Vyriausybės atstovai neigiamo padidintos minimalios mėnesinės algos poveikio neįžvelgia. Ekonomikos analitikai žiūri į kitus rodiklius ir mato kiek kitokį vaizdą.
Nuo šių metų pradžios ūgtelėjusi minimali mėnesinė alga pasiekė simbolinę keturženklio skaičiaus ribą. Tiesa, keturženkliu minimaliu atlyginimu jį gaunantys gali džiaugtis tik popieriuje, nes atskaičius mokesčius jiems lieka maždaug 170 litų mažesnė suma. O darbdaviams ir iki tol viena darbo vieta įskaitant visus mokesčius kainavo 1115 litų, o padidinus minimalią algą ši suma išaugo iki maždaug 1310 litų.
Pradeda aiškėti ir padidintos minimalios algos kaina darbo rinkai. Remdamasis praėjusių metų pabaigos nedarbo duomenimis ir analitikų prognozėmis 2013 m. pradžiai IQ apskaičiavo, kad apytikriai vienu litu padidėjusi minimali alga šalies darbo rinkai atsiėjo 166 darbo vietas.
Neigiamų padarinių neįžvelgė
Naujosios Vyriausybės finansų ministras Rimantas Šadžius vylėsi, kad bendrovėms tai neturėtų tapti didele našta. Be to, Vyriausybė pažadėjo, kad dėl to su sunkumais susidūrusios įmonės galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir tartis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo.
Nors Lietuvos pramonininkų konfederacijos praėjusį rudenį atlikta narių apklausa parodė, kad, minimaliam mėnesiniam atlyginimui padidėjus 150 litų, su sunkumais susidurtų 32 proc. įmonių, šalies verslas į valstybės institucijas pagalbos nesikreipė. „Iki šios dienos mokesčių mokėtojų prašymų atidėti mokesčių sumokėjimą dėl padidėjusios minimalios mėnesinės algos institucija nėra gavusi“, – patvirtino VMI atstovas spaudai Darius Buta. Jis pridūrė, kad mokesčių informacijos centro sulaukiamos užklausos dėl mokestinių paskolų sutarčių yra pavienės.
Tad šalies premjeras Algirdas Butkevičius prieš savaitę nebe pagrindo buvo pareiškęs, kad minimalios algos padidinimas neigiamos įtakos šalies verslui nepadarė. Iš tiesų, masinė įmonių bankrotų banga per pirmuosius du metų mėnesius nenusirito, nors tai gali būti ne pats tinkamiausias rodiklis padidintos minimalios algos poveikiui matuoti.
Akivaizdu, kad bankrotas tikrai nebūtų pati pirma priemonė, kurios griebtųsi bet kuri įmonė, susidūrusi su išaugusiomis darbo jėgos sąnaudomis. Kur kas realiau, kad jų įtaką bendrovė bandytų sumažinti dviem būdais – didindama savo paslaugų kainas arba atsisakydama dalies darbuotojų. Statistika rodo, kad bent dalis įmonių buvo linkusios pasirinkti pastarąją išeitį.
Poveikis dar gali išryškėti
Kaip pristatydamas tradicinę Lietuvos ekonomikos apžvalgą prognozavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas, per 2013 m. pirmą pusmetį darbo gali netekti 7 proc. dirbančių, kurių atlyginimas praėjusiais metais siekė iki 1 tūkst. litų. Tai reiškia, kad šalyje papildomai atsiras apie 14 tūkst. bedarbių, o prie nedarbo lygio rodiklio tai pridės 1 procentinį punktą.
Tokias tendencijas, pasak V. Žukausko, rodo Darbo biržos sausio mėnesio duomenys. Per mėnesį biržoje buvo registruotas didžiausias bedarbių skaičius nuo 2010 m. pradžios. Tiesa, LLRI prognozuoja, kad nedarbas šalyje per šiuos metus toliau mažės, tik dėl minimalios algos padidinimo šis procesas vyks ne taip sparčiai, t. y. nuo 12,9 proc. 2012 m. pabaigoje iki 11,7 proc. 2013 m. pabaigoje.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad minimalios algos didinimo padarinius buvo galima įžvelgti jau praėjusių metų pabaigoje – 2012 m. ketvirtą ketvirtį nedarbo lygis šalyje ūgtelėjo 0,7 procentinio punkto. Tai reiškia, kad šalies bedarbių gretas papildė apie 11 tūkst. gyventojų. „Įprasta manyti, kad nedarbas prieš metų pabaigą padidėja dėl sezoniškumo įtakos. Bet, žvelgiant į pastarųjų kelerių metų tendencijas, šis pokytis buvo pernelyg didelis, kad jį būtų galima palaikyti sezoniškumo veiksniu“, – sakė analitikė.
Palyginkime: 2011 m. ketvirtą ketvirtį nedarbo lygis mažėjo 1,1 procentinio punkto, 2010 m. ketvirtą ketvirtį jis susitraukė 0,7 procentinio punkto. Nedarbo lygis ketvirtą ketvirtį buvo padidėjęs ekonomiškai sudėtingiausiais 2009 ir 2008 m. – atitinkamai 1,8 ir 2 procentinio punkto.
Anot V. Tauraitės, dalis įmonių atitinkamų priemonių greičiausiai ėmėsi iš anksto ir darbo jėgos išteklius ir sąnaudas pertvarkė prieš 2013 m. pradžią. Neatmestina, kad tam tikra dalis įmonių atitinkamų veiksmų, reaguodamos į išaugusias sąnaudas, ėmėsi ar dar tik imsis šių metų pradžioje, o šio reiškinio mastą tiksliau turėtų atspindėti 2013 m. pirmo ketvirčio šalies nedarbo lygio duomenys.
Apibendrinant 2012 m. ketvirto ketvirčio nedarbo lygio duomenis ir LLRI prognozes, 150 litų padidinta minimali mėnesinė alga šalies ūkiui galbūt kainuos 25 tūkst. darbo vietų. Tiesa, per ilgesnį laikotarpį tai nebūtinai bus neigiama tendencija, nes ūgtelėjusios vidutinės pajamos gali paskatinti darbo vietų kūrimą kitose srityse, o išaugusios sąnaudos įmones gali priversti savo veiklą vykdyti efektyviau.
