Naujoji Vyriausybė nuo kitų metų žada gerokai padidinti minimalaus užmokesčio ribą. Ekonomistų nuomone, taip bus pasiekta maksimali riba, kurios peržengimas grėstų nepageidaujamomis pasekmėmis šalies ūkiui.
Minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas iki 1000 litų nuo kitų metų turėtų paliesti daugiau kaip 270 tūkst. šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių šiuo metu gauna valstybės leistiną mažiausią darbo užmokestį. Tiesa, nors naujoji šalies Vyriausybė tikisi, kad kilstelėta MMA kartelė virs didesnėmis labiausia nepasiturinčių šalies gyventojų pajamomis, negalima atmesti ir tokio scenarijaus, pagal kurį dalis smulkesnių verslo sričių bus priverstos mažinti darbuotojų skaičių ar nutraukti veiklą.
Nuo 2013-ųjų 150 litų didinama MMA šiuo metu minimalų atlygį gaunančių žmonių pajamas padidins 17 proc. Tai pakankamai apčiuopiamas atlyginimo pokytis. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad dirbantieji už minimalų atlygį į rankas gaus 110 litų daugiau per mėnesį, o darbdaviams darbo užmokesčio sąnaudos dėl to išaugs 196 litais per mėnesį. Skirtumas tarp šių sumų atiteks valstybės ir „Sodros“ biudžetams, kurių pajamas per metus padidins apie 200 mln. litų.
Nepasinaudojo šansu pakelti
MMA palyginti gana sparčiai buvo didinama 2005–2008 m. laikotarpiu – per trejus metus ji ūgtelėjo nuo 500 iki 800 litų. Tuo metu sparčiai augo ir vidutinis darbo užmokestis, o tolesniu ekonomikos augimu užtikrintas verslas turėjo pakankamai galimybių prisitaikyti prie augusios darbo užmokesčio sąnaudų eilutės.
Buvusi konservatorių daugumos Vyriausybė MMA kartelę ryžosi kilstelėti tik pačioje savo kadencijos pabaigoje, o ir pats kilstelėjimas penkiasdešimčia litų buvo daugiau simbolinis. Tiesa, nuo 2013 m. jie buvo numatę minimalios algos padidinimą dar 50 litų, bet naujoji socialdemokratų daugumos Vyriausybė nusprendė MMA nuo kitų metų kilstelėti pastebimiau – 150 litų.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda konservatorių Vyriausybės delsimą gerokai kilstelėti MMA vadino neapsižiūrėjimu. Anot jo, konservatorių Vyriausybė turėjo galimybių kelerius metus nuosekliai didinti valstybės nustatomą minimalų užmokestį, bet delsė ir suteikė progą prieš rinkėjus pasipuikuoti naujai valdančiajai daugumai.
Didesnis skirtumas nuo pašalpos
Nors minimalios algos riba gerokai didinama po ilgesnės pertraukos, 1000 litų gali tapti maksimali riba. „Tūkstantis litų yra maksimali riba, iki kurios šiuo metu galėtume kilstelėti minimalią algą ir nerizikuoti sulaukti labai rimtų pasekmių tiek darbo rinkoje, tiek biudžeto srityje. Neabejotinai toks pakėlimas lemtų situacijos darbo rinkoje pablogėjimą, ypač silpnesniuose regionuose, bet vargu ar tai sukels staigų nedarbo lygio augimą“, – svarstė G. Nausėda.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat yra išsakęs nuomonę, kad minimalios algos didinimas iki tūkstančio litų didelių problemų šalies ūkyje neturėtų sukurti, be to, tai padidintų skirtumą tarp socialinių išmokų, todėl tai galėtų tapti tam tikra paskata įsitraukti į darbo rinką tuos, kurie iki šiol gyveno iš vadinamųjų pašalpų.
