Nori keisti
Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvados, kad minimalų
atlyginimą Lietuvoje reikia didinti iki 900 ar 1000 litų, sukėlė skirtingas
reakcijas. Dabar tokia alga yra 800 litų.
Verslininkai ir bankininkai teigia, kad įmonės, užuot
mokėjusios didesnius atlyginimus, dėl padidėsiančios mokesčių naštos gali
pradėti atleisti darbuotojus.
Kad atlyginimus reikia kelti, pritaria profesinės sąjungos,
tačiau socialinę paramą skirstantys specialistai tvirtina, kad iš pašalpų
gyvenantys asmenys dirbtų tik tada, jei minimali alga būtų kur kas didesnė arba
ilgai likti be darbo jiems neapsimokėtų.
Valstybė bedarbiams yra sudariusi sąlygas, kai gauti pašalpas
naudingiau, nei dirbti už minimalų atlyginimą.
Darbo grupės išvadose siūloma šiek tiek sumažinti ir minimalaus
atlyginimo apmokestinimą, o po trejų metų išmokų pradėti mažinti socialinę
pašalpą darbingiems žmonėms. Po penkerių metų ją visai nutraukti.
Pageidauja didesnio užmokesčio
„Esame už tai, kad būtų mokamas didesnis minimalus atlyginimas.
Gyvenimas, paslaugos, produktai brangsta, o užmokestis už darbą senokai nekito.
Niekur netenka girdėti, kad darbdaviai planuotų didinti algą. Galbūt kalta
ekonominė krizė, bet kai kurie darbdaviai ja dangstosi“, – minimalaus darbo
užmokesčio didinimo idėjai pritarė Panevėžio profesinių sąjungų koordinacinės
tarybos pirmininkė Birutė Čepienė.
Profesinių sąjungų atstovė teigė, kad Panevėžyje, palyginti su
kitais Lietuvos didmiesčiais, – didžiausias nedarbas. Todėl minimalaus
atlyginimo padidinimas itin aktualus, nes daugelis miesto darbdavių savo
darbuotojams moka mažiausią algą.
„Panevėžys iš kitų miestų išsiskiria savo darbo rinka. Mažai
kur siūlomas atlyginimas didesnis nei minimalus. Kai kurie panevėžiečiai
emigravo, o didžioji dalis likusiųjų uždirba minimalius atlyginimus. Pramonės
mieste nebėra, liko tik paslaugos“, – situaciją apibūdino B.Čepienė.
Tačiau profesinių sąjungų atstovė baiminosi, kad toks
sprendimas gali turėti ir neigiamų pasekmių – verslininkai miesto įmonėse ims
mažinti darbuotojų skaičių.
Apsunkintų konkurenciją
Verslininkai teigia, kad minimalaus atlyginimo didinimas šiuo
metu, kai ekonomikos sunkmetis dar nepasibaigė, jiems būtų nenaudingas ir ne
laiku.
„Gerai būtų, kad atlyginimai būtų didesni. Bet ar tam tinkamas
laikas? Pakėlus algą, padidės išlaidos. Pirmiausia padidėtų nekvalifikuotų
darbuotojų atlyginimai. Kvalifikuotiesiems jie išliktų nepakitę. Atlyginimai
didės žmonių grupei, kurie dirba mažai kvalifikuotus darbus. Padidinus
atlyginimus, įmonės bandytų verstis mažindamos darbuotojų skaičių ar kitais
būdais. Kai nesame išlipę iš ekonominės krizės, tai būtų neigiamas žingsnis.
Pati didžiausia našta tektų verslininkams, nes jie turėtų padengti išlaidas“, –
komentavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei
„Lietkabelio“ gamyklos direktorius Sigitas Gailiūnas. Verslininkas tikino, kad
sunkmečiu, norint konkuruoti su užsienio bendrovėmis ir padidinti eksportą,
reikia mažinti sąnaudas, o minimalaus atlyginimo padidinimas taptų atvirkštiniu
reiškiniu.
„Tada reikėtų ieškoti kitų kelių, kaip šio didinimo išvengti.
Galimas ir atvirkštinis variantas – darbo vietų mažės“, – prognozavo
S.Gailiūnas.
Pasigirdusias kalbas apie atlyginimų didinimą verslininkas
vadina artėjančių rinkimų žaidimu.
„Tai – politinis žingsnis artėjant rinkimams ir norint
padidinti elektorato gretas. Tai – pavyzdys, kad su rinkėjais darbas vyksta“, –
įsitikinęs verslininkas.
S.Gailiūnas mano, kad ateityje nedarbą pažabos ne didesnis
minimalus atlyginimas, o pačių įmonių iniciatyva perkvalifikuoti
darbuotojus.
Laukia paramos
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo
pavaduotoja Zita Ragėnienė mano, kad minimalaus užmokesčio padidinimas leistų
sumažinti valstybės paramos prašytojų skaičių.
„Esame už minimalaus atlyginimo didinimą. Palyginkime vieną
asmenį, auginantį nepilnamečius vaikus ir gaunantį minimalų atlyginimą, ir kitą,
kuriam paramą skiria valstybė. Matome, kad naudingiau gauti pašalpas, nei dirbti
už minimalų atlyginimą“, – situaciją apibūdino Savivaldybės specialistė.
