Gali pakeisti pats
„Tas, kuris turi viltį, turi viską“, – paprastą laimingo gyvenimo receptą atskleidžia vienintelis Panevėžyje būrėjas vyras Vytautas Bundzinskas. Pats patyręs žemiškojo nuopuolio skonį, anapusinio pasaulio viliones ir pakilimo džiaugsmą dabar būrėjas dalija save kitiems. Buriantis nusivylusiems, nežinantiems išeities ir savyje jėgų neberandantiems žmonėms Taro kortų žinovas pagalbos prašantiesiems visada pažada tik viena – gyvenimas pasikeis tik tada, kai pats pasistengsi.
„Kortos – ne stebuklas, – sako Taro kortų paslaptį įminęs vyras. – Tai tik papildomas instrumentas rasti kelią į žmogaus sielą. Mano žemiškoji misija – padėti žmonėms pažadinti kiekvieno sieloje glūdinčias galias. Juk taip dažnai užtenka žmogų padrąsinti, priminti jam, kad daug ką savo gyvenime jis gali pakeisti pats. Mano gyvenimas – puikus pavyzdys, kad žmogaus gyvenimas gali keistis.“
Persekiojo nuojautos
Ryšį su anapusiniu pasauliu Vytautas prisimena pajutęs jau vaikystėje. Pasakoja apie nerimą, kurį sukėlė pirmoji nežinia iš kur atklydusi aiškiaregystė. Vaikų namuose augęs berniukas atostogavo vaikų stovykloje, kai joje atsitiko nemalonus įvykis – iš virtuvės dingo kiaulės kumpis. Kilus sujudimui, Vytautas pats, nesuprasdamas kodėl, direktoriui pasiūlė prisipažinti pavogus. Netrukus paaiškėjo, kad kaltininką tuomet trylikametis buvęs Vytautas įvardijo teisingai.
„Tokių įvykių daugėjo. Panevėžyje turėjau globėjus, o mokiausi Biržuose. Kartą atėjus į autobusų stotį pasidarė baisu lipti į autobusą. Atrodytų, kvaila laukti kito autobuso beveik valandą. Sulaukiau, įlipau į kitą ir vos išvažiavus iš miesto pamačiau, kad tas anksčiau išvažiavęs apsivertęs griovyje, – pasakoja V.Bundzinskas. – Kartą jaunystėje nesėdau į draugų automobilį. Jie paskui pateko į tragišką avariją.“ Su mirties pranašystėmis dabar būrėjas jau labai atsargus. Po to, kai vienam draugui patarė nepalikti žmonos, nes tada ištiksianti mirtis, jis neilgai trukus gyvenimą baigė kilpoje, Vytautas žmogui tokių pranašysčių nebeatskleidžia.
Kodėl vieni žmonės turtingi, o kiti neišlipa iš skurdo? Vienam gyvenimas atseikėja daug vargo ir ligų, o kiti per jį eina su šypsena? Ramybės jaunuoliui nedavė panašūs klausimai. „Ryšys su anapusiniu pasauliu yra tai, ko negali paaiškinti, – sako būrėjas. – Kaip ir mintis: ar kas nors gali paaiškinti, kas tai yra, nors visi patiria.“
Ryšys su anapusiniu pasauliu, kaip sako pats Vytautas, nedingo ir tada, kai gyvenimas ritosi į bedugnę. „Mano praeitis labai baisi, – slėpti net nebando skvarbių akių vyras. – Šešiolika metų gėriau. Pragėriau šeimą, namus, darbą.“ Net ir tada, kai dienos buvo juodos ir girtos, neapleido mintis, kad pavyks pakilti. Tačiau kaip tai padaryti, neįsivaizdavo. Dabar Vytautas sako, kad jei kas tada būtų girdėjęs jo mintis, jas būtų palaikę tik alkoholiko kliedesiais. „Jūs apie mane dar išgirsite“, – tokios juodu gyvenimo etapu pasakytos frazės dabar jam pačiam atrodo keistos.
