Visame pasaulyje ši liga vargina apie 300 milijonų žmonių, Lietuvoje serga apie 2,5 proc. gyventojų
Astma yra vienas dažniausių lėtinių susirgimų. Per dešimtmetį sergančiųjų šia liga skaičius išauga dvigubai. Jų gydymas yra didelė našta: išsivysčiusios šalys tam skiria 1-2 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų. Nepaisant to, apie 180 tūkst. žmonių kasmet miršta nuo astmos. Aukštus sergamumo ir mirtingumo rodiklius lemia per vėlai nustatoma diagnozė bei netinkamas gydymas, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus.
Astma – tai lėtinis uždegiminis kvėpavimo takų susirgimas, pasireiškiantis pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu, kosuliu. Kaip ir kitos alerginės ligos, ji gali būti paveldima, tačiau egzistuoja nemažai išorinių astmos simptomus provokuojančių veiksnių – šaltas oras, fizinis krūvis, cigarečių dūmai, alergijos. Pastebėta, kad dažniau šia liga serga miesto nei kaimo gyventojai.
Sergančiųjų bronchine astma visame pasaulyje daugėja. Pagrindine priežastimi laikomos gerėjančios gyvenimo sąlygos ir pernelyg sterili aplinka. Uždegimas ir bronchų susiaurėjimas yra dvi pagrindinės priežastys, provokuojančios astmos simptomus. Astmos priepuolio metu kvėpavimo takų vidinės sienelės paburksta, užsikemša gleivėmis, susitraukia aplinkiniai raumenys, dėl to ligoniui pasidaro sunku kvėpuoti.
Ši liga gali pasireikšti švelnia forma, pernelyg netrukdančia įprasto gyvenimo ritmo, tačiau gali tapti sunkia lėtine sveikatą žalojančia liga, kuri kasdien vargina ligonius dusuliu, pereinančiu į pavojingus priepuolius. Dėl astmos ligoniai turi dažnai lankytis gydymo įstaigose, negali dirbti, praleidžia pamokas, visuomeninius renginius.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų Pulmonologijos klinikos vadovo profesoriaus Raimundo Sakalausko, visame žemės rutulyje astma serga per 300 milijonų žmonių. Kai kuriuose regionuose sergamumo rodikliai sparčiai auga. Daugelyje Europos šalių sergančiųjų skaičius siekia apie 5 proc., o kai kuriose ir 7-9 proc.
Lietuvoje, oficialiais statistiniais duomenimis, astma vargina apie 2,5 proc. gyventojų, todėl ji priskiriama žemo sergamumo šalims. Tačiau šie duomenys nėra pagrįsti epidemiologiniais tyrimais, todėl realios situacijos neatspindi. Specialistai mano, kad sergančiųjų yra kur kas daugiau, panašiai kaip kitose ES šalyse.
Profesoriaus R.Sakalausko teigimu, sergamumo rodikliai pastaraisiais metais auga ir Lietuvoje, remiantis apsilankymų skaičiumi. Tai gali būti susiję ne tik su tuo, kad daugiau žmonių suserga šia sunkia liga, bet ir su pagerėjusia jos diagnostika. Lietuvos pulmonologai ir alergologai deda daug pastangų šviečiant visuomenę ir medikus, kad ši liga būtų ne tik laiku nustatoma, bet ir tinkamai gydoma.
“Lietuvos astmos diagnostikos ir gydymo standartus lyginant su kitų Europos šalių esame neblogoje situacijoje”, – vertina R.Sakalauskas. Sergančiųjų astma gydymas Lietuvoje yra kompensuojamas 100 proc. Ši nuostata grindžiama tuo, kad tai yra liga, kurią tinkamai gydant moderniais vaistais įmanoma gyventi visavertį gyvenimą. Net sergantieji sunkiomis jos formomis gali ramiai išsimiegoti naktimis, sportuoti, mokytis, daryti profesinę karjerą.
Šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia efektyviai kontroliuoti astmą daugeliui ligonių. Tai labai svarbu, nes ligos simptomus du trečdaliai sergančiųjų patiria du tris kartus per savaitę, o du penktadaliai – kiekvieną dieną. Gydant astmą naudojami dviejų grupių vaistai – prevenciniai ir simptomus malšinantys preparatai.
Moderniausias astmos gydymo metodas – sudėtiniai vaistai, kuriuos sudaro inhaliuojamųjų kortikosteroidų ir ilgo poveikio bronchus plečiančių preparatų derinys viename inhaliatoriuje. Pacientui jie turi dvejopą poveikį: slopina uždegimą ir plečia bronchus. Toks derinys užtikrina vaistų tarpusavio sąveiką, reikia mažesnių priešuždegiminio preparato dozių, pasiekiama geresnių gydymo rezultatų. Be to, kombinuoti vaistai padeda geriau laikytis paskirto gydymo režimo.
Profesorius R.Sakalauskas primena, kad klasikiniai astmos simptomai yra netikėti, staigūs dusulio ar kosulio priepuoliai, kurių metu jaučiamas veržimas krūtinės srityje, girdisi švilpimas. Liga gali pasireikšti tik kartkartėmis pasikartojančiais kosulio priepuoliais. Kai kuriems astmos požymiai yra lėtiniai, be ryškesnių protrūkių, prie kurių įprantama ir neieškoma medikų pagalbos, tikintis, kad jie praeis savaime.
Jei simptomai kartojasi, tęsiasi ilgesnį laiką, verta kreiptis į gydytoją. Pirmiausiai – bendrosios praktikos, o prireikus jis parašys siuntimą pas specialistą, pulmonologą, kuris neaiškiais atvejais ar kai kyla abejonių turi daugiau patirties ir galimybių atlikti tyrimus, patikslinti diagnozę bei rekomenduoti tinkamiausią gydymą. Bendrosios praktikos gydytojai taip pat dažniau turėtų paraginti savo pacientus pasitikrinti, ar neserga astma, jei juos vargina kai kurie iš minėtų simptomų.
Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė šia liga serga jau daugiau kaip 20 metų. Mergina tikina, kad šiuo metu liga pernelyg netrikdo jos gyvenimo, nors visai užmiršti apie ją ir negali. Su astma susijusius negalavimus įveikti padeda modernūs vaistai, kuriuos ligonė naudoja šiuo metu. Mergina baigė mokslus, dirba.
“Tačiau prieš gerą dešimtmetį, kai Lietuvoje nebuvo prieinamas gydymas šiuolaikiškais vaistais, pasitaikydavo visko. Nuolat kviesdavome greitąją pagalbą, dažnai pasitaikydavo stresinės situacijos, buvo leidžiami vaistai, daug laiko teko praleisti sanatorijose. Tai trukdė mokytis, pasirinkti norimą specialybę”, – pasakoja Eglė.
“Info.lt”
