Darbo ir geresnio gyvenimo paieškos lietuvius nuveda į
tolimiausius kraštus. Ispanija, Airija, Anglija, Vokietija, Portugalija, netgi
tolimoji Amerika – šalys, kuriose tautiečiai bando kurti laimingesnį ir sotesnį
rytojų. Ne paslaptis – išvykstama dažniausiai tuščiomis kišenėmis, manant, jog
jauniems sveikiems nieko negali atsitikti. Jei kelionei pinigų šiaip taip
sukrapštoma, tai pasirūpinti savo sveikata, gyvybe paprastai pamirštama arba
tiesiog taupoma draudimo sąskaita. Iš užsienio pas artimuosius atskriejusi žinia
apie giminaičio mirtį užgula nepakeliama našta. Jei draudimo nėra, pasirūpinti
palaikų pargabenimu tenka patiems. Kuklių santaupų paprastai nepakanka: kalba
eina ne apie tūkstantį kitą, bet apie dešimtis tūkstančių litų. Beldžiamasi į
visas duris, renkamos aukos, lendama į skolas, kad užsienyje miręs ar tragiškai
žuvęs giminaitis amžinojo poilsio atgultų tėvų žemėje.
Dar kamuoja nežinia
Penki tūkstančiai eurų – tiek už Ispanijoje tragiškai žuvusio dvidešimt trejų metų brolio Ričardo Šešeikos palaikų pargabenimą į Lietuvą teko sumokėti jo artimiesiems. “Tiek kainavo vien palaikų parvežimas, laidotuvių išlaidos – vėl atskirai”,- pasakojo neseniai brolį palaidojusi Aliona Šešeikaitė. Ji neslėpė, užgriuvusi nelaimė sukrėtė šeimą, juolab kad šitiek pinigų palaikams pargabenti nebuvo. “Padėjo visi – aukojo giminaičiai, kaimynai. Rinkome aukas”,- sakė Aliona. Ji dar neskaičiavo, kiek išlaidų šeima turėjo norėdama deramai organizuoti laidotuves, tačiau teigė, jog geranoriškai suaukotų pinigų nepakako. “Tikimės, jog padės Savivaldybė. Tačiau ši parama, jei mus ir pasieks, skiriama jau po laidotuvių. Žinau, kad jos gavėjams keliami griežti reikalavimai. Šiek tiek didesnes nei numatytos pajamas gaunantiesiems ji ir negali būti skiriama, tad nesu visiškai tikra, kad ją gausime”,- abejojo pašnekovė. Kaip ten bebūtų, Savivaldybės skirti 4000 tūkst. litų – tik nedidelė dalelė išlaidų, kurias šeima patyrė norėdama pargabenti Andriaus palaikus iš tolimosios Ispanijos.
Pataria, nuo ko pradėti
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinės pagalbos skyrius – vieta, kur dėl savo artimųjų, išvykusių į užsienį, likimo susirūpinę žmonės kreipiasi bene dažniausiai. “Būna atvejų, kad apie lietuvaičio mirtį užsienyje mūsų skyrius net nesužino. Paprastai jo pargabenimu, laidotuvėmis, su tuo susijusiais formalumais pasirūpina ten pat su juo gyvenantys artimieji. Jei giminės Lietuvoje – mes galime suteikti informaciją, paaiškinti, ką reikia daryti atsitikus tokiai nelaimei”,- teigė Konsulinės pagalbos skyriaus atašė Audrius Bendinskas.
Ne visada artimųjų, nebesulaukiančių žinių iš svetur gyvenančių giminaičių, blogos nuojautos pasitvirtina. Pasak A.Bendinsko, būna, pradingėliai randami užsienio šalių įkalinimo įstaigose, ligoninėse, pasitaiko, jog nesėkmingos darbo paieškos morališkai sugniuždo žmogų ir apie savo rūpesčius jis nenori pranešti Lietuvoje likusiai šeimai. Jei jau atsitiko blogiausia – mirtis jį pasitiko toli nuo Lietuvos, šalies atstovybės užsienyje gali suteikti informaciją apie užsienio valstybės nustatytą palaikų gabenimo ar laidojimo tvarką, gali perduoti artimųjų rašytinius pareiškimus tos valstybės institucijoms, teikia informaciją apie reikalingus dokumentus.
