Panevėžio miesto savivaldybė – žaislas ambicingų
ministerijų rankose. Finansų ministerija kratosi įsipareigojimų ir atsakomybės
dėl paramos miestui, prispaustam „Ekrano“ bankroto. Miesto vadovai vis dėlto
ketina derėtis su Finansų ministerija, vildamiesi, kad bent jau ekonomikos
gaivinimo planas nebus sužlugdytas, kaip atsitiko su socialiniu: jo svarbiausius
punktus išbraukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Planai vėl koreguojami
Po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos antausio Panevėžys sulaukė dar vieno akibrokšto. Ekonominis planas, kuriam pritarė Savivaldybės Tarybos narių darbo grupė, Finansų ministerijos buvo gerokai pakoreguotas. Ministerijos reikalaujami pataisymai Panevėžiui nėra palankūs – ji nenori prisiimti griežtos atsakomybės ir įsipareigojimų dėl konkrečių paramos miestui priemonių vykdymo.
Šiomis dienomis Savivaldybės darbo grupė, vadovaujama administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, rengia plano pataisymus, jie bus išsiųsti Vyriausybei.
Dar šią savaitę Panevėžio valdžios atstovai ketina susitikti su Ūkio ministerijos sekretoriumi Gediminu Rainiu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriumi Rimantu Kaireliu dėl socialinio ir ekonominio planų sujungimo į vieną. Tokį pasiūlymą prieš dvi savaites yra išsakęs tuometis laikinasis premjeras bei finansų ministras Zigmantas Balčytis. Su juo Panevėžio savivaldybės atstovų susitikimas planuojamas kitą savaitę. „Mums reikia ne žodinių pažadų, o finansais pagrįstų“, – pabrėžė V.Matkevičius.
Savivaldybės administracijos direktorius palaiko Z.Balčyčio poziciją dėl abiejų planų sujungimo. Jo nuomone, tik bendras Panevėžio ekonomikos gaivinimo ir socialinių padarinių likvidavimo planas galėtų sulaukti Vyriausybės pritarimo. „Tai yra kur kas svarbiau, nei du atskiri tik ministerijų lygmenyje patvirtinti planai“, – pabrėžė V.Matkevičius.
Savivaldybė prašo per daug
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka pripažino, kad Finansų ministerijos atsiųstos išvados dėl ekonominio plano Panevėžiui yra grėsmingos. „Matyti, kad ministerija nelabai patenkinta. Jos atsiųstas raštas atrodo grasinantis“, – teigė A.Stoka. Vis dėlto vedėjo tokia ministerijos pozicija nepapiktino. „Mes per drąsiai daug norime. Šalyje nuolatos bankrutuoja įmonės. „Ekraną“ pernelyg sureikšminome ir tuo pasinaudodami norime nemažai gauti“, – aiškino Savivaldybės atstovas.
Finansų ministerijos nepasitenkinimo sulaukė Panevėžio ekonomikos gaivinimo plane numatytos investicijų pritraukimo, naujų darbo vietų kūrimo, investicinių projektų finansavimo, infrastruktūros plėtros ir kitos priemonės. Mieste planuojama sukurti logistikos infrastruktūrą, įsteigti Kauno laisvosios ekonomikos zonos Panevėžio filialą, mokslo ir technologijų parką. Plane numatytų priemonių įgyvendinimui reiktų apie 100 milijonų litų.
Plačiau skaitykite liepos 18 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžiui sunkiai veriasi valstybės
skrynia – ministerijų sargai mielai nubraukinėja Savivaldybės prašomus
milijonus.
