Iki Kalėdų likus vos keletui dienų nori nenori turi prisiminti apie pavojus sveikatai, kurie tyko ilguoju šventiniu laikotarpiu.
Persivalgymas
Dažnam lietuviui persivalgymas ir graužatis kitą rytą yra neatsiejama Kalėdų dalis.
Ar Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų metų šventinių stalų pavojai skirtingi? Nors tomis dienomis valgomas skirtingas maistas, pagrindiniai pavojai panašūs – didelis rieboko maisto kiekis.
Daugiau dėmesio į lėkštę dedamam maistui turėtų skirti sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie turėtų vengti silkės, nes didelis druskos kiekis padidina kraujospūdį. Sergantieji virškinimo trakto ligomis turėtų atsargiau skanauti grybų patiekalų. Tai sunkiai virškinamas maistas, ypač kai prie stalo sėdama vakare.
Niekas neabejoja, kad persivalgyti nėra gerai. Tačiau, medikų požiūriu, tai nėra „mirtinas“ dalykas, tiesiog nemaloni būsena, kai kamuoja sunkumo pojūtis skrandyje, šleikštulys ir net pykinimas, skausmas skrandžio srityje, apima vangumas.
Persivalgius labai apkraunamas mūsų organizmas. Kuo daugiau suvalgome – tuo daugiau reikia virškinimo fermentų maistui suvirškinti.
Kasa, kepenys ir tulžis priverstos dirbti iš peties, kad susidorotų su šiuo krūviu. Be to, persivalgant labai ištampomas skrandis. Jaučiame sunkumą pilve ar po duobute.
Sveikam žmogui persivalgymas sukelia tik trumpą diskomfortą. Tuo viskas ir baigiasi. Tačiau kai persivalgoma dažnai – tai gali būti daugelio ligų priežastis. Jei žmogus serga kokia nors rimta liga, persivalgymas gali turėti rimtesnių pasekmių, nes papildomą krūvį patiria ne tik virškinimo traktas, bet ir širdis bei kitos organizmo sistemos.
Jei visgi pamiršote žodį saikas, gydytojai pataria ramiai pagulėti bent 3–4 valandas, kol maistas iškeliaus iš skrandžio. Persivalgę jokiu būdu nepulkite sportuoti, nes tuo metu daugiau kraujo susitelkia žarnyne, o mažiau kituose organuose. Gali įvykti kraujagyslių ir širdies sistemos komplikacijų, gal net miokardo infarktas, jei turite tam rizikos.
Kitos dvi dienos tegul tampa iškrovos dienomis – suteikite progą pailsėti skrandžiui.
Tam tikros taisyklės galioja ir pačiai iškrovos dienai. Visų pirma, tai neturėtų būti bado diena. Galima suvartoti bent pusę bazinių kalorijų (apie 600). Taip pat jos negali būti suvartojamos per vieną kartą – reikėtų pasiskirstyti per pusryčius, pietus ir vakarienę.
Labai svarbus ir skysčių kiekis. Kiek vandens reikia išgerti per dieną, galima apytiksliai suskaičiuoti pagal paprastą formulę: vienam centimetrui ūgio reikia vieno mililitro vandens. Šį kiekį turi sudaryti vanduo ir arbata be cukraus. Kava, sriuba, sultys, pienas ir kefyras neįsiskaičiuoja.
Apsinuodijimas maistu
Žiemos švenčių laikotarpis ilgas – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Dažniausiai pagaminama daug maisto ir stengiamasi suvalgyti viską, nes išmesti nesinori.
Paprastai šventėms maistas gaminamas iš anksto, ilgai laikomas ant stalo. Neretai paskui dar kelias dienas valgomi šventinių patiekalų likučiai.
Jei maistas buvo laikomas netinkamai, jame gali veistis bakterijos, kyla rizika apsinuodyti. Ypač pavojinga apsinuodyti grybais, kurie yra tradicinis Kūčių patiekalas.
Dažniausiai apsinuodijimas maistu labai greitai praeina, tačiau pasitaiko atvejų, kai tokia būklė sukelia labai rimtų, kartais netgi mirtinų, padarinių.