“Deja, mes negalime užsiimti finansavimo šaltinių paieškomis, kūno pervežimo, laidojimo organizavimu, neišduodame garantinių raštų, jog už paslaugas bus apmokėta. Tai yra mirusiojo artimųjų pareiga”,- akcentavo A.Bendinskas. Viskas gerai, jei mirusysis buvo apsidraudęs, tuomet giminaičių neužgriūna varginantys palaikų pargabenimo rūpesčiai, nereikia sukti galvą, iš kur paimti pinigų. Tuo pasirūpina draudimo kompanija. Priešingu atveju viskas gula ant artimųjų pečių. “Nelaukta žinia apie mirtį, žūtį sukrečia žmones. Mums tenka ne tik paaiškinti, kaip susitvarkyti visus palaikų pargabenimo formalumus, bet ir pabūti psichologais. Kiekvienas atvejis yra skirtingas. Kiek laiko gali užtrukti palaikų atgabenimas į Lietuvą, priklauso nuo daugelio dalykų, mirties aplinkybių”,- sakė pašnekovas.
A.Bendinskas pabrėžė, jog išeičių iš kartais, atrodo, jau beviltiškos situacijos visuomet yra. “Tereikia kreiptis ir ieškoti pagalbos. Neužsisklęsti vieniems su savo skausmu”,- patarė Konsulinės pagalbos skyriaus atašė.
Paramos – į Savivaldybę
Nei Užsienio reikalų ministerija, nei diplomatinės atstovybės finansinės paramos palaikams pargabenti į Lietuvą negali suteikti. Šeima, neturinti lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos Savivaldybę. Miesto Socialinio paramos centro direktoriaus pavaduotoja Zita Ragėnienė teigė, jog pretenduojančiųjų į tokią paramą nėra daug.
Ją gauti gali mirusiojo ar žuvusiojo užsienyje šeima, pateikusi dokumentus apie šeimos pajamas bei įrodymus apie palaikų parvežimo išlaidas. “Parama, siekianti 4000 Lt, suteikiama tuomet, kai mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 405 litų. Žiūrimos pajamos, kurias šeima gavo per tris paskutiniuosius mėnesius nuo kreipimosi dienos”,- akcentavo Z.Ragėnienė. Įstatymai nenumato, jog numatytą paramą būtų galima pasiimti prieš parsigabenant palaikus. “Būtina turėti visus išlaidas įrodančius dokumentus. Jei pinigus teko skolintis, reikalingi tai įrodantys dokumentai. Deja, gerų žmonių, giminaičių paaukotų sumų nėra kaip pateisinti, nes su aukotoju paprastai jokios sutartys nesudaromos”,- sakė direktoriaus pavaduotoja.
Jei besikreipiantieji atitinka įstatymų numatytus kriterijus, pinigų teks dar šiek tiek palaukti, mat Socialinės paramos centras turi išsiaiškinti, ar užsienyje miręs lietuvis nebuvo apsidraudęs. “Siunčiami užklausimai į visas draudimo kompanijas ir tik gavus jų oficialius patvirtinimus, jog miręs asmuo nedraustas, galima skirti paramą jo šeimai”,- pasakojo Z.Ragėnienė. Šis procesas, anot pašnekovės, užima nemažai laiko – draudėjai keičia pavadinimus, jungiasi, bendrovių ne taip jau mažai. Savivaldybės specialistams būtų paprasčiau, jei informaciją būtų glima gauti iš bendro registro, tačiau kol kas tenka gaišti laiką laukiant atsakymų iš kiekvienos kompanijos atskirai.
