Minimalus atlyginimas iki 900 litų prieš mokesčius veikiausiai didės nuo kitų metų.
Smulkiojo verslo atstovai džiūgauja turintys dar bent pusmetį pasiruošti minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimui. Mažiausias pajamas gaunantys valstybės sektoriaus darbuotojai taip pat išgirdo užuominas, kad jų pajamos kitąmet gali didėti.
Profsąjungoms antradienį surengtu piketu nepavyko paspausti Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus ir priversti jį persigalvoti dėl MMA didinimo.
Prie diskusijų, kiek ir nuo kada bus didinamas MMA, Vyriausybė su socialiniais partneriais ketina grįžti rudenį. Tikėtina, kad šimtu litų minimali alga didės tik nuo kitų metų sausio. Profsąjungų atstovai tik su stambiaisiais darbdaviais buvo sutarę MMA iki 900 litų (prieš mokesčius) didinti nuo šių metų liepos, o iki 1000 litų – nuo kitų metų sausio.
Po susitikimo su Trišalės tarybos nariais premjeras pareiškė, kad šalis „negali sau leisti tokios prabangos“ didinti MMA, neatsižvelgiant į ekonomikos augimą.
„Po krizės daugeliui dirbančiųjų gyvenimas nėra lengvas, lygiai taip pat suprantame verslo rūpestį, kad ekonomikos atsigavimas po krizės yra trapus ir sprendimai darbo užmokesčio politikai stipriai galėtų pakenkti smulkiajam verslui“, – po posėdžio komentavo A. Kubilius.
Profsąjungų atstovai neslėpė nusivylę Vyriausybės pozicija, nes norėta jau nuo liepos 1-osios pagerinti dirbančių, bet itin skurdžius atlyginimus gaunančių žmonių padėtį.
Darys namų darbus
Tačiau smulkiojo verslo atstovai džiūgavo dar bent pusmetį atidėti pareiga mokėti didesnius atlyginimus.
Aldas Kikutis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, portalui IQ.lt pripažino, kad MMA nebeatspindi dabartinio pragyvenimo lygio, tačiau verslui reikia laiko suplanuoti tokiems pokyčiams.
„Stambiosios įmonės galėtų jau dabar didinti MMA, nes jos neturi daug darbuotojų, kuriems mokamas tokio lygio uždarbis. O smulkusis verslas, ypač įsikūręs regionuose, turi iš anksto pasiruošti šiems pokyčiams. Ekonomika po truputį atsigauna, bet į vidaus rinką orientuotos įmonės dar to nejaučia, nes vartojimas tebėra labai kritęs“, – aiškino pašnekovas.
Sunkmetis esą dar tebesitęsia nedidelėms paslaugų ir gamybos įmonėms, kurios neeksportuoja savo produkcijos.
Be to, smulkusis verslas tikisi, kad kitąmet padidinus MMA kartu didės ir neapmokestinamųjų pajamų dydis, nors tokiais pažadais Vyriausybė nesišvaisto.
Pusmetis sustiprėti
Akademikas Aleksandras Vasiliauskas taip pat yra linkęs pritarti Vyriausybės pozicijai atidėti sprendimą dėl MMA.
„Šis klausimas labai sudėtingas. Vienoje pusėje stovi žmonės, gaunantys labai mažas pajamas, kitoje – ne visiškai po krizės atsigavęs smulkusis verslas, kurį toks sprendimas gerokai suvaržytų“, – tvirtino ekonomistas.
Tačiau jis laikėsi nuomonės, kad bent pusmetį reiktų leisti verslui sustiprėti ir tik tuomet didinti valstybės reguliuojamą MMA dydį.
Atsargūs pažadai
Po šiandieninių susitikimų profesinės sąjungos gali guostis bent jau išgirdusios A. Kubiliaus žodžius, kad kitąmet gali didėti ir mažiausias pajamas gaunančių valstybės sektoriaus darbuotojų uždarbis.
Premjeras teigė suprantantis, kad kai kuriuose sektoriuose atlyginimai yra labai maži, tačiau pabrėžė, kad kol kas bendro viešųjų išlaidų padidėjimo Vyriausybė negali leisti. „Negalime vos pradėjus atsigauti ekonomikai pulti išlaidauti ir didinti viešojo sektoriaus išlaidų neturėdami pajamų“, – sakė A.Kubilius.
Anot jo, Vyriausybė pasirengusi svarstyti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimų kėlimą tam tikruose sektoriuose, tačiau ir profesinės sąjungos turėtų imtis iniciatyvos sudaryti atskirų šakų kolektyvines sutartis.
Sutarta rugsėjo mėnesį dar kartą susitikti ir aptarti „visą priemonių, susijusių su valstybės ekonomine, finansine bei socialine būkle, paketą“.
Primename, kad Vyriausybė praėjusią savaitę iš esmės pritarė siūlymui nekeisti dabar galiojančio bazinio pareiginio atlyginimo dydžio ir atlyginimus kitąmet vėl skaičiuoti pagal sumažintą 450 litų bazinį dydį. Bazinio atlyginimo dydžio „įšaldymas“ yra taupymo plano, kuriuo siekiama sumažinti biudžeto deficitą, dalis.