Apsinuodijus maistu dažniausiai pradeda skaudėti pilvą, kūno raumenis, juntamas sunkumas skrandyje, šleikštulys, bendras silpnumas. Žmogui gali pakilti temperatūra, jis gali pradėti vemti, viduriuoti. Infekcinės žarnyno ligos sukelia svarbių organų veiklos sutrikimų.
Dėl skysčių stygiaus ir intoksikacijos sutrinka inkstų veikla, širdies ritmas, žmogus gali nualpti, atsiranda traukuliai, tirpsta galūnės. Tačiau kai kuriais atvejais apsinuodijimų pasekmės dar rimtesnės – žmogų gali ištikti infekcinis toksinis ar hipovoleminis šokas, o kartais net mirtis. Tačiau medikai skuba paguosti, kad visos žarnyno infekcinės ligos yra išgydomos. Svarbiausia laiku kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas reikiamas gydymas.
Apsinuodijus bet kokiu maistu patariama kas 10–15 minučių gerti skysčių (ne mažiau kaip 3 l per dieną). Būtinai mažais gurkšniais ir po nedaug, kad neapsunkintumėte skrandžio veiklos. Negalima vartoti saldžių, gazuotų gėrimų.
Apsinuodijimas alkoholiu
Po didesnių švenčių dažnai kankina pagirios ir nuovargis. Šiuos negalavimus padeda įveikti daug vandens ir grynas oras. Tačiau ką daryti, jei apsinuodijote alkoholiu?
Viena taurelė, kita taurelė, žiūrėk, jau darosi nebe taip linksma ir saldu. Pagrindiniai apsinuodijimo alkoholiu požymiai: vėmimas, pykinimas, stiprūs galvos skausmai, net sąmonės praradimas.
Pajutę apsinuodijimo alkoholiu simptomus pirmiausia turite kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks gydytojas, būtina ligoniui išplauti skrandį – sukelti vėmimą.
Vėmimą reikėtų sukelti pirštu arba, sugirdžius ligoniui šilto vandens su druska bei soda, stengtis, kad vemiant būtų pašalinta viskas, kas yra skrandyje.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paverskite jį ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų savo skrandžio turiniu. Apsinuodijus alkoholiu, ligoniui reikia duoti gerti daug skysčių, gliukozės, elektrolitų tirpalų (su kaliu ir karbonatais).
Taikant šiuos metodus, toks sunkus apsinuodijimas turėtų praeiti per 3–6 valandas.
Fejerverkų sužalojimai
Šventiniame šurmulyje būkite atsargūs su spalvingaisiais fejerverkais ir petardomis. Ypač tai aktualu alkoholio vartojusiems žmonėms. Neatsargus elgesys su ugniniais fejerverkais gali ne tik sugadinti šventinę nuotaiką, bet ir pavojingai sužaloti.
Nesilaikant saugumo priemonių, gresia nudegimai. Nudegimas yra labai sunkus audinių pažeidimas, kurio pasekmės priklauso nuo nudegimo laipsnio, nudegusio ploto ir vietos. Nudegęs trečdalį ir daugiau kūno žmogus gali mirti.
Nudegus būtina skubi pagalba, nes aukšta temperatūra audinius dar veikia ir po to, kai pašalinamas deginimą sukeliantis veiksnys. Nudegimo vietą būtina kuo skubiau atšaldyti: kelioms minutėms pakišti po tekančiu šaltu vandeniu, po to uždėti ledo. Taip šaldyti reikia ne trumpiau kaip 10 minučių.
Nepatartina imtis liaudiškų priemonių – tepti įvairiais riebalais, barstyti miltais ar druska – tai gali tik pakenkti. Buitiniai riebalai, riebaliniu pagrindu pagaminti kremai, putos hermetizuoja karštį odoje ir pakenkimas tik gilėja. Liaudiškomis priemonėmis galima žaizdoje sukelti infekciją, jos didina skausmą ir uždegimą, trukdo žaizdai gyti.
Nudegus specialistai pataria išgerti skausmą malšinamųjų vaistų, jei labai skauda. Jei nudegimas platesnis kaip 10 proc. kūno paviršiaus, maždaug žmogaus delno pločio, arba gilus, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Parengė K. JUŠKAITĖ
