Kai kurie Lietuvos ūkininkai dar pernai pasistatė vėjo jėgaines ir tikėjosi gauti iki 1 mln. litų ES paramos.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) po virtinės jai nepalankių teismo sprendimų nutarė skirti ES paramą saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybos ir renovacijos projektams. Kol kas ES lėšų sulaukė tie projektai, kurių pareiškėjai šventė pergalę teisme.
Penktadienį posėdžiavusi ŽŪM projektų atrankos komisija, vadovaujama viceministro Mindaugo Kuklieriaus, skyrė ES paramą pirmiesiems žaliosios energetikos projektams. Konkretus jų skaičius ir paskirstytų lėšų sumos bus paviešintos pirmadienį.
Artūras Skardžius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas, teigė, kad ES parama skirta visiems penktadienį svarstytiems žaliosios energetikos projektams, kuriuos iš naujo įvertinti ministeriją ir jai pavaldžią Nacionalinę mokėjimų agentūrą įpareigojo teismas.
Paraiškas lydėjo įtarimai ir abejonės
Tik pralaimėjusi keliolika bylų, ŽŪM pakeitė savo principinę poziciją neskirti ES paramos saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybos ir renovacijos projektams. Pernai spalį atmesta 200 paraiškų, kuriose iš viso prašyta skirti 300 mln. litų. Tąkart ŽŪM atstovai tvirtino, kad negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Taigi, sumažinus elektros supirkimo kainas (valstybė iš hidroelektrinių elektrą superka po 26, o iš vėjo elektrinių – po 30 centų (be PVM) už 1 kWh), jėgainės gali bankrutuoti.
Be to, ŽŪM atstovams kilo įtarimų, kad galimybe pasinaudoti 200 mln. litų esą suskubo ne ūkininkai, o stambios verslo grupuotės. Abejonių sukėlė ir tas faktas, kad nemažai pretendentų į ES paramą tėra sulaukę vos 18-19 metų. Taigi akivaizdu, kad retam tokio amžiaus Lietuvos gyventojui rūpi atsinaujinantys energetikos šaltiniai, o juolab jų įrenginių statyba.
Į ŽŪM pusę stojo ir Energetikos ministerija, kurios atstovai akcentavo, kad atsinaujinančios energetikos projektai negali gauti dvigubos paramos. Mat iš tokių jėgainių elektra superkama pagal didesnį tarifą, taip teikiant subsidiją. O projektų vystytojai dar norėtų gauti ES pinigų ir už įrangą.
Dar prieš savaitę ŽŪM vadovybė svarstė galimybę skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui, tačiau vis dėlto persigalvojo.
Iš viso į teismą yra kreipęsi beveik 100 pareiškėjų.
Jėgainė – kaip traktorius?
A. Skardžius pripažino, kad tarp pareiškėjų gali būti ir gana jauno amžiaus asmenų, tačiau tai esą neturėtų tapti priežastimi stabdyti ES paramą. Jis be pagrindo pavadino ir įtarimus, kad į ES milijonus pretenduoja stambusis kapitalas.
„Žaliajai energetikai numatyta gana nedidelė parama. Pavydėti tos paramos vėjo jėgainei kaime pastatyti yra tas pats, kaip pavydėti kaimiečiui už ES pinigus nusipirkto naujo traktoriaus“, – tvirtino asociacijos vadovas.
Jis tikino, kad ŽŪM turėjo iš pradžių nustatyti aiškius pretendentams keliamus reikalavimus ir paraiškų vertinimo metodiką, kurioje, pavyzdžiui, galėjo numatyti, jog ES parama būtų skirta veikiantiems ūkiams, gaminantiems žemės ūkio produkciją.
„Jeigu pretendentai atitinka taisyklėse numatytus reikalavimus, amžius negali būti priežastis sužlugdyti teisėtus pareiškėjų lūkesčius“, – pareiškė A.Skardžius.
2009 m. rugpjūtį ŽŪM įtraukė alternatyviąją energetiką į Lietuvos kaimo plėtros programą kaip remtiną sritį. Nuo praėjusių metų buvo paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos sulaukta beveik 200 projektų paramai gauti, tačiau pernai spalį ministerija visas paraiškas atmetė.
