Sąvartynai užmiestyje
Akcijos „Darom 2010“ organizatorių teigimu, miestui tvarkyti
susitelkė apie šešis tūkstančius panevėžiečių, dar keletas tūkstančių miestiečių
talkoje galėjo darbuotis savo nuožiūra ir gražino namų kiemus, šalia esančias
teritorijas.
Po talkos paskelbta, kad surinkta ir į sąvartyną išvežta apie
110 tonų šiukšlių. Šie rezultatai yra dvigubai geresni už praėjusių metų talkos,
kai miestiečiai surinko ir išvežė apie 64 tonas šlamšto. Tačiau miesto
viešosiose erdvėse vykusi pilietinė akcija atskleidė ir kitą problemą: visišką
netvarką ir chaosą užmiesčio poilsio zonose ir miškuose.
Suverstos statybinės atliekos, seni baldai, naudotos
automobilių padangos, buitinės šiukšlės ar po iškylos gamtoje likusios atliekos
– visa tai paliekama aplink Panevėžį esančiuose plotuose. Miškininkai teigia,
kad šiukšlinti gamtoje taip išplito žmonių sąmonėje, jog rengiamos dažnos talkos
beveik neduoda naudos, o bandymai kovoti su šiukšlintojais prilygsta
galynėjimuisi su vėjo malūnais.
Dirba kaip šiukšlininkai
Miškininkai savo triūsą valant miškus jau prilygina komunalinės
tarnybos, renkančios šiukšles, darbui. Panevėžio rajone miškai valomi po
kiekvieno savaitgalio, tačiau miškininkai teigia, kad jiems tvarkyti trūksta
rankų, sužiūrėti visų šiukšlintojų taip pat nepavyksta.
Į pagalbą kiekvieną pavasarį pasirenkami talkininkai –
moksleiviai, tačiau jų išgražintos teritorijos greitai vėl tampa
šiukšlynais.
„Tai – kova su vėjo malūnais. Knaisiojamės po šiukšles, ieškome
pavardžių, jos būna kvituose ar vaikų sąsiuviniuose. Randame, bet baudos nėra
didelės ir pažeidėjų nesudrausmina. Šiemet darėme labai daug talkų ir žmonės
labai noriai dalyvauja, bet kas iš to“, – liūdnai situaciją komentavo Panevėžio
urėdijos ryšių su visuomene specialistė Jolita Lukoševičienė.
„Miškininkai dirba kaip komunalininkai. Šiemet Krekenavos
girininkijoje buvo surengtos net trys talkos. Visko aprėpti nespėjam, kai
prasidės sezonas, visi suplūs į Žaliosios girią. Važinėsime ir žiūrėsime, kad
būtų mažiau šiukšlinama“, – kolegei pritarė miško apsaugos inžinierius Andrius
Ropė.
Įpročiai nepasikeitė
Miškininkai pastebi, kad lietuvių šiukšlinimo įpročiai per
pastaruosius dvidešimt metų nepasikeitė – teršiama tiek pat ir visur.
Pagrindiniais miškų šiukšlintojais miškininkai vadina jaunimą, atvažiuojantį į
miško aikšteles lėbauti. Jų pilietiškumo idėjos, pastaruoju laiku vis labiau
plintančios visuomenėje, nepasiekė.
„Tie, kurie susirenka į miškus pagerti, žibučių neskina. Toks
mūsų jaunimas, nes vyresni žmonės taip nesielgia“, – teigė J.Lukoševičienė.
Padėties nepagerino ir į miškus atvežti šiukšlių konteineriai, jų Panevėžio
urėdijos teritorijose buvo pastatyta 30. Konteinerius periodiškai išveža miesto
švaros bendrovė.
„Prie pavėsinių pastatėme šiukšlių konteinerius, tačiau randame
juos tuščius, o šiukšlės sumestos šalia. Kiekvienas girininkas pirmadieniais po
savaitgalio važiuoja rinkti atliekų. Randa sudegintus suolus, nulenktus medžius,
juos naudojo laužams kurti. Negalėdami jų nukirsti, poilsiautojai palenkia ir
degina. Tai vandalizmas. Stovėti ir budėti kasdien negalime, tuo labiau kad
dabar – miško sodinimo metas“, – apie barbariškai niokojamą gamtą pasakojo
J.Lukoševičienė.
Miškininkai mano, kad ateityje situaciją gali pakeisti
moksleiviai – jie per talkas noriai padeda apsikuopti. Tačiau greitų permainų
nesitikima, jos gali įvykti maždaug tik po dešimtmečio.
„Tie vaikai, kurie renka šiukšles, jų tikrai nebemėtys ir
nebeveš į mišką“, – vylėsi J.Lukoševičienė.
Vienas iš didžiausių galvos skausmų – sodininkai. Daugelis jų
šiukšles pila per savo sodo tvorą, o už jos prasideda miškas.
Užvertė padangomis
Dar viena šiukšlintojų grupė – žmonės, kurie atliekas į mišką
atveža ir jas palieka. Pavyzdžiui, ošiančio pušyno vaizdus Žaliosios girioje
neretai sudarko nutriušę baldai ar statybinis laužas. Pastaruoju metu masiškai
išmetamos naudotos automobilių padangos, miškininkai šią tendenciją sieja su
uždarytais sąvartynais.
„Į sąvartyną priima tik minimalų kiekį padangų, žmonės jų
nebeturi kur dėti, tad veža į miškus. Tai lemia menkas gyventojų sąmoningumas ir
neturtas“, – mano J.Lukoševičienė.
Padangas gamtoje palieka ne tik vairuotojai, bet ir
autoservisai. Tai daroma norint atsikratyti atliekų, be to, taip išvengiama
išlaidų padangoms utilizuoti.
„Šiemet Pasvalio rajono ūkininkas silosui uždengti iš miško
išvežė dvi priekabas padangų. Neradome tų, kurie atvežė, bet įtariame, kad jomis
atsikratė kuris nors Panevėžio autoservisas. Su padangomis didelė problema, nes
regioninis sąvartynas jų nepriima, jas reikia vežti utilizuoti“, – guodėsi
A.Ropė.
Miškininkas teigė, kad anksčiau tokios problemos nebuvo, nes padangos buvo
vežamos į mažesnius sąvartynus, bet dabar jie jau keletą metų uždaryti. Urėdijai
dažniausiai nelieka nieko kito, kaip samdyti transportą, surinkti padangas ir
jas išvežti sunaikinti.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio 27 d. „Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. NEPAKITO. Ties Berčiūnais tekantis
Nevėžis per dvidešimt metų menkai pasikeitė – čia vis dar plūduriuoja kalnai
šiukšlių.
