Niujorko taksofonų būdelėse pakankamai vietos miniatiūrinėms bibliotekoms.
Bibliotekoms kovojant su sunkmečiu, inovatyviomis idėjomis bendruomenes stebina miestų planuotojai ir architektai. JAV bei Didžiojoje Britanijoje jau pasirodė pirmieji bandymai knygomis užpildyti populiarumą bei funkcionalumą praradusias erdves – naujam gyvenimui prikeliamos taksofonų būdeles.
„Niujorko gatvėse – 13659 taksofonai. Nepaisant to, jog turime virš 17 milijonų mobiliųjų telefonų. Ar taksofonas – anachronizmas, ar galimybė?“– provokuojančiu šūkiu savo projektą „Miesto gerovės departamentas“ pristato architektas Johnas Iocke. Jis apleistoms taksofono būdelėms atrado naują panaudojimą – instaliavus lentynas joms suteikta galimybė tapti bendruomenės bibliotekomis ar knygų mainų punktais.
Paprastos konstrukcijos ir nepretenzingas dizainas – J. Iocke dizaino sėkmės paslaptis.
Pats architektas teigia įkvėpimo sėmęsis iš panašaus projekto Didžiojoje Britanijoje, o taip pat ieškojęs būdų suartinti nutolusius žmones šiuolaikinėje visuomenėje.
„Nors taksofonai vertinami kaip numarinti išmaniųjų telefonų amžiaus, mane jie domina, nes vienu metu yra ir anachronistiniai, ir kasdieniški. Tai relikvijos, mirusi technologija, stovinti ant išnykimo ribos, prarasta vieša vieta, kuriai mes galbūt greit nebeturėsime jokio panaudojimo. Tad jie gali būti ir galimybių erdvė, kažkas, ką galima perprogramuoti ir paversti vieta, kur žmonės gali susitikti ir pasidalinti gera knyga su kaimynais“, – komentuoja idėjos sumanytojas.
Kol kas šis projektas – bandymų etape, tad netrūksta nei jo sėkme abejojančių, nei entuziastingai prisijungiančių žmonių. Visos šiuo metu „Miesto gerovės departamento“ turimos knygos – paaukotos vietos gyventojų, manančių, jog tokia iniciatyva teigiamai pakeis viešosios erdvės panaudojimą Niujorke.
J. Iocke pasinaudojo James Econso konceptu „phoneboox”, lentynų įkurdinimu raudonose, Didžiosios Britanijos simboliu tapusiose, taksofonų būdelėse.
James Econs sumanymu „patobulinta" tradicinė taksofono būdelė Didžiojoje Britanijoje.
Žiniasklaidos konsultantas J. Econs pasakoja pastebėjęs, jog netoli apleistos ir neretai vandalų išdarkomos taksofono būdelės stovintys suoliukai vietinių dažnai naudojami kaip susitikimų vieta, ir nusprendė patobulinti šią erdvę įrengęs knygų mainų punktą taksofono būdelėje. Vieną popietę jis pats išpjovė ir įstatė lentynas, pakabino jas būdelės viduje ir pripildė senomis savo knygomis.
Instrukcija ant lentynos skelbia: „Prašau imti mane, bet nepamiršk manęs pakeisti kita“, tai – pagrindinė knygų mainų taisyklė, kuriai netruko pritarti vietinė bendruomenė, džiugiai pasitikusi naujus vėjus jų viešoje erdvėje.
J. Econs teigimu, „esmė tame, kad tau nereikia būti kažkuo didžiu norint daryti tokius darbus. Aš ne dizaineris, ne knygų entuziastas, net ne baldžius – aš tiesiog turėjau idėją ir ją išpildžiau negalvodamas, ar ji bus sėkminga“.
Laikas parodys, ar tokios iniciatyvos pasiteisins ir iš tiesų taps neatsiejama bendros erdvės dalimi, tačiau tokios idėjos skatina visuomenes judėti į priekį, labiau pasitikėti vieni kitais ir kuria bendrumo jausmą, kurio šiais laikais taip trūksta.