Be to, abu ekonomistai atkreipė dėmesį, kad, išaugus mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų atlyginimams, jie papildomas lėšas greičiausiai skirs vartojimui ir taip paskatins paklausą vidaus rinkoje.
Ar tai galėtų reikšmingiau paveikti infliacijos rodiklį? G. Nausėdos nuomone, tai yra mažai tikėtina, o N. Mačiulis linkęs laikytis atsargesnės prognozės ir neatmeta, kad šiokia tokia padidintos MMA įtaka infliacijai gali būti juntama.
Magiška 50 proc. riba
Smarkiai padidinta MMA gali turėti ir neigiamų aspektų. Pirmiausia, niekas negali tiksliai pasakyti, kokį poveikį ji turės regionuose veikiančiam smulkesniajam verslui. Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius yra užsiminęs, kad per savo kadenciją sieks, jog MMA artėtų prie 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
Tiesa ta, kad padidinus MMA iki 1000 litų ji daugelyje šalies regionų viršys 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Pradedant Telšių apskritimi ir baigiant Tauragės naujoji MMA sudarys nuo 51 iki 57 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Didesnis skirtumas tarp minimalaus ir vidutinio užmokesčio išliktų tik tuose regionuose, kuriems priklauso didieji miestai.
Vadinasi, didesnę prisitaikymo naštą turės pakelti mažesniuose miestuose veikiantis verslas. Kita vertus, padidinta MMA didesnį poveikį šiuose regionuose turės ir bendroms žmonių pajamoms ir, galbūt, jų vartojimui. Verslo asociacijų skaičiavimais, dėl padidintos MMA su sunkumais susidurtų 10–30 proc. šalies įmonių.
Jeigu žiūrėtume į situaciją kitose ES šalyse, kurios turi valstybės tvirtinamą minimalų darbo užmokestį, tai šis dydis 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio viršija tik Graikijoje. Ši valstybė, pastaruosius ketverius metus kamuojama daugybės ekonominių problemų, vargu ar yra tas pavyzdys, į kurį verta lygiuotis.
Šiuo metu Lietuva pagal minimalaus ir vidutinio užmokesčio santykį yra tarp vidutiniokių, tačiau, jį padidinus iki 1000 litų, ji patektų į penketuką. Tolesnis šio skirtumo mažinimas, kai vidutinės pajamos nedidėja, būtų sunkiai ekonomiškai pateisinamas. Pasak G. Nausėdos, 50 proc. riba reikštų tai, kad darbdaviai turi mažiau galimybių skatinti tuos darbuotojus, kurie yra kvalifikuoti, palyginti su tais, kurie neturi kvalifikacijos.
Nors su darbuotojų skatinimo problema per atlyginimą kai kurie darbdaviai gali susidurti ir pakėlus MMA, nes skirtumas tarp užmokesčio, kurį gauna kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbuotojai, sumažės jau dabar. Tiesa, dėl vis dar išliekančio nemažo nedarbo rodiklio galimą kitų darbuotojų spaudimą darbdaviai turi galimybių atremti, nors tai ir gali „užprogramuoti“ spartesnį atlyginimų augimą ateityje, kai nedarbas sumažėtų iki 5–6 proc. ribos.
Mato neigiamų aspektų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovai, kaip įprasta tokių klausimų atžvilgiu, turi priešingą nuomonę ir teigia, kad tai tik prisidės prie didesnio nedarbo lygio šalyje, o jei Vyriausybės tikslas – jį mažinti, tai pirmiausia derėtų ne kelti, o nuleisti MMA kartelę. Toks jų argumentas turi tam tikrą pagrindą.
