, kad taip žmonės bus priversti labiau domėtis būsimos pensijos kaupimu“, – tvirtino ir Š. Ruzgys, pripažinęs, kad dauguma šalies gyventojų nėra finansiškai išprusę, nesidomi papildomai kaupiama pensija ir vis dar viliasi, kad jais senatvėje rūpinsis valstybė.
Tokia padėtis yra gana palanki rinkimams besiruošiantiems politikams. Š. Ruzgys neatmetė galimybės, kad prieš artėjančius Seimo rinkimus iš politikų gali pasigirsti įvairių pažadų, panašių į „pensijos bus padidintos, jeigu neliks privačių fondų“.
Tokie pareiškimai galėtų paskatinti didesnę „emigruojančių“ gyventojų iš privačių fondų dalį, tačiau prarasti didesnio klientų būrio nesitikima, net jeigu pensijų fondų dalyviams bus suteikta teisė iki 2013-ųjų rugsėjo sugrįžti į „Sodros“ sistemą, kaip planuoja SADM.
„Pykti ant bankų ir ant kitų finansinių institucijų labai populiaru, ypač prieš rinkimus. Taigi sprendimas pasitraukti iš privačios pensijų kaupimo sistemos ir likti „Sodroje“ būtų labiau emocinis žingsnis. Jį gali nulemti ir politikų kalbos, ir tuo metu fiksuoti apskaitos vieneto vertės pokyčiai“, – svarstė pašnekovas.
Visiškai traukti iš privačių pensijų fondų galėtų tik mažas pajamas gaunantys asmenys, kuriems iki pensijos liko keleri metai. Slovakijoje tokį sprendimą priėmė apie 7 proc. fonduose pensijas kaupiančių gyventojų.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Kalesinskas tikino, kad grįžti į „Sodros“ sistemą esą neturėtų būti naudinga ir dėl to, kad iki šiol sukaupta suma liks fonduose, o nuo jos vis tiek bus nuskaitomi mokesčiai, kurie, net ir sumažinti, per daugybę metų gali gerokai aptirpdyti iki šiol sukauptą sumą.
Diskriminacijos ženklai
Vilniaus universiteto docentas dr. Teodoras Medaiskis, buvęs socialinės apsaugos ministras, palankiai vertina kompromisą, kad žmogus turi pats sumokėti 2 proc. savo draudžiamųjų pajamų, o valdžia prideda dar 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
„Ir vilkas (pensijų fondai) būtų sotus, nes gautų maždaug tiek, kiek ir buvo iki recesijos, ir avis („Sodra“) būtų sveika (atitraukiami tik 2 proc.). Nukentėtų tik pats mokėtojas, nes jam įmokų krūvis padidėtų tais 2 procentais“, – portalui iq.lt parengtame komentare dėstė ekspertas.
Šiuo metu toks kompromisas, anot T. Medaiskio, atrodo visai priimtinas, tačiau bent su dviem išlygomis. Pirma, lėšų atitraukimas nuo „Sodros“ neturi pažeisti dabartinių pensininkų teisės, kad jų pajamų lygis didėtų kartu su dirbančiųjų pajamų lygiu, todėl reikia ne mechaniškai nustatyti 2 proc. įmoką kaupimui, o ją nuolat derinti su konkrečia finansine situacija.
„Antra, negalima fondams suteikti pirmenybės prieš „Sodrą“. Dabartiniame siūlyme tokia pirmenybė suteikiama. Jei aš papildomai atiduosiu 2 proc. savo atlyginimo fondams, tai valdžia man primokės, o jei aš labiau pasitikiu „Sodra“ (neturiu pagrindo labiau pasitikėti fondais) ir noriu jai įmokėti tuos savo 2 proc., tai prašyčiau, kad valdžia ir šiuo atveju už mane į tą pačią „Sodrą“ sumokėtų tiek pat, kiek ir įmokų į fondus atveju“, – atkreipė dėmesį buvęs ministras.
M. Kalesinskas sutiko, kad toks siūlymas gali būti vertinamas kaip diskriminacinis piliečių, pensijas kaupiančių tik „Sodros“ sistemoje, atžvilgiu.
„Tačiau toks siūlymas rodo, kad Vyriausybė pensijų kaupimą privačiuose fonduose vertina kaip pažangesnį būdą užsitikrinti pajamas senatvei, nors ir šis nėra be trūkumų“, – sakė M. Kalesinskas.
Pensija – ir darbdavių reikalas
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Š. Ruzgys taip pat pripažino, kad II pakopos pensijų fondai nėra panacėja. Šiuose fonduose papildomai sukauptos pensijos dalis, sulaukus pensinio amžiaus, kartu su valstybės mokama pensija siektų tik apie 50–55 proc. buvusių pajamų, jeigu šios prilygsta vidutinei algai.
Tačiau kuo atlyginimas didesnis, tuo labiau neapsimoka likti tik „Sodros“ sistemoje, kur tebegalioja išmokų „lubos“. Maža to, jeigu šiuo metu „Sodros“ mokama pensija siekia apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tai 2050-aisiais šis santykis, atsižvelgiant į prastėjančią demografinę padėtį ir mažėjantį dirbančiųjų skaičių, gali sumenkti iki 28 proc.
Š. Ruzgys siūlo kompromiso ieškoti trims pusėms – valstybei, darbuotojams ir darbdaviams – ir ją pasidalyti. Lietuvoje, kitų Europos šalių pavyzdžiu, galėtų atsirasti darbdavių profesiniai fondai, kuriuose būtų kaupiama papildoma pensija darbuotojams, o dalį tokio kaupimo išlaidų prisiimtų darbdaviai. Tačiau tokių fondų būtų galima tikėtis esą tik mūsų šalies profsąjungoms tapus galingesne jėga.
