Panevėžio rajono savivaldybė ketina samdyti energetikos ekspertus, kad atsakytų, kodėl per 15 metų į Velžio komunalinį ūkį sudėti 30 milijonų neištempia šios įstaigos iš duobės – ji dirba nuostolingai. Tokiam auditui pritaria ir šios įstaigos vadovas Vidas Balakauskas, tačiau kai kurių rajono Tarybos narių siūlymus išskaidyti ūkį ir katilines išdalyti seniūnijoms jis vadina nesąmone.
Iš Velžio komunalinio ūkio šilumą perka maža dalis gyventojų. Smūgį rajono Savivaldybės įstaigai sudavė ir šiltos žiemos. U. Mikaliūno nuotr.
Samdys ekspertus
Praėjusį ketvirtadienį Velžio komunalinio ūkio 2014 metų veiklos ataskaitą tvirtinę rajono politikai prakalbo apie tai, kad, užuot dejavus dėl įstaigos kasmet patiriamų nuostolių, vieną kartą reikia išsiaiškinti, iš kur jie ir ką daryti, kad jų nebūtų.
Panevėžio rajono savivaldybė vien pernai turtu ir pinigais į Velžio komunalinį ūkį investavo beveik 3 mln. litų. 2014 metus jis baigė su 338 tūkst. 759 litų nuostoliu, o nuo pat įmonės įkūrimo 2002 metais nuostoliai siekia per 2,5 mln. litų.
Tarybos narys Jonas Katinas siūlė sudaryti darbo grupę, pasamdyti energetikos ekspertus, kad šie padėtų subalansuoti įmonės finansinius rodiklius. Politikas samprotavo, jog galbūt nedideles katilines reikėtų grąžinti seniūnijoms. Esą seniūnai pasitelkę socialinių pašalpų gavėjus pigiau paruoštų kuro ir šildymo sąnaudos sumažėtų. Daliui Dirsei taip pat atrodo, kad reikėtų išskaidyti komunalinį ūkį, kurti vadinamuosius nedidelius ūkelius prie seniūnijų.
Meras Povilas Žagunis teigė labai įdėmiai išstudijavęs Velžio komunalinio ūkio finansinės veiklos ataskaitą ir jam kilę daug abejonių. Pasak rajono vadovo, modernizuotos Dembavos, Velžio, Smilgių, Krekenavos, Ramygalos katilinės dirba efektyviai, t. y. jų šilumos savikaina sumažėjo. Tad investuoti milijonai tarsi duoda grąžą.
P. Žaguniui kyla klausimas, iš kur atsiranda tokie nuostoliai. Rajone šilumos kaina gyventojams viena mažiausių šalyje. Vidutinė šilumos pardavimo kaina 2014 metais buvo 25,33 ct už kWh be PVM. Tačiau tai, matyt, ne vienintelė priežastis.
Meras neprieštarauja, kad į pagalbą būtų pasitelkti energetikos specialistai. Politikai svarstė, kad Velžio komunalinis ūkis dar turi rezervų ir galimybių dirbti pelningai.
Dauguma katilų – pasenę
Įstaiga eksploatuoja 55 katilines, iš kurių šiluma tiekiama visų seniūnijų gyventojams, įstaigoms ir organizacijoms, iš jų 24 katilinės yra dujinės, 29 – kūrenamos kietuoju kuru: malkomis, granulėmis, miško atliekų skiedromis ir anglimis. Dvi – Sujetų ir Perekšlių bendruomenės namų – katilinės šildomos elektra.
Velžio komunalinis ūkis 2014 metais tiekė šilumą 1 348 vartotojams, iš jų 83 vartotojams pašildė ir vandenį. Įstaiga eksploatuoja 15 000 m šilumos tiekimo tinklų.
Dauguma įstaigos eksploatuojamų katilų yra seni. Dėl to vartotojams negalima užtikrinti patikimo šilumos tiekimo.