Bedarbis praranda garantijas socialinio draudimo senatvės
pensijai gauti, tačiau, pasak Z.Ragėnienės, tai kai kuriems žmonėms nėra svarbu,
nes dažnas jų galvoja, kad pensijos amžiaus nesulauks.
„Atlyginimų mažinimas iki minimalaus praėjusiais ir šiais
metais tapo labai populiarus nedidelėse įmonėse ir sudarė sąlygas didėti paramos
gavėjų skaičiui“, – kalbėjo Z.Ragėnienė.
Socialinės paramos populiarumas labiausiai išaugo ne dėl
realaus išmokų dydžio, nors svarbu ir tai, bet dėl gaunamos kompensacijos už
šildymą, nemokamo vaikų maitinimo mokyklose ir panašių lengvatų.
„Nekalbu apie vieną žmogų, kurio pašalpos dydis yra 315 litų –
jo pasirinkimas būna kitoks. Jo atveju minimalus atlyginimas „į rankas“ būna du
kartus didesnis nei parama. Yra grupė žmonių, kurie susiskaičiuoja ir už
minimalų atlyginimą nedirba. Jie didesnę paramą gauna iš valstybės, nei
uždirbtų“, – teigė Z.Ragėnienė.
Geriau filosofuoti
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, sunkmečiu
iš ministerijų gavę naują nepasiturinčioms šeimoms skirtą projektą, kuriame buvo
akcentuojama, kad turi būti skatinama bedarbių motyvacija dirbti, nustebo
pritaikę šalia projekto nurodytas socialinės paramos formules. Paaiškėjo, kad
pašalpos bus didesnės, o mažiausiai paramos gaus keturių asmenų ir didesnės
šeimos.
Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Lina Šukienė
apskaičiavo, kad didesnę piniginę naudą gautų ta šeima, kurioje suaugusieji
nedirba.
„Rezultatai tokie, kad tik į gyvenimą filosofiškai žiūrint
verta dirbti, nes vienintelis privalumas dirbant yra darbo stažas ir kaupiamos
lėšos pensijai. Šeimos, kurios gauna piniginę socialinę paramą, naudojasi
lengvatomis, kurių neturi dirbanti šeima. Dirbti už minimumą neverta“, –
išvadomis dalijosi vyriausioji specialistė L.Šukienė.
Dirbti neverta
Specialistė suskaičiavo šeimos pašalpą grynaisiais ir visas
gaunamas kompensacijas, lengvatas, atleidimus nuo mokesčių.
„Socialinę pašalpą gaunanti šeima turi nuo 2,5 tūkstančio litų
iki 3 tūkstančių litų pajamų – tai grynieji pinigai ir valstybės suteikiamos
lengvatos, priklausomai nuo vaikų amžiaus. Skaičiavau įvairius variantus: kai
vaikai yra darželinio amžiaus, kai mokesčio už darželį nėra, kai vaikai
studentai, pastarieji, pateikę pažymą, gali gauti socialinę stipendiją – 400
litų. Dirbančių šeimų vaikai to negauna.
Dirbanti šeima, įskaičiavus jų uždirbamus grynuosius,
negaunanti jokių mokesčių lengvatų, – 1000 litų. Skaičiuodama atėmiau lėšas,
kurias tenka sumokėti dirbantiesiems, pavyzdžiui, mokestį už darželį, to
mokesčio nedirbantieji nemoka“, – rezultatus apibūdino L.Šukienė.
Savivaldybės specialistės skaičiavimu, už minimalią algą
dirbantys sutuoktiniai kartu sudėjus uždirbtų tik šiek tiek daugiau nei 1200
litų. Panašaus dydžio socialinę pašalpą pinigais, neįskaičiavus kompensacijų ir
lengvatų, gautų nedirbanti šeima.
L.Šukienė mano, kad planuojamas minimalaus atlyginimo
padidinimas situacijos neišgelbės.
„Atlyginimas nebus pakeltas tiek, kad apsimokėtų dirbti. Jeigu atlyginimas
bus pakeltas 100 litų ar šiek tiek daugiau, situacija išliks panaši. Tokiu
atveju atlyginimas turėtų būti gerokai padidintas, kad žmogus pajustų skirtumą.
Darbe dažnai sulaukiu prašymų patarti. Ateina bedarbiai, kurių šeimos gauna
socialines pašalpas, ir sakosi sulaukę pasiūlymų dirbti už minimalų užmokestį.
Jie prašo apskaičiuoti, kiek jų šeimai liks, jeigu jie įsidarbins. Kai išgirsta,
kokių lengvatų nebeteks ir kiek gaus algos, pasako, kad dirbti neis. Tokia
realybė“, – kalbėjo L.Šukienė.
Mantas TOMKŪNAS
A. Repšio nuotr. PASIRINKIMAS. Verslininkai
mano, kad padidinus minimalų užmokestį jie bus priversti atleisti dalį
darbuotojų.