Politikai poreikį gerokai didinti dabartinę MMA argumentuoja faktu, kad daugiau kaip 270 tūkst. šalyje žmonių, arba penktadalis visų darbuotojų, negali būti nekvalifikuoti, vadinasi, jie nusipelno didesnio atlygio. Vis dėlto toks argumentas atrodo keistas, nes padidinus MMA, jeigu ją laikysime nekvalifikuotos darbo jėgos įvertinimo standartu, ją gaunančių žmonių skaičius tik išaugs. Juk sunkiai tikėtina, kad darbdaviai imtų visiems didinti algas siekdami išlaikyti pakankamą atotrūkį tarp nekvalifikuotos ir kvalifikuotos darbo jėgos apmokėjimo.
Todėl faktas, kad 20 proc. dirbančiųjų gauna tik minimalų darbo užmokestį, gali rodyti du dalykus – kad nekvalifikuota darbo jėga yra apmokama per brangiai jau šiuo metu arba kad nemaža dalis žmonių kartu su minimumu gauna priedus „vokeliuose“.
Sprendimas pirmuoju atveju turėtų būti MMA kartelės sumažinimas, kuris galėtų paskatinti naujų darbo vietų sukūrimą. Tiesa, tokiu atveju pašalpos taptų patrauklesne išeitimi ir mažintų motyvaciją dirbti. Tad visus tenkinantis sprendimas šiuo atveju galėtų būti neapmokestinamų pajamų dydžio išplėtimas. Jeigu jis būtų padidintas iki 850 litų ribos, minimalų atlygį gaunančių darbuotojų pajamos padidėtų 59 litais per mėnesį.
LLRI aiškino, kad šiuo atveju laimėtų visi ir darbuotojai, ir darbdaviai. Nors tokiu atveju tarp pralaimėjusiųjų atsidurtų valstybės biudžetas, kuris rizikuotų per metus netekti maždaug 100 mln. litų pajamų per metus.
Institutas taip pat pažymėjo, kad padidinta MMA neprivers legalizuoti iki šiol „vokeliuose“ gautų pajamų, nes šį metodą atsiskaityti su darbuotojais naudoję verslininkai nesunkiai ras būdų, kaip išvengti naujo valstybės reguliavimo. Iš tiesų sunku pasakyti, kaip tai paveiks verslo elgseną. Galbūt iš tiesų tos įmonės, kurios iki šiol mokėdavo oficialų minimumą ir nedidelį priedą „vokelyje“, padidins oficialią dalį ir sumažins neoficialią. Bet jos gali pasirinkti ir mažinti oficialų darbuotojo darbo laiką siekdamos išlaikyti tas pačias darbo užmokesčio sąnaudas kaip ir anksčiau.
Išnaudos visą rezervą
Gerokai kilstelėjusi minimalaus atlygio ribą naujoji Vyriausybė pasilieka labai nedaug erdvės jai didinti per artimiausius dvejus–trejus metus. Be spartesnio vidutinio užmokesčio augimo, tolesnis minimalios algos didinimas gali iškreipti užmokesčio sistemą darbo rinkoje.
Matyt, kita dar neišnaudota alternatyva didinti mažiausią atlygį gaunančių šalies gyventojų pajamoms būtų dar labiau sumažinti valstybės dalį. Taip valdžia galėtų pademonstruoti ir tam tikrą solidarumą su verslu rodydama, kad didesnių sąnaudų našta užkraunama ne vien jam.
Aišku, visada galima pasitelkti griežtą retoriką ir argumentuoti, kad verslas yra nelinkęs dalytis pajamomis, todėl jį reikia priversti tai daryti. Arba kad Lietuvai apskritai nereikia tokio verslo, kuris negali savo darbuotojams mokėti 1000 ar 1200 litų atlyginimo, bet politinė retorika neturi jokio poveikio ekonominei realybei, o gerai nepasverti veiksmai galop vis tiek atsisuka prieš pačią silpniausią visuomenės grandį.
MMA didinimas iki 1000 litų yra Vyriausybės statymas, kuriame ji gali tikėtis įspėti spalvą, bet nebūtinai pataikys ant norimo skaičiaus. Vis dėlto kitą kartą ji gali nepataikyti ir ant teisingos spalvos.