Pernai rajono Savivaldybė nemažai investavo į šilumos ūkio modernizavimą. Šilų daugiafunkcio centro, Ramygalos m. Kaštonų g., Raguvos kultūros centro, Senamiesčio k., Vadoklių nestacionarinių paslaugų centro ir Bernatonių administracinių įstaigų pastato katilinėse sumontuoti nauji katilai. Naujamiesčio ligoninės katilinėje pakeistas katilo degiklis. Teigiama, kad šiose katilinėse šilumos pagaminimo savikaina sumažėjo.
Praėjusiais metais Velžio komunalinis ūkis daugiau kaip už pusę milijono litų atnaujino Upytės šilumos tinklus. 279 tūkst. litų skyrė Lietuvos verslo paramos agentūra, o kita dalis buvo pačios įstaigos.
Viešoji įstaiga šaltą vandenį 2014 m. tiekė 34-iuose rajono miesteliuose ir kaimuose.
Nuotekos šalinamos 20-yje gyvenviečių. Šiomis paslaugomis naudojasi beveik 4 tūkst. gyventojų.
Domėjosi, kokiu automobiliu važinėja
Kontrolės komiteto pirmininkė Daiva Juodelienė prašė paaiškinti, kokiu automobiliu važinėja įstaigos direktorius V. Balakauskas, kad jam išmokėta 10 tūkst. 217 litų kompensacija degalų išlaidoms. Velžio komunalinio ūkio buhalterė atsakė, jog direktorius važinėja nuosavu automobiliu, už degalus jam yra kompensuojama, o mašiną jis remontuoja savo asmeninėmis lėšomis.
Rajono Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Stasė Venslavičienė „Sekundę“ patikino, jog komunalinio ūkio vadovas nelobsta – pernai jis į rankas gavo 3176 litus, šiemet – 917 eurų, o esą rūpesčių ir atsakomybės per akis.
Išdėstė, kodėl blogai
V. Balakauskas teigia, kad Velžio komunalinis ūkis Lietuvoje yra išskirtinis tuo, kad vartotojai ne susitelkę vienoje vietoje, o išsiblaškę po visą nemažą rajoną. Be to, jų nedaug.
Nuostolius didina šiltos žiemos. Dėl to įstaiga nepardavė apie 2 mln. kilovatvalandžių šilumos. Pasak direktoriaus, nepaisant to, šilumos kaina gyventojams ne didėjo, o netgi šiek tiek sumažėjo.
Velžio komunalinio ūkio direktorius V. Balakauskas siūlymus katilines išdalyti seniūnijoms vadina nesąmone.
„Pavyzdžiui, Nemenčinės, Nemėžio komunaliniai ūkiai, turintys gerokai daugiau vartotojų, šilumą parduoda 5–6 centais brangiau“, – kalbėjo jis.
V. Balakauskas patikino, jog investicijos davė apčiuopiamą naudą. Modernizuotose katilinėse šilumos savikaina sumažėjo 6–7 centais. Pasak jo, jeigu katilinės nebūtų atnaujintos, šiandien šilumos kaina gyventojams būtų buvusi didesnė.
Pasak jo, kai kurie Tarybos nariai pamiršta, jog šilumos ūkio veikla yra sezoninė, trunka tik pusę metų, šilumos vartotojų mažai, šilumos tinklų būklė prasta, dėl to prarandama daug šilumos, per metus atnaujinami tik 5–6 katilai. Anot direktoriaus, visos šios priežastys ir lemia dabartinę situaciją. Tiesa, jis jos nedramatizuoja.
„Situacija nėra pati blogiausia. Mes stabilizavome nuostolius, jie nedidėja, šilumos kaina gyventojams nekyla. Aš jau prieš porą metų siūliau pasitelkus specialistus atlikti energetinį auditą, sukurti kelių etapų investicinį planą“, – kalbėjo jis.
Pasiūlymą išskaidyti katilines jis vadina nesąmone.
„Dabar 55 katilines aptarnauja 3 inžinieriai. Vienas prižiūri šilumos tinklus ir įrangą gyvenamuosiuose namuose, kiti du – katilines. Jeigu katilines išdalysim seniūnijoms, sekretorės jų neprižiūrės“, – kritikavo jis J. Katino ir D. Dirsės pasiūlymą.
Inga SMALSKIENĖ
