Šaukiasi ekstrasensų
„Kodėl Panevėžio statybos trestas sveikus žmones paverčia
ligoniais?“ – atsakymo ieško sūnaus netekusi Irena Žapatjeva. PST
suvirintojo-betonuotojo 25-erių Ruslano Nimčiuk širdis nustojo plakusi rugpjūčio
11-osios rytą besidarbuojant Valdovų rūmuose.
Pirminiais duomenimis, jaunuolio gyvybė užgeso sustojus
širdžiai: iki tol sveikata niekada nesiskundusį Ruslaną galėjo pakirsti
infarktas.
Tokia versija gedinčiai mamai atrodo ne tik neįtikinama, bet ir
absurdiška. Antrą mėnesį teismo medicinos ekspertų išvadų laukiančią I.Žapatjevą
kankina abejonės, kad deklaruojama mirties priežastis gali būti tik priedanga,
sauganti garsios statybų bendrovės įvaizdį.
Moteris pasiryžusi pati surasti atsakymą, kas įvyko Valdovų
rūmuose lemtingos darbo dienos rytą, samdyti advokatą, su PST bylinėtis teisme,
kreiptis į šalies prezidentę. Netektį išgyvenanti mama šaukiasi netgi mistinių
jėgų pagalbos. Sūnaus nuotrauką ir prašymą išaiškinti mirties aplinkybes ji jau
išsiuntė Maskvos ekstrasensams.
„Plyšta širdis girdint, kad sūnus mirė dėl ligos. Neleisiu
skleisti tokių nesąmonių ir juodinti vaiko. Esu įsitikinusi, kad tai buvo
nelaimingas atsitikimas, o kaltų nėra“, – mano I.Žapatjeva.
Užuominos neduoda ramybės
Iš Kavarsko miestelio kilęs R.Nimčiuk jau trejetą metų
darbavosi PST suvirintoju-betonuotoju. Uždarbiu nesiskundęs jaunuolis kūrė
planus: taupė pinigus ateinančią vasarą turėjusioms įvykti vestuvėms, ketino
materialiai paremti Vilniuje teisę studijuojančią seserį. Niekas, nei artimieji,
nei draugai, niekada nėra girdėję, kad Ruslanas skųstųsi prasta sveikata. Pasak
mamos, darbo nevengdavęs sūnus kartais padejuodavo nebent dėl kylančių skrandžio
rūgščių. Artimieji pasakoja, jog vaikinas netausojęs savęs: grįžęs į Kavarską
nešiodavo sunkius bulvių maišus, kibdavo į darbus ir tik juokdavosi iš
susirūpinusios mamos.
I.Žapatjeva pamena, kad rimtesnės medikų pagalbos Ruslanai yra
prireikę tik porą kartų.
„Vaikas patyrė gimdymo traumą. Buvo suspaustos smegenys.
Gydytojai kalbėjo, kad visa laimė, jog širdis stipri, kitaip būtų neišgyvenęs“,
– pasakojo mama.
Antrą kartą medikai padėti skubėjo, kai Ruslanas darbe
susižalojo koją.
Paskutinį kartą tragedijos išvakarėse su sūnumi telefonu
kalbėjusi I.Žapatjeva nepajuto jokių artėjančios nelaimės ženklų. Nieko blogo
Ruslano elgesyje nepajuto netgi vos prieš pusvalandį iki jo mirties bendravęs
draugas.
Todėl sulaukusi PST darbuotojų skambučio, kad Ruslanas mirė,
pasipiktinusi mama tiesiog nutrenkė telefono ragelį.
Artimiesiems abejonių dėl R.Nimčiuk mirties aplinkybių sukėlė
Valdovų rūmuose juos pasitikusių sūnaus bendradarbių užuominos.
„Vienas pasakė, kad Ruslanas užduso, kitas prasitarė, kad tai –
nelaimingas atsitikimas, bet daugiau nieko mums negali pasakyti. Bendradarbiai
pasakojo, kad Ruslanas virino kažkokią kenksmingą skardą ir nuo jos užduso“, –
pamena I.Žapatjeva.
Anot jos, netgi laidotuvių dieną išlydėti Ruslano į paskutinę
kelionę atvykęs bendradarbis užsiminė, kad vyksta negeri dalykai.
„Jei iš tikrųjų ten kažkas įvyko, aš tų darbininkų vietoje
negalėčiau nutylėti. Nors mane ir iš darbo atleistų, bet tėvams tiesą
pasakyčiau“, – į mirusio sūnaus bendradarbių sąžinę beldėsi I.Žapatjeva.
Draugės neįleido
I.Žapatjeva jau antrą mėnesį laukia mirties priežastį turinčių
įvardyti teismo medicinos ekspertų išvadų. Tačiau moteris įsitikinusi, jog
kokios jos bebūtų, nežinomybės neišsklaidys.
„Nežinau, kas čia vyksta. Su už skrodimą atsakingu žmogumi
neįmanoma susisiekti. Bylos tyrėjo irgi kada tik paskambinu, nerandu darbe.
Nėra net minčių, kad Ruslanas būtų kuo sirgęs. Nei šeima, nei
draugai tuo netiki“, – pasakojo moteris.
I.Žapatjevos abejones sustiprina žinia, kad Ruslanas esą
susmuko darbe apie 9 val., vyrai jį dar bandė gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą
ir tik 9.36 val. buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada. Pamatyti
Ruslano nebuvo leista netgi jo gyvenimo draugei, greičiau nei tėvai
atskubėjusiai į Valdovų rūmus.
Sūnaus netekusi mama tikina bandžiusi susisiekti su PST
generaliniu direktoriumi. Tikėjosi iš bendrovės vadovo išgirsti tai, apie ką
galbūt nutyli jo pavaldiniai.
Teisybės ieškos svetur
Pasikalbėti I.Žapatjevai nepavyko – svarbiausias įmonės asmuo
tąkart buvo išvykęs.
Sekretorė širdgėlos plėšomai ir emocijų nesulaikančiai motinai
pareiškė, jog toks mirties atvejis jų bendrovėje – pirmas.
Tačiau I.Žapatjeva tikina žinanti, kad jos sūnus tikrai ne
vienintelis, miręs PST statybvietėje.
Jo kolegai taip pat buvo konstatuota sustojusi širdis.
„Sūnus dar stebėjosi, kaip keista, kad jei miršta darbe, tai
dėl širdies.
O po kelių dienų ir jam tas pats atsitiko. Nesuprantu, kaip PST
širdininkus į darbą priima?“ – stebėjosi motina.
Jos nuomone, tikrąsias darbuotojų mirties priežastis galbūt
bandoma nuslėpti ir taip išsaugoti PST bei nacionalinio pasididžiavimo – Valdovų
rūmų įvaizdį.
„Čia Lietuva ir ten, kur sukasi dideli pinigai, teisybės
nerasi. Bet už savo vaiką galiu ir dantimis, ir nagais kautis.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 7 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Aiškinasi mirties aplinkybes. Lapkritį
26-ąjį gimtadienį turėjusio švęsti R.Nimčiuk mirtis Valdovų rūmuose užminė mįslę
ir artimiesiems, ir darbdaviams, ir pareigūnams.
