Neigiamai įvertintos aukštosios mokyklos po dvejų metų gali būti uždarytos, jei neištaisys trūkumų. Tačiau pylos sulaukusios mokyklos atkerta, kad pati Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) elgiasi netaktiškai ir gadina mokymo įstaigų reputaciją, o pati vertinimo metodika yra pasenusi.
47 šalyje veikiančios aukštosios mokyklos vertinamos pagal dvi kriterijų grupes: realiuosius išteklius, kuriuos vertina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), ir veiklą, už kurios vertinimą atsakingas Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Jei aukštoji mokykla bus įvertinama neigiamai bent pagal vieną dalį, jai skiriami dveji metai trūkumams ištaisyti. Jei per pakartotinį vertinimą sulauks tokio paties rezultato – ŠMM spręs dėl įstaigos likvidavimo.
Dešimties universitetų ir kolegijų vertinimai paskelbti prieš kelias savaites, kai abiturientai jau buvo pradėję teikti prašymus stoti į šalies universitetus ir kolegijas. Tačiau šie vertinimai – ne visi. MOSTA jau pateikė visų minėtų dešimties mokymo įstaigų tyrimo išvadas, SKVC paskelbė tik 5 aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatus, o su išsamiomis kokybinio vertinimo išvadomis bus galima susipažinti tik liepos pabaigoje.
Į „juodąjį sąrašą“ pateko po vieną neigiamą įvertinimą gavusios Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), Lietuvos edukologijos, Kazimiero Simonavičiaus bei Šiaulių universitetai, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, Kolpingo kolegija, abu neigiamus įvertinimus gavo Verslo ir vadybos akademija.
ŠMM neigia paskubėjusi skelbti pirmuosius vertinimo rezultatus – visas tyrimas truks iki 2014 m. pabaigos, tad nėra kitos išeities, kaip tik skelbti juos dalimis. Tačiau negalima atmesti ir paties ministro noro paskubėti rezultatus pateikti iki Seimo rinkimų – aukštojo mokslo reforma, ypač išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas, yra ministro Gintaro Steponavičiaus partijos Liberalų sąjūdžio puoselėjamas projektas.
Kaip skelbia ŠMM, pagrindinis vertinimo tikslas – aukštųjų mokyklų veiklos skaidrumas, tačiau kadenciją baigiantis ministras G. Steponavičius, komentuodamas pirmuosius vertinimo rezultatus, neneigė, kad aukštosios mokyklos po šio išorinio vertinimo turėtų susimąstyti apie konsolidaciją. Apie aukštųjų mokyklų susijungimą kalbama ne pirmus metus, tačiau kol kas šį žingsnį žengė tik Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, tapę Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.
Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Maksimas Milto sutiko, kad toks tyrimas – priemonė nustatyti, į kurią pusę sukti aukštojo mokslo sistemą, o aukštųjų mokyklų jungimasis – neišvengiama priemonė: „Dabartinė aukštojo mokslo sistema, kur kiekvienas gali įgyti diplomą, – sovietinis paveldas, o vienas sprendimo būdų – jungimasis.“
M.Milto: „Dabartinė sistema, kur kiekvienas gali įgyti diplomą, – sovietinis paveldas“.
M. Milto teigimu, vertinimo išvadas turėtų lydėti ir valdžios pastangos – ne tik raginimas taisyti klaidas, mąstyti apie jungimąsi, bet ir skatinimas mokslui ir verslui bendradarbiauti, jaunimo nedarbo problemos sprendimas.
Grasina skųsti
Pačios aukštosios labiau susirūpinusios dėl savo prestižo, o ne aukštojo mokslo reformos krypčių. Aukštosios mokyklos gali teikti apeliacijas, jei pastebėjo netinkamų procedūrinių veiksmų, MOSTA ar SKVC pateikta informacija neatitinka realybės. Kol kas nėra sulaukta nė vienos apeliacijos – išvadomis nepatenkintos mokyklos dar tik grasina teikti skundus. Pirmųjų raštų jau yra sulaukęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tačiau su skundų turiniu parlamentarai dar nespėjo susipažinti.
Viešai nuomonę išsakiusių aukštųjų mokyklų pozicija vienoda – išvados paskelbtos netinkamu metu, tyrimas nebuvo pabaigtas, visuomenei negalima susipažinti su išsamiomis išvadomis. Universitetų bei kolegijų atstovai taip pat nepatenkinti ir taikyta metodika – MOSTA pateikia 2008–2010 m. veiklos rezultatus, kriterijų ribos yra nelanksčios. Tačiau šie aspektai liks tik diskusijų lygmenyje – vertinimo metodikos nežadama keisti iki 2014 m. pabaigos.