Be jau minėtųjų 4000 Lt, užsienyje mirusiojo ar žuvusiojo artimieji, pateikę Lietuvoje išduotą mirties liudijimą, gauna ir vienkartinę laidojimo išmoką – 750 litų. “Anksčiau ji buvo skiriama per tris mėnesius nuo mirties dienos, dabar šis laikas pailgintas iki 6 mėn. Tai naudinga užienyje mirusiųjų artimiesiems, nes palaikų pargabenimo formalumai dažnai užtrunka gana ilgai”,- sakė Z.Ragėnienė.
Bandymas sutaupyti grįžta bumerangu
Panevėžyje laidojimo įmonių, užsiimančių palaikų pargabenimu iš užsienio, nėra. “Ramybės tako” atstovė teigė, jog ši bendrovė yra sudariusi sutartį su Klaipėdoje esančia Liudo Statkaus individualia įmone, kuri mirusius lietuvius amžinojo poilsio į gimtinę veža iš viso pasaulio. “Tokia paslauga reikalinga, nes yra žmonių, kurie dėl to kreipiasi”,- sakė “Ramybės tako” atstovė. L.Statkus “Sekundei” sakė, jog pernai jo įmonė pargabeno trisdešimt užsienyje mirusių ar žuvusių tautiečių palaikų. “Bene brangiausiai kainuoja palaikus pargabenti iš Ispanijos ir Portugalijos. Šios šalies keliai mokami. šimtas kilometrų kainuoja apie 35 litus, neskaitant degalų”,- teigė įmonės vadovas. Pasak jo, dabar, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė, formalumų, susijusių su mirusiųjų pargabenimu, mažiau, nors kai kuriose Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje galioja kitokie reikalavimai nei ES.
L.Statkaus nuomone, norintieji kuo pigiau parsivežti artimųjų palaikus dažnai tampa iš svetimos nelaimės siekiančių pasipelnyti aferistų aukomis. “Patys matote, rodo per televizorių, kuo baigiasi tokie palaikų pargabenimai – dvigubos išlaidos, nežinia kur nuplaukę pinigai ir papildomi rūpesčiai”,- sakė pašnekovas. Įmonės savininkas tvirtina, jog gražbyliaujančių užsienio firmų atstovų paslaugomis pasinaudoję užsienyje mirusiųjų artimieji dažnai pasijunta apgauti – užsieniečiai už paslaugas nulupa kone dvigubai daugiau nei lietuviai. “Mūsų įmonė kol kas palaikus iš užsienio gabena pigiausiai. Turime patirties, tam pritaikytą transportą. Mirusįjį esame vežę net į Filipinus. Kadangi žmogus buvo apsidraudęs, paslauga tekainavo pusdevinto tūkstančio litų”,- pasakojo verslininkas.
Iš Ispanijos – per brangu
L.Statkus pabrėžė, jog problemos prasideda tuomet, kai mirusysis neturėjo draudimo. “Nevilties apimti artimieji kreipiasi ir prašo pagalbos. Visada ieškome išeities. Antai visai neseniai parvežėme palaikus iš Airijos. Su artimaisiais sudarėme sutartį, jog už paslaugas atsiskaitys per pusę metų. Jie įmokėjo tik pradinį – 4000 Lt įnašą”,- teigė įmonės savininkas. Tiesa, palaikų pargabenimas išsimokėtinai įmanomas tik turintiesiems šiokio tokio turto ar garantuotas pajamas – įmonė nelinkusi rizikuoti ir sutarčių su visiškais bėdžiais nesudaro.