Pakilo iš bedugnės
Viltį šiandien kitiems dalijantis V.Bundzinskas neslepia pats kadaise jos nebeturėjęs. „Buvau toks pavargęs, kad nusprendžiau pasitraukti iš šio pasaulio, – atvirumu nustebina būrėjas. – Žinojau, kokie vaistai labai sunkiai išvalomi iš organizmo, jų ir prisigėriau.“ Dabar, žvelgdamas į prieš penkiolika metų vykusius įvykius, Vytautas sako, kad išeiti nebuvo lemta, nes nebuvo spėjęs atlikti jam skirtos užduoties. Komos ištiktą vyrą rado moteris, kurią jis laikė savo didžiausiu priešu ir nebuvo jos matęs ketverius metus. „Niekas gyvenime nevyksta be priežasties. Atsitiktinumų nebūna, – patikina būrėjas. – Mačiau anapusinio pasaulio grožį, bet turėjau grįžti. Grįžti buvo sunku, tai tarsi vėl panirimas į purvą.“
Po bandymo žudytis sieloje įvyko lūžis. Per porą metų pavyko išbristi iš alkoholio liūno. Dvylika blaivių metų pragyvenęs V.Bundzinskas sako suprantantis, kad sugrąžintas į žemę buvo padėti žmonėms, todėl stengiasi savo misiją vykdyti. „Galiu dėkoti likimui, kad besigilindamas į parapsichologiją, astrologiją, Taro kortų paslaptis turėjau labai gerus mokytojus, iš kurių galėjau pasisemti patirties. Tai juk tokia sritis, kur gali tobulėti iki mirties, – sako būrėjas. – Kad galėtum padėti kitam, reikia pačiam žinoti. Aklieji negali vedžioti reginčiųjų.“
Pamatyti sielą
Vytautas neslepia, kad būrėjo žmonės ieško ne tada, kai gyvenimas klostosi sklandžiai ir lepina džiaugsmu. Kortas išmesti prašo, kai patys nesugeba rasti sprendimo. Keli darbo pasiūlymai, nerimas dėl šeimos ar sveikatos – su tokiais ir daugybe kitokių klausimų žmonės praveria būrėjo duris. Vytautas niekada nepriima dviejų žmonių iškart. Šalia esantis blaškytų ir būrėjo, ir savo likimu susirūpinusio žmogaus dėmesį.
„Sugebėjimas pajusti kito žmogaus energiją, rasti kelią į jo širdį man yra didžiulė dovana, – nusišypso būrėjas. – Mano pareiga – surasti nesklandumų priežastis, rasti išeities kelią. Dažnai užtenka tik pasikalbėti, padrąsinti ir sunkumų akmuo nuo širdies nusirita.“ Jis šypteli suprantantis, kad būrėjas vyras Panevėžyje atrodo keistai. Vilniuje ar Kaune tai jau įprastas reiškinys. Vytautas tikisi, kad neilgai truks, kai panevėžiečiai galės apsilankyti ir oficialiame jo būrimo salone.
Žmonės dažnai net nežino, sako Vytautas, kad gyvenime žmogus gali labai daug pakeisti. Apie pusę savo likimo žmogus valdo pats, o apsisaugoti nuo kai kurių negandų gali padėti kortos. „Būrimo nereikia vertinti kaip kišimosi į savo likimą, – patikina V.Bundzinskas. – Kiekvienam klientui būtinai pasakau, kad visiškai niekas jo gyvenime nepasikeis, jei pats neįdės pastangų.“
Ligų negydo
Kortų žinovas sako norintis žmonėms patarti nešvaistyti laiko ir pinigų lankantis pas aiškiaregius, kurie skelbiasi galintys išgydyti trečios stadijos vėžį ar kitas medicinai neįveikiamas ligas. Būrėjas gali suteikti žmogui vilties, pažadinti gerą energiją, tačiau žadėti neįmanomą – nedovanotina. „Nors jei žmogus pažadina savyje slypinčių galių užtaisą, jis gali įveikti ir mirtinas ligas, – sutinka Vytautas. – Tačiau tai bus paties žmogaus, o ne būrėjo nuopelnas.“
Kasdien žmonių nerimui ir baimei į akis žvelgiantis būrėjas perspėja, kad žmonės neįvertina žodžių ir minčių galios. Dažnai kartojami pikti žodžiai, keiksmažodžiai ir kitam skirtas pikto linkėjimas grįžta atgal.
„Žmonės nežino paprastos tiesos, kad tai, ką linki kitam, žmogus iš tiesų linki sau, – sako V.Bundzinskas. – Visų tikėjimų biblijose parašyta „Nebijok“. Baimė, pasak Vytauto, ir yra didžiulis žmogaus priešas, trukdantis išlaisvinti sieloje slypinčias galias. Tai, ko labai bijai, neišvengiamai ištiks. „Baimė kaip magnetas pritraukia tai, ko mes bijome“, – paaiškina būrėjas. Todėl Vytautas ir stengiasi pirmiausia padėti žmogui baimių atsikratyti. Sėkmės būrėjas nežada ir pavydo kankinamam žmogui. Joks darbas, pasak jo, nesiseks ir neatneš materialinės naudos, jei jį dirbsi be meilės. „Jei galvosi tik apie pinigus, jų tikrai neuždirbsi“, – įsitikinęs kortų žinovas.
Plačiau skaitykite 2009 m. birželio 13 d. “Sekundėje”.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Skatina. „Norint padėti kitiems, reikia pačiam turėti žinių. Aklieji negali vedžioti reginčiųjų“, – įsitikinęs būrėjas V.Bundzinskas.