“Lietuviai ištikimi tradicijoms. Jie jaučia atlikę moralinę pareigą mirusiajam parsigabenę ir palaidoję jo kūną, nors kremuoti ir parsivežti urną su pelenais kainuoja daug pigiau”,- įsitikinęs L.Statkus. Jo įmonės darbuotojams pavyko įkalbėti taip pasielgti Čekijoje mirusio lietuvio gimines. “Jie užsiminė, jog dar gyvas būdamas žmogus išreiškė pageidavimą būti kremuotas, tad koks tikslas jo palaikus vežti į Lietuvą, po to į Latviją, kad ten būtų galima kremuoti. Viską atlikome Čekijoje ir parvežėme urną. Tai būtų priimtiniausias variantas ir vežant mirusiuosius iš Ispanijos ir Portugalijos”,- mano verslininkas.
Vilniuje esančios bendros Lietuvos ir Belgijos laidojimo paslaugų kompanijos “Michel ir partneriai” generalinis direktorius Skirmantas Grigaitis teigė, jog bene dažniausiai mirusiuosius tenka parvežti iš Anglijos, Airijos, Škotijos. Jo nuomone, 5 tūkstančiai eurų už palaikų pargabenimą iš Ispanijos – reali kaina.
“Priklausomai nuo to, kurioje vietovėje mirė žmogus, ji gali būti ir dar didesnė”,- teigė pašnekovas. S.Grigaitis pažymėjo, jog prašymų parvežti iš užsienio artimųjų kūnus kasmet sulaukia vis daugiau. “Kaina priklauso nuo šalies, į kurią tenka vykti, aišku, Ispanija – brangiausia”,- tvirtino generalinis direktorius. Kadangi daugelio ES šalių įstatymai nereglamentuoja, kas galėtų gabenti palaikus, tai šias paslaugas gali teikti bet kas. Tačiau nežinantieji šio verslo niuansų kartais atsiduria nepavydėtinoje situacijoje.
“Pasitaiko, kad žmogus, nusisamdęs transportą, nuvyksta į užsienį palaikų ir ten sužino, jog iš Lietuvos atsivežtas cinkuotas karstas neatitinka tos šalies palaikų gabenimui keliamų reikalavimų. Sukorus tūkstančius kilometrų negi grįši tuščiomis, tenka pirkti naują, užsieniečiams įtinkantį karstą, kurio kaina siekia apie 2 tūkst. eurų”,- apie patirties neturinčių palaikų gabentojų vargus pasakojo S.Grigaitis.
Vienintelė išeitis – draudimas
“Michel ir partneriai” generalinis direktorius informavo, jog jo vadovaujama kompanija per metus pargabena 15-20 užsienyje mirusių lietuvių palaikų. “Beveik visų jų parvežimą apmoka draudimo kompanijos”,- pabrėžė S.Grigaitis. Verslininkas iš Klaipėdos L.Statkus taip pat akcentavo, jog šioje tragiškoje situacijoje bene vienintelis išsigelbėjimas – draudimas.
“Sekundė” domėjosi, kiek gi kainuoja draudimo polisas išvykstantiesiems į užsienį. Pasirodo, tai tikrai nėra tokia žvėriška suma, lyginant su keturženklėmis palaikų pargabenimo išlaidomis. Vienoje draudimo bendrovėje paaiškino, jog vykstant į užsienį draudimas 180 dienų kainuoja 590 litų. Už šią sumą svečioje šalyje lietuvis bus gydomas, atsitikus nelaimei jam garantuojamas parvežimas namo iš ligoninės, bendrovė įsipareigoja padengti visas palaikų pargabenimo išlaidas. Pasiklausinėjus kitose draudimo kompanijose, paaiškėjo, jog vienai dienai draudimas užsienin keliaujantiesiems tekainuoja vos 1,70 Lt. Tiek tereikia, kad nelaimei atsitikus būtų išvengtai šeimos finansinės krizės.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
Nuotr. Mirusiojo užsienyje šeimą užgula sunki našta – jei žmogus nebuvo apsidraudęs, pinigų palaikams pargabenti tenka ieškotis patiems arba atsisakyti minties turėti artimojo kapą čia, Lietuvoje.
